Nauji euro banknotai: kaip atrodys, kada pasirodys ir kas bus su 500 eurų kupiūra

Euro banknotai, kuriuos šiandien laikome piniginėje, pirmą kartą pasirodė 2002 m., o antroji jų serija „Europa“ buvo išleista 2013–2019 m. Dabar Europos centrinis bankas (ECB) ruošia pirmą per visą euro istoriją visiškai naujo dizaino banknotų seriją. 2026 m. liepą ECB parodė dešimt atrinktų dizaino projektų, beveik 10 mln. žmonių dalyvavo apklausoje, o galutinį sprendimą bankas žada priimti apie 2026 m. pabaigą. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip atrodys nauji euro banknotai, kada jie pasirodys, kas bus su dabartiniais pinigais, kodėl naujoje serijoje nebus 500 eurų kupiūros ir ar tikrai egzistuoja 1 000 eurų banknotas.

Trumpai: kas žinoma 2026 m. spalį

• Naujos serijos temos – „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“. Iš jų bus pasirinkta viena.
• 2026 m. liepos 23 d. ECB paskelbė 10 atrinktų dizaino projektų – po penkis kiekvienai temai.
• Viešoje apklausoje 2026 m. liepos 23 d. – rugsėjo 21 d. dalyvavo 9,96 mln. žmonių.
• ECB valdančioji taryba galutinę dizaino koncepciją turėtų pasirinkti apie 2026 m. pabaigą.
• Nauji banknotai į apyvartą turėtų pradėti patekti palaipsniui nuo ankstyvojo 2030-ųjų dešimtmečio.
• Dabartiniai banknotai išliks galiojantys ir cirkuliuos kartu su naujaisiais.
• Naujoje serijoje planuojami tie patys nominalai: 5, 10, 20, 50, 100 ir 200 Eur.

Kodėl euro banknotus keičia

ECB nurodo kelias priežastis. Pirmoji – apsauga nuo padirbinėjimo. Visi centriniai bankai reguliariai atnaujina banknotus, kad pasinaudotų naujomis technologijomis ir išliktų žingsniu priekyje padirbinėtojų. Nuo pirmųjų euro banknotų praėjo daugiau nei 20 metų, todėl dizaino peržiūra yra įprasto ciklo dalis.

Antroji – artumas žmonėms. Dabartiniuose banknotuose pavaizduoti išgalvoti architektūros stiliai – arkos, vartai ir tiltai, kurie neegzistuoja realybėje. Tai buvo sąmoningas sprendimas 2002 m., kad nė viena šalis nesijaustų išskirta, tačiau ECB nori, kad nauji banknotai būtų artimesni ir lengviau atpažįstami visiems europiečiams. Trečioji – prieinamumas, ypač silpnaregiams: ECB ir nacionaliniai centriniai bankai konsultuojasi su Europos aklųjų sąjunga. Ketvirtoji – tvarumas: siekiama, kad banknotai būtų ilgaamžiškesni, gaminami iš tvaresnių medžiagų ir tvaresniais procesais.

ECB valdybos narys Piero Cipollone pertvarką sieja su platesniu tikslu – kad grynieji išliktų saugi, efektyvi ir žmonėms artima mokėjimo priemonė, o piliečiai išsaugotų laisvę rinktis, kaip mokėti. Tai svarbus signalas tiems, kurie nerimauja, kad grynieji bus pakeisti skaitmeniniu euru: centrinis bankas investuoja į naujus popierinius pinigus, kurie apyvartoje turėtų būti dar dešimtmečius.

Kaip vyksta naujų banknotų kūrimas: chronologija

Laikas	Etapas
2023 m. vasara	Vieša internetinė apklausa dėl galimų temų trumpojo sąrašo.
2023 m. pabaiga	Pasirinktos dvi temos: „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“.
2024 m.	Motyvų patariamoji grupė siūlo konkrečius motyvus kiekvienam nominalui.
2025-01-31	ECB patvirtina motyvus abiem temoms.
2025 m. liepa	Paskelbtas dizaino konkursas ES gyvenantiems grafikos dizaineriams.
2026-07-22/23	21 ekspertų žiuri atrinko 10 projektų; jie paskelbti viešai, pradėta apklausa.
2026-09-21	Apklausa baigta: 9,96 mln. dalyvių.
Apie 2026 m. pabaigą	ECB valdančioji taryba pasirenka galutinę dizaino koncepciją.
Vėlesni metai	Dizaino pritaikymas, apsaugos priemonių kūrimas, bandymai, gamyba.
Nuo ankstyvojo 2030-ųjų dešimtmečio	Nauji banknotai palaipsniui patenka į apyvartą.

Konkurse dalyvauti norėjo daugiau nei 1 200 grafikos dizainerių, iš jų 25 buvo pakviesti sukurti projektus vienai ar abiem temoms. Nepriklausomą žiuri sudarė 21 ekspertas – grafinio dizaino, komunikacijos, neuromokslo, istorijos ir kitų sričių atstovai, kiekvieną pasiūlė vienas euro zonos centrinis bankas. Kadangi Lietuva priklauso euro zonai, savo atstovą į žiuri galėjo pasiūlyti ir Lietuvos bankas, o Lietuvos gyventojai turėjo tokią pačią teisę dalyvauti viešoje apklausoje kaip ir kitų šalių piliečiai.

Apklausos mastas nustebino ir patį ECB. 9,96 mln. dalyvių sudaro apie 2,6 % euro zonos gyventojų, o du trečdaliai atsakymų gauta iš jaunesnių nei 35 metų žmonių. Lygiagrečiai nepriklausoma tyrimų bendrovė su tais pačiais klausimais apklausė reprezentatyvią euro zonos gyventojų imtį, kad rezultatai nebūtų iškreipti aktyviausių balsuotojų. Galutinį sprendimą ECB valdančioji taryba priims įvertinusi abi apklausas, žiuri rekomendacijas ir techninį vertinimą – ar dizainą įmanoma patikimai apsaugoti nuo padirbinėjimo ir pagaminti dideliais kiekiais.

Tema „Europos kultūra“: kas būtų pavaizduota

Pirmoji tema pasakoja apie bendrą Europos kultūrinį paveldą. Kiekviename banknote priekinėje pusėje būtų žinomas europietis, o kitoje – scena, kurioje žmonės naudojasi kultūra kasdien.

Nominalas	Sritis	Priekinė pusė	Antroji pusė
5 Eur	Scenos menai	Operos dainininkė Maria Callas	Gatvės atlikėjai – muzika, šokis, teatras
10 Eur	Muzika	Ludwigas van Beethovenas	Dainų šventė su vaikų ir jaunimo choru
20 Eur	Universitetai ir mokyklos	Marie Skłodowska-Curie	Mokytoja su mokiniais klasėje
50 Eur	Bibliotekos	Miguelis de Cervantesas	Biblioteka su popierinių ir skaitmeninių knygų skaitytojais
100 Eur	Muziejai ir parodos	Leonardo da Vinci	Suaugę ir vaikai apžiūri gatvės ir šiuolaikinį meną
200 Eur	Viešosios aikštės	Bertha von Suttner	Medžiais apsodinta aikštė, kurioje susitinka žmonės

Lietuviui šioje temoje ypač artimas 10 eurų banknoto motyvas – dainų šventė su vaikų ir jaunimo choru. Nors ECB nenurodo konkrečios šalies, dainų švenčių tradicija yra viena ryškiausių Baltijos šalių kultūros dalių.

Tema „Upės ir paukščiai“: nuo kalnų šaltinio iki jūros

Antroji tema rodo upės kelionę – nuo šaltinio kalnuose iki jūros – ir su ja susijusius paukščius. Kitoje banknoto pusėje būtų pavaizduotos ES institucijos.

Nominalas	Kraštovaizdis ir paukštis	Antroji pusė
5 Eur	Kalnų šaltinis ir uolose gyvenantis paukštis (Tichodroma muraria)	Europos Parlamentas
10 Eur	Krioklys, tulžys	Europos Komisija
20 Eur	Siauras upės slėnis, bitininkų kolonija smėlio šlaite	Europos centrinis bankas
50 Eur	Vingiuojanti upė, baltasis gandras	ES Teisingumo Teismas
100 Eur	Upės žiotys, brastinis paukštis (Recurvirostra avosetta) virš dumblėtos seklumos	Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba
200 Eur	Jūros vaizdas, jūrinis paukštis (Morus bassanus) virš bangų	Europos Audito Rūmai

Lietuvos skaitytojui artimiausias 50 eurų motyvas – baltasis gandras virš vingiuojančios upės. Gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis, todėl, jei laimėtų ši tema, 50 eurų banknotas Lietuvoje turėtų ypač daug gerbėjų.

Kas bus su dabartiniais banknotais

Nerimauti dėl santaupų nereikia. ECB aiškiai teigia, kad šiuo metu apyvartoje esantys euro banknotai išliks galiojantys ir cirkuliuos kartu su naująja serija. Tą patį principą ECB taikė ir anksčiau: pirmosios serijos banknotai, išleisti 2002 m., tebėra teisėta mokėjimo priemonė, visada išlaikys savo vertę ir cirkuliuoja kartu su „Europa“ serija.

Kaip ir kada bus pradėti leisti nauji banknotai, dar nenuspręsta. ECB nurodo, kad po dizaino pasirinkimo valdančioji taryba atskirai spręs, kada juos gaminti ir išleisti, o pirmieji banknotai į apyvartą pateks tik po kelerių metų. Ankstesnės patirties pavyzdys: „Europa“ serijos nominalai buvo išleidžiami palaipsniui – nuo 5 eurų 2013 m. iki 100 ir 200 eurų 2019 m.

Jei turite susidėvėjusių ar sugadintų eurų banknotų, juos galima pasikeisti – Lietuvos bankas skelbia reikalavimus, kada sugadinti pinigai keičiami. Dalis komercinių bankų juos priima pagal tas pačias taisykles.

500 eurų banknotas: nebeleidžiamas, bet galioja

Paieškose dažnai klausiama apie 500 eurų banknotą. ECB 2016 m. gegužės 4 d. nusprendė nutraukti 500 eurų banknoto gamybą ir išleidimą ir neįtraukti jo į „Europa“ seriją. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susirūpinimą, kad didelės vertės kupiūra gali palengvinti neteisėtą veiklą. 500 eurų banknotai nebeleidžiami nuo 2019 m. balandžio.

Vis dėlto 500 eurų banknotas išlieka teisėta mokėjimo priemone. Jis visada išlaikys savo vertę ir neribotą laiką gali būti iškeistas bet kuriame euro zonos nacionaliniame centriniame banke. Praktikoje juo atsiskaityti sunku: daugelis parduotuvių vengia priimti tokias kupiūras, o kasose dažnai trūksta grąžos. Kada prekybininkas gali atsisakyti priimti stambią kupiūrą, aiškiname gido dalyje apie teisėtą mokėjimo priemonę ir jūsų teises. Paprasčiausia 500 eurų banknotą įnešti į savo banko sąskaitą – kur ir kiek tai kainuoja, rasite gide apie grynųjų įnešimą į sąskaitą.

Naujoje serijoje ECB numato tik nominalus nuo 5 iki 200 Eur, todėl 500 eurų kupiūros naujo dizaino versija neplanuojama.

Ar egzistuoja 1 000 eurų banknotas

Ne. 1 000 eurų banknoto niekada nebuvo ir nėra. Euro banknotų nominalai – 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir (nebeleidžiamas) 500 eurų. Internete ir suvenyrų parduotuvėse pasitaikančios „1 000 eurų“ kupiūros yra suvenyrai, reklaminiai lapeliai arba padirbiniai. Jei kas nors siūlo tokią kupiūrą kaip mokėjimą ar „kolekcinę investiciją“, tai turėtų sukelti įtarimą. Naujojoje serijoje didesnių nei 200 eurų nominalų taip pat neplanuojama.

Kaip atpažinti padirbtą banknotą šiandien

Kol nauji banknotai pasieks pinigines, verta mokėti patikrinti dabartinius. Pagal ECB duomenis 2025 m. iš apyvartos išimta apie 444 000 padirbtų euro banknotų – 20 % mažiau nei metais anksčiau. Tai 14 padirbinių milijonui tikrų banknotų, taigi tikimybė gauti padirbtą kupiūrą maža. Dažniausiai padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai – kartu apie 80 % visų padirbinių.

Nominalas	Dalis padirbinių 2025 m.
5 Eur	1,4 %
10 Eur	6,4 %
20 Eur	27,0 %
50 Eur	53,2 %
100 Eur	7,9 %
200 Eur	3,3 %
500 Eur	0,8 %

ECB siūlo paprastą metodą „Pačiupinėkite, pažiūrėkite, pakreipkite“:

• Pačiupinėkite. Tikras banknotas spausdinamas ant tvirto, traškaus popieriaus, o kai kurios jo dalys yra iškiliosios spaudos – jas jausite pirštais.
• Pažiūrėkite prieš šviesą. Matysite portretinį vandens ženklą, apsauginį siūlą ir „Europa“ serijoje – portretinį langelį, kuris prieš šviesą tampa skaidrus.
• Pakreipkite. Hologramos keičia vaizdą, o vadinamasis smaragdinis skaičius keičia spalvą ir šviesa juda aukštyn ir žemyn.

Jei įtariate, kad gavote padirbtą banknotą, palyginkite jį su tikru. Įtarimui pasitvirtinus, kreipkitės į policiją, Lietuvos banką arba savo banką. Sąmoningai atiduoti padirbtą kupiūrą kitam asmeniui negalima – tai teisės pažeidimas.

Ką tai reiškia jums praktiškai

• Nieko keisti nereikia. Dabartiniai banknotai galios ir po naujųjų pasirodymo, todėl santaupų „perkeisti iš anksto“ nėra prasmės.
• Saugokitės sukčių. Pasiūlymai „iškeisti senus eurus į naujus“, „įsigyti naujus eurus iš anksto“ ar „1 000 eurų kolekcines kupiūras“ yra sukčiavimo požymis.
• Stebėkite oficialius šaltinius. Galutinį dizainą ECB paskelbs savo svetainėje; Lietuvos bankas informuos apie išleidimą Lietuvoje.
• Grynieji lieka. Naujos serijos kūrimas – aiškus ženklas, kad euro zonoje grynųjų nesiruošiama atsisakyti. Daugiau apie grynųjų ateitį, atsiskaitymo ribas ir skaitmeninį eurą – grynųjų pinigų gide.