Rekordiniai statymai prieš eurą: 301 tūkst. pozicijų, bet ką jos iš tiesų reiškia

Spekuliantų trumposios euro pozicijos pasiekė rekordą

Rugsėjo 29 d. JAV ateities sandorių priežiūros institucijos duomenimis, spekuliaciniai rinkos dalyviai turėjo 301 439 trumpąsias euro pozicijas. Tai sandoriai, kuriais siekiama uždirbti, eurui silpnėjant JAV dolerio atžvilgiu. Nurodytas jų skaičius yra rekordinis šioje duomenų eilutėje.

Tuo pat metu tie patys rinkos dalyviai turėjo 238 183 ilgąsias pozicijas, kuriomis statoma už euro stiprėjimą. Atėmus jas, grynoji pozicija buvo 63 256 sandoriai prieš eurą. Taigi rekordinis skaičius apibūdina visas trumpąsias pozicijas, o ne grynąjį visų spekuliantų statymą.

Vienas toks ateities sandoris apima 125 tūkst. eurų, tad 301 439 sutarčių nominalioji vertė siekia apie 37,7 mlrd. eurų. Tai sandorių apimtis, ne suma, kurią prekiautojai sumokėjo jiems sudaryti. Rugsėjo 29 d. duomenys taip pat nėra spalio 7 d. euro kurso prognozė.

Euras svyravo po nuosmukio iki 17 mėnesių žemumų

Spalio 5 d. euras buvo nukritęs maždaug iki 1,116 JAV dolerio - žemiausio lygio nuo 2025 metų gegužės. Tačiau kursas kinta kasdien: spalio 7 d. rinkos apžvalgoje euras kainavo apie 1,1216 dolerio. Pastarasis dydis jau buvo aukštesnis už savaitės pradžios žemumą.

Euro kursą veikia ir Europoje vykstantys procesai, ir dolerio stiprumas. Šią savaitę rinkos stebėjo JAV centrinio banko palūkanų perspektyvą bei naftos kainas. Antradienį euras buvo atgavęs dalį vertės, kai atsigavo Prancūzijos obligacijų rinka, o trečiadienį vėl susilpnėjo.

Todėl didelis trumpųjų pozicijų skaičius pats savaime nepasako, kur kursas bus po mėnesio. Jei investuotojai, statę už kritimą, nusprendžia tas pozicijas uždaryti, jiems tenka pirkti eurus. Dalis analitikų į tai atkreipia dėmesį, svarstydama ir tolesnio kritimo, ir staigaus kurso atšokimo galimybę.

Prancūzijos skola didina spaudimą euro rinkai

Vienas rinkų dėmesio centrų - Prancūzijos valstybės finansai. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje šalies viešoji skola siekė 3,595 trln. eurų, arba 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Per ketvirtį ji padidėjo 59,6 mlrd. eurų.

Investuotojai už Prancūzijos obligacijas dabar reikalauja gerokai didesnių palūkanų nei už Vokietijos skolos vertybinius popierius. Praėjusią savaitę 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas trumpam viršijo 5 proc., o skirtumas nuo Vokietijos obligacijų pajamingumo pasiekė lygį, siejamą su ankstesne euro zonos skolų krize.

Paryžiuje pateiktam 2027 metų biudžeto projektui dar reikia parlamento pritarimo. Prancūzijos vyriausybė parlamente neturi daugumos, todėl investuotojai stebi, kokie deficito mažinimo sprendimai galiausiai bus priimti. Spalio 7 d. Prancūzijos centrinio banko vadovas Emmanuelis Moulinas teigė, kad šalies padėtis rimta, tačiau šiuo metu jai nereikia Europos Centrinio Banko pagalbos.

Energijos brangimas kelia kainas visoje euro zonoje

Prancūzijos obligacijų įtampa sutapo su Europos energijos kainų šuoliu. Šią savaitę Nyderlandų TTF dujų kaina siekė apie 73 eurus už megavatvalandę, o „Brent“ nafta prekyboje priartėjo prie 100 JAV dolerių už barelį. Brangesni energijos ištekliai veikia importo sąnaudas eurais atsiskaitančioms įmonėms ir namų ūkiams.

Preliminariu „Eurostat“ vertinimu, metinė infliacija euro zonoje rugsėjį pakilo iki 3,8 proc., palyginti su 3,2 proc. rugpjūtį. Energijos kainos per metus padidėjo 18,8 proc. Galutiniai rugsėjo infliacijos duomenys dar gali skirtis nuo šio išankstinio įverčio.

Didesnė infliacija paprastai skatina svarstyti aukštesnes palūkanų normas. Vis dėlto rinkos vertina ir tai, kaip brangesnis skolinimasis paveiktų jau spaudžiamas valstybių obligacijų rinkas. Euras silpnėja aplinkoje, kurioje investuotojai vienu metu seka energijos kainas, Europos Centrinio Banko sprendimus ir Prancūzijos skolinimosi sąlygas.

1,10 dolerio už eurą - analitikų scenarijus, o ne nustatytas kursas

ING valiutų analitikas Francesco Pesole mano, kad, Prancūzijos obligacijų rinkoje vėl sustiprėjus įtampai, euro kursas galėtų pasiekti 1,11 ar net 1,10 dolerio. „Danske Bank“ taip pat tikisi, kad silpnėjimo kryptis gali išlikti iki 2027 metų. Abi prognozės priklauso nuo būsimų rinkos ir ekonomikos sąlygų.

BBVA rinkų strategė Ana Munera trumpalaikį euro nuosmukį vertina atsargiau: jos nuomone, valiuta jau patyrė didelį spaudimą. Prancūzijos obligacijų rinkos stabilizavimasis, mažesnės energijos kainos ar trumpųjų pozicijų uždarymas galėtų pakeisti artimiausių savaičių prekybą. Šių veiksnių raida kol kas nėra žinoma.

Silpnesnis euras pabrangina doleriais įkainotas importuojamas prekes, tarp jų ir dalį energijos išteklių. Todėl valiutos kursas rūpi plačiau nei ateities sandorių rinkos dalyviams. Artimiausi patikrinami atskaitos taškai bus nauji pozicijų duomenys, Prancūzijos biudžeto svarstymas ir būsimi Europos Centrinio Banko sprendimai.