<h2>Papildyta 2021-09-28. Prancūzijos prezidentas teigia, kad europiečiai turi siekti nepriklausomybės nuo JAV</h2>
<p>Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas antradienį paragino europiečius nebebūti naiviems ir kuo anksčiau tapti nepriklausomiems nuo JAV. Prancūzija taip pat siunčia Europai signalą, kad dabartinė diplomatinė krizė, kuri kilo dėl neįvykdyto povandeninių laivų susitarimo tarp Prancūzijos ir Australijos, gali turėti ilgalaikių padarinių transatlantiniams santykiams.</p>
<p>E. Macronas, antradienį per spaudos konferenciją kalbėdamas su Graikijos premjeru, pareiškė, kad europiečiai turi būti gerbiami. </p>
<p>„Jau daugiau nei 10 metų JAV yra susikoncentravusi į save ir turi strateginius interesus, kurie yra perorientuojami į Kiniją ir Ramųjį vandenyną“, – teigė Prancūzijos prezidentas.[1]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eu-5.jpg" alt="Europos savarankiškumas" /></p>
<h2>Atėjo laikas pasirinkti draugus – sukurtas naujasis trijulės aljansas</h2>
<p>Šių metų rugsėjo 15 dieną dienos šviesą išvydo naujasis „trijų draugų“ aljansas – AUKUS. Trišalį gynybos aljansą suformavo Australija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tikslas kaip ir paprastas – atremti Kinijos įtaką Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.[2]</p>
<p>Tiesa, naujasis projektas įvardijamas kaip itin sudėtingas ir galintis trukti dešimtmečius. Bendradarbiavimą sudarys ne tik povandeniniai laivai, bet ir kur kas daugiau. Kaip antai AUKUS jėgų suvienijimas dėl kibernetinių, dirbtinio intelekto (o ypač taikomojo), kvantinių technologijų bei tam tikrų povandeninių pajėgumų siekiant „integruoti saugumą ir su gynyba susijusį mokslą, technologijas, pramonės bazes ir tiekimą“.[3]</p>
<p>Tai tik įrodo, kad gyvename tokiu metu, kai geopolitiniai pokyčiai pasaulyje vyksta itin sparčiu tempu. Didėjanti Kinijos įtaka ir augantis josios apetitas lėmė tai, kad Australija dar kartą turėjo peržiūrėti savo strateginę poziciją. Juk dar 2016 m. žemynas susivienijo su Prancūzija dėl galimybės įsitvirtinti regione kaip gerai ginkluotai sąjungai. Galime tik juokauti, kokia kalba neužilgo kalbėsime. Bet kinų kalbos kursų nederėtų atmesti.</p>
<p>Per tą laiką kinai nesnaudė – užuosdami grėsmę Australijoje, jie domėjosi šiame žemyne vykdoma politika, taip pat finansavo ir kinams palankias naujienas, mąstytojus bei politikus. Tokia strategija buvo pasirinkta ne šiaip sau, mat Kinija tokiais būdais siekė, kad būtų atkurti jai palankūs santykiai.</p>
<p>Vis dėlto, naujasis aljansas susilaukė ir pačios Kinijos kritikos, mat toks veiksmas vertintinas kaip „labai neatsakingas“. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas sakė, kad šis aljansas rizikuoja „smarkiai pakenkti regioninei taikai ir sustiprinti ginklavimosi varžybas“ visą šią trijų šalių sąjungininkių strategiją pavadindamas „pasenusiu šaltojo karo mentalitetu“.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/itakos-zonos.jpg" alt="Įtakos zonos" /></p>
<h2>Susitarimas su Prancūzija dėl Australijos povandeninio laivyno statybos – atšauktas?</h2>
<p>Dar 2016 m. gruodžio 20 d. Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas ir Prancūzijos gynybos ministras Jean-Yves Le Drianas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl būsimo Australijos povandeninio laivyno statybos. Apskaičiuota, kad ši sutartis dėl įprastinių povandeninių laivų dar 2016 metais buvo vertinama net 50 milijardų Australijos dolerių (31 mlrd. eurų).[5]</p>
<p>Taigi, kaip čia taip atsitiko, kad susitarimas ėmė ir sugriuvo? Australija inicijavo sutarties nutraukimą, mat dėl besikeičiančių strateginių sąlygų regione jai nebeužtenka įprastų povandeninių laivų, reikia branduolinių, todėl į draugus pasirinko sąjungininkę JAV.</p>
<p>Staiga rugsėjo 15 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie naują sąjungą tarp JAV, Didžiosios Britanijos bei Australijos, siekiant pastarąją aprūpinti branduoliniu povandeniniu laivynu. Pagal šį susitarimą Australija taps pirmąja šalimi, kuri neturi jokių kitų branduolinių ginklų, tačiau įsigijo branduolinius povandeninius laivus.[6]</p>
<p>Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas mėgino sušvelninti situaciją teigdamas, kad tokio tipo laivai jiems nebuvo prieinami 2016 m., kai buvo sudaryta sutartis su Prancūzija. Kiek anksčiau šia technologija JAV dalijosi tik su D. Britanija, tačiau dabar į draugus priėmė ir Australiją.</p>
<p>Australijos strateginės politikos instituto ekspertų grupės vadovas Peteris Jenningsas teigė, kad Australijos sprendimas dėl povandeninių laivų pasikeitė dėl pasikeitusio poreikio siekiant atsakyti į vis didėjančią Kinijos karinę galią, agresyvias patyčias iš žemyno ir Japonijos bei Taivano bauginimą. Pirmasis prancūzų sukurtas povandeninis laivas turėjo būti pristatytas Australijai 2027 metais, praneša „AP news“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/submarine.jpg" alt="Susitarimas dėl povandeninių laivų" /></p>
<h2>Australijai nepavyko įtikinti Prancūzijos – ši apkaltinta melu</h2>
<p>Neištesėtas sandoris ypatingai papiktino Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jean-Yves Drianą, kuris Australiją ir JAV apkaltino melu dėl povandeninių laivų prekybos sutarties. Šeštadienį ministras televizijai „France 2“ teigė, kad tai buvo melas, dvilypumas ir tikras pasitikėjimo sulaužymas. </p>
<p>Ta proga Paryžius įgyvendino precedento neturintį veiksmą – Emmanuelio Macrono nurodymu atšaukė savo ambasadorius Kanberoje ir Vašingtone. O sutarties nutraukimas Prancūzijai kainavo milijardus dolerių.[8]</p>
<p>„Tai, kad pirmą kartą JAV ir Prancūzijos santykių istorijoje mums teko atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms, yra rimtas politinis veiksmas, atskleidžiantis tarp mūsų valstybių kilusios krizės mąstą“, – teigė J. Y. Drianas.[8]</p>
<p>Vis dėlto, Prancūzija neatšaukė savo ambasadoriaus D. Britanijoje, mat tai nėra reikalinga. J. Y. Drianas teigė žinantis nuolatinį D. Britanijos oportunizmą, todėl nėra reikalo iš ten grąžinti ambasadorių aiškintis. Taip pat pridūrė, kad Prancūzija dabar teiks pirmenybę Europos Sąjungos saugumo strategijos kūrimui, kai jau 2022-aisiais pradės pirmininkauti blokui. </p>
<p>Australija nepaneigė Prancūzijos reikšmės ir pareiškė toliau bendradarbiausianti su Paryžiumi kitais klausimais. To nepaneigė ir JAV teigusi, kad Prancūzija yra „gyvybiškai svarbi sąjungininkė“, todėl pareiškė besistengsianti išspręsti nesutarimus, pažymi „The Truth International“.</p>
<p>Šiuo metu daugiausiai branduolinių balistinių povandeninių laivų turi Jungtinės Amerikos Valstijos – net 68. Tuo tarpu Rusija tokių turi 29, Kinija – 12, D. Britanija – 11, Prancūzija – 8 ir vieną turi Indija.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/submarine1.jpg" alt="Australijos apkaltinimas melu" /></p>
<h2>Prancūzija įniršo ne veltui – teigia apie naują sąjungą sužinojusi tik iš žiniasklaidos</h2>
<p>Taigi, kodėl šis neįvykęs sandoris taip įsiutino Prancūziją? Tam galima rasti daugelį priežasčių, bet pasak prancūzo Pierre'o Morcoso, šis sandoris turėjo neprilygstamą ekonominę reikšmę Prancūzijos gynybos sektoriui. Šis sandoris taip pat būtų buvęs labai svarbiu visoms mažoms ir vidutinėms įmonėms Prancūzijoje, kurios iš to turėjusios gauti naudos. </p>
<p>Šis atšauktas susitarimas taip pat Prancūzijai reiškia ir strateginį pralaimėjimą, mat sudarius sutartį Prancūzijos vyriausybė manė, jog ja yra pažymėta strateginė partnerystė ateinantiems 50-čiai metų. Todėl dabar, sugriuvus sandoriui, pasak Morcoso, ši sistema atsidūrė pavojuje.[11]</p>
<p>Dar didesnę liepsną tarp Prancūzijos ir naujųjų trijų sąjungininkių užplieskė ir tai, esą pati Prancūzija apie naująjį aljansą sužinojusi tik iš žiniasklaidos šaltinių. Tačiau Australijos premjeras Scottas Morrisonas patikino, kad apie problemas, susijusias su bendra sutartimi, dar buvo prasitarta birželio mėnesį, kuomet šis lankėsi Paryžiuje. Visgi, vienas Prancūzijos diplomatijos pareigūnų drįso paprieštarauti, kad susitikimuose australai tik domėjosi, ar prancūzų povandeniniai laivai vis dar yra tinkami nuolat besikeičiančiai situacijai ir grėsmės lygiui, pažymi „The Washington Post“.</p>
<p>Atšauktas Prancūzijos ambasadorius Australijoje Jean-Pierre Thebaultas patikino, kad prieš paskelbiant šį sprendimą nebuvo jokių išankstinių konsultacijų, net ir telefono skambučio. Tokius Australijos veiksmus jis pavadino „tikru pasitikėjimo sužlugdymu“.[11] </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diplomatine-krize.jpg" alt="Prancūzijos įniršis" /></p>
Naujienos
Bendruomenė
