Jau patys medikai suka galvas, kaip palengvinti į iškvietimus vykstančių paramedikų kasdienybę
Su paramedikais susijusios liūdnos žinios pastaruoju metu plaukte plaukė: spalį Anykščiuose mirė 39 metų sportininkas, nes greitoji nespėjo atvažiuoti jam padėti, lapkritį gelbėdamas paauglį mirė greitosios pagalbos paramedikas, į iškvietimą atvykusio greitosios ekipažo vairuotojas buvo sumuštas… Deja, šį sąrašą galima būtų dar tęsti.
Niekaip nesibaigiant paramedikų bėdoms, o sveikatos ministrui Arūnui Dulkiui vis žadant, jog sulig nauja sveikatos reforma ateis ir geresni laikai, kiti politikai ir patys medikai, rodos, prarado kantrybę ir ėmė siūlyti idėjas, kaip galima būtų bent kažkiek palengvinti sudėtingą į iškvietimus vykstančių paramedikų kasdienybę.
Siūlo apmokestinti neskubius medikų iškvietimus
Medikai kaip vieną iš minėtos problemos sprendimo būdų siūlo apmokestinti greitosios iškvietimus, jei medikai kviečiami neskubiais atvejais. Būtent tokia praktika jau yra taikoma kaimyninėje Latvijoje.
Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paruošta reforma – ne už kalnų ir įsigalios liepos 1 dieną, patys GMP darbuotojai stokoja entuziazmo pažymėdami, kad nieko pasiekta nebus, jei visų pirma nebus pradėti rūšiuoti iškvietimai.
Neseniai kaimyninėje šalyje apsilankę ir ten veikiančia sistema domėjęsi greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai atkreipė dėmesį, kad Latvijoje yra vykstama tik į iš tiesų skubiosios pagalbos reikalaujančius iškvietimus.
„Skambučiai yra kruopščiai rūšiuojami ir aptarnaujami tik skubūs ir gyvybei pavojingi iškvietimai. Lietuvoje gi važiuojame į visus iškvietimus, kad ir kaip absurdiškai jie skambėtų. Ir daug pinigų suvalgo vien įvairių keistų kvietimų aptarnavimas. Latvijoje nepasitvirtinus skubios pagalbos faktui, paslauga apmokestinama 70 eurų mokesčiu. Tai reiškia, kad pacientui prašant pagalbos ir dispečeriui įvertinus, kad į tokį iškvietimą pagalba turėtų nevažiuoti, bet jis primygtinai reikalauja, brigada išsiunčiama, bet jei nepasitvirtina skubios pagalbos faktas, išsiunčiama 70 eurų sąskaita. Tai atlieka mokesčių inspekcija“, – pasakojo Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Plonis.
„Solidarumo“ pirmininkės Jolantos Keburienės teigimu, idėjai, kad reiktų apmokestinti GMP iškvietimus, kai nėra skubiosios pagalbos fakto, pritaria daug politikų, tačiau sunku įsivaizduoti, jog kas imtųsi tai paversti realybe[1].
Siūlo greitosios medicinos pagalbos medikams nuo 55-erių mokėti valstybines pensijas
Kaip vieną iš pagalbos priemonių greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams siūlo ir Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
Jis mano, kad GMP darbuotojams, sulaukusiems 55 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų darbo sistemoje stažą, reikėtų mokėti valstybines pensijas, taip pat našlių ir našlaičių pensijas jų šeimos nariams[5].
SAM greitosios pagalbos medikų pensinio amžiaus ankstinimui nepritaria, nes trūktų specialistų
Tačiau, ar tai įgyvendinti įmanoma, dar daug klausimų.
„Norint išleisti anksčiau į pensiją, kas būtų logiška, nes žmonės tikrai dirba sunkiai, reikia turėti kuo pakeisti pirmiausia“, – pastebi Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
O pakeisti, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), būtų sunku, nes šiuo metu maždaug trečdalis visų darbuotojų yra vyresni nei 55-erių metų. Ministerija svarsto, kaip kitais būdais palengvinti jų darbą[4].
„Nuo to skubėjimo kiek traumų turim – plyšę raiščiai, raumenys, sąnariai išsukioti“, – teigia skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Vida Valentinaitė.
Kaip dirbti tokį darbą iki pensijos, sako, sunku net įsivaizduoti[4].
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Jolantos Keburienės teigimu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pensinio amžiaus ankstinimas pritrauktų daugiau jaunų specialistų. Pasak T. Tomilino, praktikoje GMP darbuotojai de facto atlieka specialiųjų tarnybų darbą: jie kviečiami tik įvykus nelaimei, automobiliai turi pirmenybę eisme, jiems draudžiama streikuoti, darbas yra ypač atsakingas ir kelia stresą, reikalingas maksimalus operatyvumas ir kompetencija.
Deja, atliekant specialiųjų tarnybų pareigas šiems darbuotojams, anot parlamentaro, nepriklauso kitiems pareigūnams – policininkams, ugniagesiams, kariams – taikomos socialinės garantijos. Anot T. Tomilino, GMP darbuotojai patiria sunkiai pamatuojamą stresą, kai nuo jų veiksmų greičio ir tikslumo priklauso paciento gyvybė, jie nuolat susiduria su neblaiviais, agresyviais asmenimis, dirba daug fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujantį darbą[5].
GMP medikai jaučiasi kaip taksistai
Pasak Greitosios medicinos pagalbos (GMP) profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narės Valdos Kiburienės, medikai ne kartą pasakojo apie atvejus, kai pagalbai teko važiuoti didelį atstumą į įvykį ir paciento išgelbėti nepavyko.
Tokios situacijos, pasak medikės, gali būti pačios įvairiausios, pavyzdžiui, kai žmogus užspringsta, įvyksta staigi mirtis arba ūmi alerginė reakcija, kai išgelbėti galima tik suteikus pagalbą per pirmas 5–7 minutes. Pavėlavus ir nepavykus išgelbėti žmogaus gyvybės, artimųjų pyktis būna nukreiptas būtent į nespėjusius atvykti medikus. Kadangi greitajai tenka atlikti ir pacientų pervežimo funkciją, per vieną budėjimą nuvažiuojami itin dideli atstumai.
Visgi tikrai ne visiems pervežimams reikia greitosios pagalbos. Pašnekovės teigimu, 90 proc. tokių pervežimų nereikia teikti jokios medicininės pagalbos, tiesiog atlikti transportavimo funkciją.
„Tuo metu ir jaučiamės kaip tolimųjų reisų vairuotojai, nes mes tiesiog pacientus nuvežame. O jei Respublikinėje ligoninėje nereikia jokios pagalbos, tai atgal turime parvežti į rajono ligoninę. Kaip taksi“, – sakė V. Kiburienė.
Be to, panaikinus gimdymo skyrius mažesniuose miestuose, gimdyves pervežti tenka greitajai. Tad greitosios tapo dar labiau užimtos nei prieš tai, o tokie pervežimai prideda dar daugiau kilometrų.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnaitė žada, kad nuo 2024 metų greitosioms nebeteks pervežti pacientų, nes atsiras Nacionalinė pavėžėjimo sistema.
Pačiam GMP atnaujinimui numatyta 41 mln. eurų. Jie bus skirti atnaujinti darbuotojų kvalifikaciją, automobilius, struktūrą, taip pat sukurti konsultacijos liniją[6].
Paramedikų problemas išspręs apgindami jų, kaip ir kitų viešas paslaugas teikiančių asmenų, garbę ir orumą?
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui neseniai pateikė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siūlo nustatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą. Seimas minėtoms pataisoms pirmame svarstymo etape pritarė. Dabar kodekso pataisų imsis parlamentiniai komitetai, o į plenarinę salę jos sugrįš pavasario sesijoje[7].
Jei pataisoms galutiniai bus pritarta, už viešo asmens įžeidimą bus baudžiama bauda nuo 50 iki 300 eurų. Baudos bus galima susilaukti už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.
Įvykus incidentui, administracinių nusižengimų tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys policijos pareigūnai.
Pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, kaip antai: paramedikų, socialinių darbuotojų ir pan., garbė ir orumas nėra saugomi jokia specialia ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų, ar statutinių valstybės tarnautojų, karių ar žvalgybos pareigūnų, todėl ir reikėjo minėto įstatymo pataisų[8].
