Šiltėjančio klimato padarinys: parazitinės kirmėlės jau Lietuvoje
Dar 2014 metais Lietuvoje buvo pirmą kartą fiksuotas žmogaus dirofilariozės atvejis. Tąkart 76 metų pacientei iš junginės cistos pašalintas 105 mm ilgio gyvas, judantis kirminas. Ištyrus, nustatyta, kad tai yra Dirofilaria repens. Užsikrėtimo kelias – uodo įsisiurbimas. Kirminas buvo pašalintas chirurginiu būdu. Iki šiol nebuvo žinoma nė vieno žmonių dirofilariozės atvejo Lietuvoje[1].
Jeigu manote, kad tai buvo pirmas ir paskutinis atvejis – nebūkite naivūs. Uodai tradiciškai šį parazitą gali pernešti gyvūnams, o pastaruoju metu – ir žmonėms.
Tačiau čia – dar ne baisiausia dalis. Pasirodo, kad šie parazitai dažnai apsigyvena… veide ar akių vokuose.
Dirofilaria repens yra mėsėdžių gyvūnų, pirmiausia naminių šunų, pernešamas filaroidinis helmintas. Žmonės laikomi atsitiktiniais šeimininkais, kurių D. repens retai pasiekia lytinę brandą, tačiau sukelia vietinį uždegimą, daugiausia poodiniame ir akių audiniuose.
Medikai pateikia istoriją, kaip paaugliui po oda išaugo kirminas
Medikų atliktame tyrime aprašytas apsikrėtimo šiais nematodais atvejis.
17 metų paauglys sportininkas 2019 m. gruodžio 10 d. atvyko į skubios pagalbos skyrių dėl ūmaus deginimo skausmo kairiajame kirkšnies srityje, po kurio susiformavo negilus poodinis mazgelis. Pacientas buvo geros bendros būklės be jokios atitinkamos ligos istorijos. Jis neigė alergiją maistui ir vaistams, atlikdamas odos dūrio testą, patvirtinantį neigiamus rezultatus.
Sausio 7 d., tiriant mazgą kairiajame kirkšnies srityje, buvo pastebėta linijinė apnaša. Visi kiti kraujo parametrai buvo nereikšmingi. Pacientas neigė tarptautines keliones praėjusiais metais, bet patvirtino kasdienį kontaktą su trimis kaimyno šunimis.
Sausio 20 d. apnašos kairiojo kirkšnies srityje spontaniškai išnyko, tačiau buvo aptikti du papildomi neskausmingi poodiniai mazgeliai. Ultragarsinis vaizdas parodė fusiformą ir pailgą hiperechoinę struktūrą kairiajame tiesiajame pilvo raumenyje.
Sausio 23 d. buvo paimti kraujo mėginiai dirofilariazės atrankai. Tuo pačiu metu patikrinus odą buvo nustatytas naujas 1 cm skersmens mazgelis, esantis po nepažeista kaklo oda.
Dar po penkių dienų jaunuolis buvo išoperuotas, o dviejų išskirtų mazgelių skersiniame pjūvime buvo centre išsidėstę balti, liekni, filariniai kirminai.
Visi simptomai išnyko per 48 valandas po chirurginio parazitų pašalinimo. Papildomas gydymas nebuvo taikomas[2].
Kirminų randama ir pas lietuvius
O štai viena šeimos gydytoja savo socialiniame tinkle pasidalino istorija, kaip žmogui, kuris pasiskundė neaiškiu guzeliu, taip pat buvo aptiktas šis parazitas. Komentaruose ir daugiau medikų rašė, kad šie parazitai aptinkami vis dažniau.
„25 metų vyrukas ateina pas šeimos gydytoją ir sako – o kas čia pas mane per gumbas pilve atsirado? Ne, nežinau, sako šeimos gydytojas, gal echoskopą kokį padarom. O ten – cista ir joje kirminiukas sako tūts-trūli-tūtstūtstūts. Raitos ir šoka tos dirofiliarijos. Lotyniškai verčiasi kaip „gąsdinantys šniūrai”, o kai apsigyvena kur viršutiniame voke, tai net matosi, kaip juda.
Kraujo tyrimuose – dažniausiai jokių nukrypimų NEBŪNA. Nereikia ieškoti eozinofilijų. Gydymas? Jei tik galima ir įmanoma – chirurginis.
Optimistiškai nenuteikia. Plinta per uodus. Kad uodai jas platintų – reikia šilumos. Prieš 10-15 metų būdavo dar tik Baltarusijos ir Lenkijos pietuose“, – rašo gydytoja[3].
„Šita šviežiai pasirodžiusi mūsų akiratyje, bet buvusi ir vokuose (apkeliavo abu), atsiųsta vilniečių, apkeliavusi visą veidą ir pakeliui paralyžių dar sukėlusi.
Kadangi simptomai būna migruojantys, dinamiški, kol iki gyd.įstaigos atvažiuoja, žiūrėk, jau nebėra guzelio, bet yra kitoj vietoj paraudimas, tai kas nesusidūrę, sako, „kažką jūs čia prisigalvojat“, – rašė ir kita medikė, pridėdama labai jau nepatrauklią ilgo kirmino indelyje nuotrauką.
Kirminai gali pažeisti širdį ir plaučius
Kirmėlės gyvendamos žmogaus organizme gali pažeisti odą, akis ar plaučius. Žmogui pavojingos trys kirmėlių rūšys, kurių viena gyvena ir auga širdyje, todėl kartais yra vadinamos širdies kirminais. Ten jos gali išgyventi ir iki 10 metų. Suaugusios kirmėlės išskiria lervas (mikrofilarijas), kurios migruoja į periferinį kraują.
Dirofilaria kirmėlės vystosi keisdamos šeimininkus. Joms reikalingas galutinis ir tarpinis šeimininkai. Galutiniai šeimininkai yra šunys, lapės, vilkai, meškėnai. Jų organizme kirmėlės užauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai yra įvairių rūšių (Aedes, Culex, Anopheles, Mansonia) uodai, kurių organizme vystosi kirmėlių lervos. Žmogus yra atsitiktinis šeimininkas, nes lervos, patekusios į organizmą, iki suaugusių kirmėlių neišsivysto.
Dauguma lervų patekusi į odą žūsta, o likusios gyvos – migruoja į plaučius, smulkias kraujagysles, iki suaugusių kirmėlių neišsivysto.
Žmogus bei kiti žinduoliai (išskyrus šunis, meškėnus) negali būti infekcijos šaltiniu, nes jų organizme kirmėlės neužauga, nesubręsta ir neišskiria mikrofilarijų.
„Dauguma žmonių užsikrėtusių dirofilarioze nejaučia jokių negalavimų. Užsikrėtus D. immitis gali atsirasti kosulys, kartais su krauju, taip pat atsiranda krūtinės skausmas, pakyla temperatūra, vystosi pleuritas (skysčio kaupimasis pleuros srityje). Kirmėlėms žuvus, plaučių arterijose vystosi granuliomos (smulkūs mazgeliai), kurios yra matomos rentgenogramoje. Retai, tačiau kirmėlės gali nukeliauti į smegenis, akis, sėklides. Užsikrėtus D. repens ir D. tenuis kirmėlėmis, dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda, taip pat jas galima pamatyti akies junginėje.
Chirurginiu būdu kirmėlės pašalinamos iš akių junginės, odos“,– teigia Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė[4].
