Maitinimo įstaigos galės nuomoti vienkartinius indus už savo pačių nustatytą mokestį
Nuo ateinančių metų gegužės mėnesio įvedamas dar vienas ribojimas – maitinimo įstaigos nebegalės nemokamai išduoti vienkartinių indų iš plastiko. Prisidengiama, neva tokie sprendimai priimami atsižvelgiant į plastikinių pakuočių poveikį gamtai, tačiau labiau panašu, kad už visų šių įstatymo projektų kyšo to pačio verslo ausys.
Seimo nariams, pritarusiems šiai idėjai, atrodo, jog ekologines problemas išspręs papildomas pakuočių apmokestinimas imant maistą išsinešimui iš restoranų (vargu, ar jas išsprendė ir parduotuvėse apmokestinti plastikiniai maišeliai). Iš tiesų, šis sprendimas nepadės nei parduoti mažiau pakuočių (ar dėl to, kad jos papildomai apmokestintos, klientai nebeims maisto išsinešimui? Vargu), nei apskritai jų išvengti (ar tikrai Lietuva pasiruošusi praktikuoti idėją, kai žmonės, atvykdami dienos pietų į maitinimo įstaigą, turės iš namų atsinešti ir savo indelius?).
Tiesa, dauguma kavinių jau ir dabar taiko šį mokestį už vienkartinius indus – pavyzdžiui, programėlėse „Wolt“ ir „Bolt Food“ jau kurį laiką reikia papildomai mokėti už vienkartinius indus ir įrankius.
Parlamentaras Valius Ąžuolas įžvelgia, kad už visų šių pataisų slepiasi verslui naudingi pokyčiai, mat kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, paplūdimiuose ar masinių renginių metu) vienkartiniai indai bus galimi išduoti tik… su užstatu, kuris nėra nustatytas (vadinasi, maitinimo įstaigos galės nevaržomai pradėti vienkartinių indų nuomos verslą).
„Nepritariau šiai įdėjai, kadangi manau, jog tokie sprendimai kur kas naudingesni prekybininkams, nei gamtai kaip yra akcentuojama…“ – teigė V. Ąžuolas.
Seimūnai pritarė, kad vietoje plastikinių indų maitinimo įstaigos turėtų naudotis alternatyvomis – pasiūlyti vienkartines pakuotes iš medžio ar popieriaus (nors pastarosiose vis tiek yra sluoksnis plastiko).
Pernai metais nuspręsta apmokestinti plastikinius maišelius
Praėjus metams po lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimo prekybos vietose, didieji prekybos tinklai jau džiūgauja, kokių teigiamų pokyčių esą atnešė toks sprendimas.
Štai „Lidl Lietuva“ skaičiuoja, kad dabar tokius plastikinius maišelius naudoja tik kas ketvirtas pirkėjas[1]. Esą pastebimas ir išaugęs susidomėjimas daugkartiniais maišeliais.
Tačiau realybė yra tokia, kad nuo 1 iki 5 centų kainuojantys lengvieji maišeliai pirkėjams dažnu atveju nėra kliūtis juos įsigyti, o štai prekybos tinklai iš to gauna didžiules lėšas į kišenę.
Ši statistika nebūtinai ir reiškia, kad plastikinius maišelius naudoja tik kas ketvirtas pirkėjas, mat jų elgesys išties pasikeitė – kiti savitarnos kasose tiesiog nepažymi, kad tai – naujas maišelis[2]. Treto prekes deda į popierinius maišelius (kai kuriose parduotuvėse šie būna irgi su plastiku).
Uždrausti plastikiniai šiaudeliai, nors popieriniai kenkia žmogaus sveikatai
Nuo 2021 metų liepos Europos Sąjungos šalys vieningai sutarė atsisakyti plastikinių šiaudelių, kurie yra vienkartiniai ir neva labai teršia aplinką. Vietoje jų pradėti plačiai naudoti popieriniai arba metaliniai (tiesa, dėl savo ilgalaikiškumo šie nėra tinkamas pasirinkimas maitinimo įstaigoms).
Dalis vartotojų nesuprato popierinių šiaudelių esmės – norint jais pasinaudoti pagal paskirtį, gėrimus tenka išgerti labai greitai, mat ilgiau jame pamirkę šiaudeliai tiesiog… išsiardo ir pradeda tirpti.
O štai Belgijos Antverpeno universitete atliktas tyrimas parodė dar įdomesnius rezultatus – pasirodo, šie šiaudeliai nėra tokie nekalti tiek kalbant apie žmogaus sveikatą, tiek apie gamtą.
Mokslininkai nustatė, kad popieriniuose šiaudeliuose yra PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos) teršalų, kurie naudojami net nepridegančių keptuvių ir pakuočių, skirtų išsinešti maistui, gamyboje[3].
Žmogaus sveikatai kenksmingų ir aplinkai pavojingų medžiagų buvo aptikta ir beveik visuose plastikiniuose, bambukiniuose, popieriniuose šiaudeliuose išskyrus pagamintus iš nerūdijančio plieno.
Europiečius siutina ES sprendimas prie butelių „prilipdyti“ kamštelius
Šis ES sprendimas galėtų būti vainikuojamas labiausiai nevykusio sprendimo titulu, kuris nepalieka abejingų. Internetas tiesiog ūžia nuo patyčių tokiems buteliams – iš jų sunkiau atsigerti, mat pririštas kamštelis nuolat braižosi į veidą, gėrimą iš tokio butelio daug sunkiau pilstyti.
Ši 2018 m. ES paskelbta direktyva numato, kad Bendrijai priklausančios valstybės narės iki šių metų liepos 3 d. privalėjo palaipsniui atsisakyti plastikinių iki trijų litrų talpos butelių be pritvirtintų kamštelių[4]. Taip neva siekiama kovoti su plastiko atliekomis visoje Europoje, mat būtent šie kamšteliai esą yra vienas dažniausiai paplūdimiuose išmetamų vienkartinių plastikinių gaminių.
