<h2>2023 m. biudžetas – klampinantis į milžiniškas skolas</h2>
<p>Penktadienį Vyriausybėje pristatytas 2023 m. valstybės biudžeto projektas. Jame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainoms, pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį.</p>
<p>Tačiau vos spėjus pristatyti ateinančių metų biudžeto projektą, opozicija ir ekspertai suskubo jį kritikuoti bei akcentuoti akivaizdžias jo silpnąsias vietas. Opozicija tvirtina, kad 2023 m. biudžetas sudarytas remiantis per daug optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tokiai nuomonei pritaria ir šalies ekonomistai, teigiantys, kad biudžetas yra pakankamai dosnus ir ambicingas.</p>
<p>Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad suplanuotame biudžete vis dar pasigendama taiklesnių priemonių pažeidžiamoms visuomenės grupėms, nors premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis[1].</p>
<h2>Sutelktas dėmesys į energetikos problemas</h2>
<p>Ateinančių metų valstybės biudžetas suplanuotas ypač ambicingai. Visų pirma, atsižvelgiant į energijos kainų augimą, kilusį dėl geopolitinių įtampų, Vyriausybė šiai problemai spręsti žmonėms ir verslui numatė skirti 1,93 mlrd. eurų[2].</p>
<p>Žmonėms bus kompensuojama elektros ir dujų kainos augimo dalis: tam numatyta 812 mln. eurų. Dar beveik 56 mln. eurų skirta šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai.</p>
<blockquote>
<p>Vyriausybėje pristatytas ir 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas verslui, kuriame siūlomos kompleksinės priemonės, padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.</p>
</blockquote>
<p>Pakete taip pat numatoma, jog kompensacijos galios šių metų IV ketvirtį–2023 m. I ketvirtį, dėl to ateinančių metų valstybės biudžete elektros kainos augimo dalies kompensavimui numatyti 234 mln. eurų.</p>
<p>Taip pat siūlomi ir mokestiniai sprendimai: sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS) sumažintomis palūkanomis bei mokesčių išieškojimo sustabdymas energetikai imlioms įmonėms. Šioms priemonėms biudžete numatyta 764 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>PVM mokesčio lengvata bus pratęsta pusmečiui iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Šiam sprendimui skirti 66 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam nepriklausomumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus.</p>
<p>Be to, per trejus metus planuojama įgyvendinti strateginį tikslą ir užsitikrinti 1 gigavato (1GW) generacinius pajėgumus, pasitelkiant saulės energiją. Šiam tikslui bus skiriamas 1,1 mlrd. eurų. </p>
<h2>1,6 mlrd. numatyti žmonių pajamų didinimui</h2>
<p>Lietuvos piliečiams bene svarbiausias biudžeto akcentas yra atlyginimai. O jie turėtų kilti. 2023 m. biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatyta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Iš šios sumos 790 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamų didinimui 15 proc. didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, keliant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų[3].</p>
</blockquote>
<p>Tuo pačiu 430 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.</p>
<h2>Socialinei paramai – 238 mln. eurų</h2>
<p>Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų.</p>
<p>Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc.</p>
<blockquote>
<p>Senatvės pensijų didinimui numatoma 591 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 510 eurų iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didėja nuo 482 eurų iki 542 eurų). </p>
</blockquote>
<p>Dėl to, 2023 m. „Sodros“ biudžeto pajamos viršys išlaidas beveik 235 mln. eurų, o rezervas, prognozuojama, pasieks 1 mlrd. 605 mln. eurų.</p>
<p>Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms – 4 mlrd. 911 mln. eurų, t. y. apie 13 proc. daugiau nei šiemet.</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ateinančių metų „Sodros“ biudžeto projekte taip pat numatyta motinystės socialinio draudimo išmokoms skirti beveik 477 mln. eurų, t. y. 68 mln. eurų arba 16,6 proc. daugiau nei 2022 m[4].</p>
<h2>Auga asignavimai krašto apsaugai</h2>
<blockquote>
<p>Didelis dėmesys skiriamas ir saugumui, kuriam numatyta per 273 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų. </p>
</blockquote>
<p>Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 55,7 mln. eurų, valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7mlrd. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai[5].</p>
<p>Parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 9 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų.</p>
<h2>Numatytos investicijos mokslą, verslą, inovacijas ir kitas svarbias sritis</h2>
<blockquote>
<p>2023 metais Lietuva planuoja investuoti beveik 3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 milijardas eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos. </p>
</blockquote>
<p>312 mln. eurų ketinama investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.</p>
<p>Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ne tik ženkliai padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, bet ir skirti papildomas lėšas valstybės kultūros įstaigoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų[6].</p>
<p>140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. eurų bus nukreiptas priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti. 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mufid-majnun-lvcjywuhqlg-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pajamos ir išlaidos auga</h2>
<p>2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2022 m. pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p style="text-align: left;"><strong>Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų:</strong></p>
<ul>
<li>socialinei apsaugai – daugiau nei 9 mlrd. eurų (papildomai 979 mln. eurų, lyginant su 2022 metais);</li>
<li>sveikatos apsaugai – 3 440,6 mln. eurų (papildomai 331 mln. eurų);</li>
<li>švietimui – 3 302 mln. eurų (papildomai 471 mln. eurų);</li>
<li>gynybai – 1 860 mln. eurų (papildomai 97 mln. eurų);</li>
<li>viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 852 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau);</li>
<li>poilsio, kultūros ir religijos sritims – 734 mln. eurų (papildomai 79 mln. eurų daugiau);</li>
<li>būstui ir komunaliniam ūkiui 457 mln. eurų (papildomai 117 mln. eurų);</li>
<li>aplinkos apsaugai 468 mln. eurų (papildomai 66 mln. eurų);</li>
<li>bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 224 mln. eurų (papildomai 251 mln. eurų).</li>
</ul>
</blockquote>
<p>Auga ir savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų (lyginant su 2022 m. auga 594,5 mln. eurų).</p>
<p>Finansų ministerijos parengtame 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.</p>
<h2>Valdžia biudžetu džiaugiasi</h2>
<p>Vyriausybės atstovai naujuoju ateinančių metų biudžeto projektu džiaugiasi. Premjerė I. Šimonytė teigia, kad pažadas yra įvykdytas ir valstybės biudžeto projektas parengtas išskirtinai anksti, o tai suteiks daugiau aiškumo būsimuose darbuose.</p>
<blockquote>
<p>„Ekonomikos neapibrėžtumas išlieka didelis, tačiau atsispiriame nuo scenarijaus, kuris šiuo metu labiausiai tikėtinas, vienas tokio scenarijaus elementų – lėtas, tačiau tebeprognozuojamas ekonomikos augimas. Situacijai keičiantis, Vyriausybė reaguos, kaip tai darė ir kelis pastaruosius metus“, – sakė I. Šimonytė.</p>
</blockquote>
<p>Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad neapibrėžtumui dėl ateities išliekant ir ateinančiais metais, siekiant apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią, pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – energijos kainų šoko stabilizavimas ir žmonių perkamosios galios išsaugojimas.</p>
<p>Ministrė taip pat pabrėžė, kad valstybės skola kitąmet viršys optimaliu laikomą maždaug 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį ir sieks 42,9 procento.</p>
<blockquote>
<p>„Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų, tai esame maždaug tame lygyje, kuris laikytinas vis dar sveikas tokio dydžio ekonomikai. Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias“, – kalbėjo ministrė.</p>
</blockquote>
<p>Jos teigimu, pristatytas biudžetas yra „optimaliausias“ dabartinėmis sąlygomis.</p>
<blockquote>
<p>„Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas, sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes“, – kalbėjo G. Skaistė.</p>
</blockquote>
<h2>Biudžeto kritikų – apstu</h2>
<p>Tačiau Vyriausybei besidžiaugiant kitų metų biudžeto projekto, vis daugėja kritiškai jį vertinančių būrys.</p>
<p>Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad rengiant valstybės biudžeto projektą buvo atsižvelgta į nemažai prezidentūros pastabų, tačiau vis dar trūksta taiklesnių priemonių pažeidžiamoms visuomenės grupėms.</p>
<blockquote>
<p>„Visas priemones kartu įvertinus matome, kad paketas tikrai ne toks jau mažas – maždaug iki 4,5 proc. PVM. Tai yra geras žingsnis į priekį, tikrai galiu pasakyti, kad tai rimtas žingsnis į priekį. Aš manau, kad tikrai į nemažą dalį pastabų buvo atsižvelgta“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Nausėda[7].</p>
</blockquote>
<p>Prezidentas neslėpė pasigendantis taiklesnių priemonių pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Jo manymu, kitų metų valstybės biudžeto projektas dar galėtų būti tobulinamas. Šalies vadovas viliasi, kad prie to prisidės tiek valdantieji, tiek opozicija.</p>
<p>O opozicija kritikos naujam biudžetui taip pat negaili. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė R. Budbergytė tvirtina pasigendanti „drąsos“ šalies skolą didinti dar labiau, taip siekiant palaikyti ne tik skurdžiausių, bet ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią. Politikės vertinimu, ministrų kabinetui nereikėtų bijoti peržengti 5 proc. deficito barjero:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad tai biudžetui būtų pakeliama našta ir mūsų skolinimosi reitingai nekristų tiek, kad mums iš tiesų reikėtų mokėti daugiau negu kad apskritai dėl palūkanų kilimo. Norim ar nenorim, už valstybės skolą vis tiek teks mokėti daugiau“, – įsitikinusi ji[8].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau parlamentarė prognozuoja, kad valdantieji veikiausiai „buldozeriu“ atmes visus siūlymus papildomai didinti biudžeto išlaidas.</p>
<blockquote>
<p>„Iš dabartinės Vyriausybės matau labai didelį pasiryžimą, kad deficitą išlaikyti nedidėjantį, kad neperžengti 5 proc. ribos. Matyt, jie nenori blogai pasirodyti prieš Europos Komisiją“, – svarstė R. Budbergytė.</p>
</blockquote>
<div>
<div id="respublika.lt_300x250_article_4" data-google-query-id="CODPo6S21foCFSJoxgodED4BLA"></div>
</div>
<p>Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" parlamentaras A. Butkevičius atkreipia dėmesį, kad 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas ir taip sudarytas remiantis per daug optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tai gali reikšti, kad kitais metais biudžeto deficitas bus netgi didesnis[9].</p>
<p>Parlamentaras pažymi, kad tokiu atveju pirmiausia augs valstybės skola, bus didesnės skolinimosi palūkanos, didės valstybės skolos aptarnavimo kaštai planuojant ateinančių ir vėlesnių metų asignavimus. Anot A. Butkevičiaus, tai reiškia, kad bus mažesnės finansinės galimybės didinti tokias socialines išmokas, kaip darbo užmokestis, pensijos ir kt.</p>
<p>Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas taip pat įžvelgia biudžeto spragų.</p>
<blockquote>
<p>„Siūlydami ilgalaikes išlaidas valdantieji ir vėl nepateikia tvarių pajamų plano. Tai rodo, kad ši Vyriausybė negeba valdyti viešųjų finansų ir nori tik įtikti žmonėms trumpuoju laikotarpiu. O tai sukurs dideles finansines problemas būsimoms Vyriausybėms“, – pabrėžia frakcijos seniūnas.</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaras pažymi ir tai, kad valdantieji taip pat kartoja praeitos Vyriausybės inicijuotas ir pasiteisinusias pagalbos priemones verslui, tokias kaip „mokesčių atostogos“, kurios buvo taikytos pandemijos pradžioje.</p>
<p>Seimo nario Lino Kukuraičio teigimu, nors Vyriausybė teigia, kad žmonių pajamų didinimas yra šio biudžeto prioritetas, tačiau iš pateikto projekto matyti akivaizdus prieštaravimas.</p>
<blockquote>
<p>„Tiek minimali mėnesinė alga didinama mažiau negu numato objektyvi, visų pusių sutarta formulė, tiek ir socialinės išmokos auga lėčiau negu infliacija. Jeigu dar kalbant apie pensijas stengiamasi su infliacija žengti koja kojon, tai kitos socialinės išmokos, taip pat ir vaiko pinigai, auga lėčiau negu infliacija. Reiškia, kad pažeidžiamiausiems tai yra pajamų mažinimo biudžetas“, – sako L. Kukuraitis.</p>
</blockquote>
<p>Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sakė suprantantis, kad biudžetas formuojamas energetinės krizės akivaizdoje, tačiau jai spręsti dalis taikomų priemonių „yra blogos“[10].</p>
<blockquote>
<p>„Gerai, kad yra kompensacijos numatytos. Blogai, kad nėra diferencijuotų tvarkų ir jos eina per universalų tarifo mažinimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir labai daug vartojantys, netaupantys, ir mažai vartojantys gaus tą pačią kompensaciją už kilovatvalandę“, – teigė G. Paluckas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/annie-spratt-tbhoun6urgu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekonomistai įžvelgia akivaizdžių biudžeto spragų</h2>
<p>Šalies ekonomistai teigia, kad 2023 m. biudžetas yra pakankamai dosnus ir ambicingas, tačiau jeigu ekonomika kitais metais vystysis prasčiau nei prognozuojama, realus deficitas galėtų būti ir didesnis nei dabar numatyti beveik 5 proc.</p>
<p>Be to, kai kurie ekspertai svarsto, kad ne visos pagalbos priemonės verslui yra tikslingos[11].</p>
<p>Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, iš Vyriausybės komentarų akivaizdu, kad buvo stebima, ką planuoja kitų šalių valdžia ir bandyta įtilpti į 3,5–5 proc. BVP dydžio konsoliduotą biudžeto deficitą kitąmet:</p>
<blockquote>
<p>„Pavyzdžiui, Estijoje planuojami 3,9 proc., Lenkijoje 4,5 proc., Čekijoje 4 proc., Ispanijoje 3,9 proc., Italijoje 4,5 proc. BVP biudžeto deficitai. Bet visi matome, kad Vyriausybės planai dėl deficito yra arti šio intervalo viršutinio rėžio, todėl pinigų į ekonomiką kitąmet metama labai daug ir dėl sumų oponuoti, kad per mažai skiriama, negalima, čia turbūt labiau klausimas diskusijoms artimiausioms savaitėms, ar priemonės efektyvios ir geriausia, ką galima išspausti iš šių sumų“, – savo feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.</p>
</blockquote>
<p>T. Povilauskas pabrėžia tai, kad didesnis biudžeto deficitas reiškia ir didesnį skolinimąsi, tačiau skolos kaina šiuo metu yra reikšmingai padidėjusi.</p>
<blockquote>
<p>„Nepaisant šiandien paskelbtų ekonomiką skatinančių priemonių, gerokai didesnė rizika prastesnio, o ne geresnio negu planuojama ekonomikos augimo, todėl ir biudžeto galutinis rezultatas turi didesnę galimybę būti prastesnis.“</p>
</blockquote>
<p>Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kitų metų biudžeto projektą apibūdina kaip antikrizinį ir „išties ambicingą“.</p>
<blockquote>
<p>„Šis biudžetas kaip diena ir naktis skiriasi nuo 2009 m. biudžeto, kada valdžia ėmėsi radikalių priemonių biudžeto deficito ir skolos suvaldymui. Visgi, egzistuoja rizika, kad 2023 m. biudžeto deficitas gali būti ir didesnis nei 4,9 proc. BVP dėl prastesnės Lietuvos ekonomikos situacijos“, – teigia ekonomistas.</p>
</blockquote>
<p>Finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiame biudžete naudojamas pandemijos meto receptais. Pasak eksperto, pagrindinė rizika yra susieta su didele skola, o tai gali atnešti neigiamų pasekmių, nes jau dabar dešimties metų laikotarpiui Lietuva skolinasi nebe už nulines, o už 4 proc. siekiančias palūkanas:</p>
<blockquote>
<p>„Palūkanos gali toliau augti ir tai reiškia, kad vėlesniais metais, kai teks perfinansuoti skolas, gali tekti didesnę dalį biudžeto rėžti skolos aptarnavimui.“</p>
</blockquote>
