Kojų dar neapšilo, o jau naujų mokesčių – nori
Valdantieji svarsto įvesti naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo sistemą, kurioje būtų taikomi diferencijuoti tarifai, priklausomai nuo Registrų centro nustatytos būsto mokestinės vertės. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad „grindys“ galėtų būti nustatytos ties 20 tūkst. eurų, tačiau turintys būstą didmiesčiuose ar įsigiję jį pastaraisiais metais į šią kategoriją, veikiausiai, nepretenduos.
Kaip skelbia Finansų ministerija, šiuo metu apie 60 proc. Lietuvos būstų vertė yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, o svarstoma, kaip šią ribą koreguoti, kad ji atitiktų realią situaciją.
Diskusija taip pat sukasi apie apmokestinimo tarifus – pagal A. Sysą, mažesnės nei 150 tūkst. eurų vertės būstams būtų taikomas mažesnis tarifas nei dabartinis 0,5 proc. tarifas. Pavyzdžiui, siūloma, kad tarifai galėtų svyruoti nuo 0,2 proc. iki 0,3 proc., priklausomai nuo būsto vertės. Tuo pačiu metu svarstoma, ar reikia didinti viršutinę 150 tūkst. eurų ribą, kad atspindėtų nuolatinį NT vertės kilimą.
„Būsto vertės nuolat didėja, todėl reikia kelti ir viršutinę ribą“, – teigia A. Sysas.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė nurodo, kad šiemet bus atliktas naujas NT vertinimas, kurio rezultatai įsigalios jau nuo ateinančių 2026 metų.
Anot jos, NT vertė kasmet auga, ir tikimasi, kad ateityje vertės gali išaugti ir iki 70 proc., kas turės įtakos mokesčiams.
Skvernelis skambina pavojaus varpais: jei nesiimsime sprendimų, gali nuplaukti milijardas eurų iš ES
Parlamento vadovas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva turi nedelsiant imtis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformos, nes tai yra įsipareigojimas Europos Komisijai. Jei šie pokyčiai nebus atlikti, Lietuva esą gali netekti svarbios paramos iš Europos Sąjungos. Anot politiko, reforma Lietuvai galėtų atnešti iki 1 mlrd. eurų papildomų lėšų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius savo ruožtu prižadėjo pristatyti dvi NT mokesčio versijas, tačiau S. Skvernelis teigė abejojantis, kad konservatorių pasiūlytas modelis, apmokestinantis turtą nuo pusantros vidutinės būsto vertės, sulauks palaikymo. Vietoje to, jis siūlo išplėsti esamą apmokestinimo bazę laikantis socialinio teisingumo.
Finansų ministerija pateikė dvi alternatyvas: apmokestinti būstą pagal jo vidutinę vertę arba išplėsti apmokestinimą brangiam nekomerciniam turtui, tokiam kaip senamiestyje esantys senieji butai. Šie pasiūlymai bus pristatyti koalicijai, o vėliau pradėta platesnė diskusija Seime.
R. Šadžius pabrėžė, kad naujoji sistema neapmokestins mažesnio turto turinčių šeimų ir gali paskatinti NT sandorių padidėjimą, taip galbūt prisidėdama prie būsto kainų mažėjimo.
Tuo tarpu, praėjusiais metais buvo svarstyta, kad NT mokesčiai galėtų būti įvesti jau nuo 2025-ųjų, tačiau planai buvo atidėti dėl koalicijos nesutarimų.
O ką galima nupirkti už mažiau nei 20 tūkst. Eurų?
Pasirodžius kalboms apie tai, kad neapmokestinamo turto vertė būtų mažesnė nei 20 tūkst. eurų, gyventojai pradėjo svarstyti – ar apskritai dar egzistuoja NT už tokią vertę? Na, nebent, matyt, tik koks garažas senas užsilikęs.
Savo ruožtu peržvelgėme NT skelbimų portalą Aruodas.lt, kuriame matyti, kad vis dėlto NT objektų iki tokios sumos įsigyti galima, pavyzdžiui, Ignalinoje, Visagine ar kituose mažesniuose, nuo didžiausių Lietuvos miestų labiau nutolusiuose miesteliuose.
O štai didžiųjų miestų gyventojams, veikiausiai, visiems teks mokėti – mat tiek Vilniuje, tiek Kaune už tokią sumą pavyks įpirkti nebent kelis kvadratus išlūžusioje palėpėje.
Premjeras uždėtų savo ranką ir ant visuotinio NT mokesčio
Tuo tarpu ministras pirmininkas Gintautas Paluckas išreiškė palaikymą idėjai įvesti visuotinius, tačiau mažo tarifo nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, kurie būtų mokami sąžiningai, net ir mažesnėmis sumomis.
Jis pabrėžė, kad pajamos iš šio mokesčio būtų nukreiptos savivaldybėms, kurios galėtų investuoti į aplinką ir infrastruktūrą, gerindamos vietos gyvenimo kokybę. Premjeras taip pat akcentavo, kad šis mokesčių modelis neleistų išvengti mokesčių per turto perleidimą artimiems asmenims.
Nors Finansų ministerija svarsto kelis variantus, įskaitant buvusios valdžios pasiūlytą apmokestinimą pagal vidutinę būsto vertę, G. Paluckas pažymėjo, kad šis modelis jų vyriausybei netinka. Be to, valdantieji diskutuoja ir apie gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio didinimą ir PVM lengvatų peržiūrą.
Premjeras užtikrino, kad mokesčių pakeitimai nebus drastiški ir nesukels didelio poveikio mažas pajamas gaunantiems asmenims ar verslui, kuris išsaugos konkurencingumą.
Kiek maždaug reikėtų mokėti už standartinį butą Vilniuje ar Kaune?
Apžvelgus NT skelbimus, galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvos didmiesčiuose apskritai be šešiaženklės sumos būsto nebeįpirksi – net ir ne moderniausio dizaino būstas senos statybos daugiabutyje jau perlipa ir 100 tūkst. eurų ribą.
O štai Vilniuje ir Kaune esančio NT kainos beveik susilygino.
Jei visuotinis NT mokestis, visgi, būtų įvestas, galime daugmaž paskaičiuoti ir kokią sumą kasmet mokėtų būstą turintys gyventojai.
Štai asmenys, kurių žinioje yra ne prabangus, kelių kambarių butas didmiestyje, įkainotas vidutiniškai 100 tūkst. eurų suma, vidutiniškai kas metus valstybei susimokėtų po 200 eurų (jei būtų įvestas 0,2 proc. mokestis) arba 300 eurų (0,3 proc. mokesčio atveju).
Turintys prabangesnį būstą pinigines atvertų dar plačiau – štai valdant turtą, kurio vertė maždaug 500 tūkst. eurų, įvedus visuotiną NT mokestį, reikėtų mokėti atiitnkamai 1 000 arba 1 500 eurų. Tačiau realybė tokia, kad tokios vertės turtą valdo jau ne tik turtuoliai, o ir įprastos Lietuvos šeimos, norinčios šviežiai suremontuotų ir erdvesnių namų naujos statybos daugiabutyje.
Visgi, net ir turint tą varganą 20 tūkst. eurų vertės „bakūžę“ tektų susimokėti po 40-60 eurų kas metus.
Šiuo metu gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3 proc. jo vertės, jį nustato savivaldybės.
