Naujas įstatymas gali uždaryti merų sprendimus už septynių spynų

S. Skvernelio demokratai užsimojo „uždaryti“ savivaldybių duris nuo smalsių gyventojų akių

Dar nespėjęs apšilti kojų naujasis seimas imasi pokyčių ir jau pavasario sesijoje svarstys „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Domo Griškevičiaus inicijuotas įstatymo pataisas, kuriomis siekiama po devyniais užraktais užrakinti savivaldybių merų veiklą prisidengiant asmens duomenų apsauga.

D. Griškevičius įsitikinęs, kad tokie pokyčiai reikalingi, mat reikalavimas skelbti individualaus pobūdžio mero potvarkius esą yra perteklinis ir sukuria neproporcingą administracinę naštą savivaldybėms^[1].

O štai, prisidengiant duomenų apsauga, pasak parlamentaro, didžioji dalis mero potvarkių apskritai negali būti viešinami globos, rūpybos, laikinos priežiūros, finansinės paramos, būsto nuomos, atostogų, komandiruočių, personalo priėmimo, skatinimo, nuobaudų, atleidimo ir pan. klausimais.

„Šių teisės aktų išviešinimas pažeistų įstatymus, reglamentuojančius asmens duomenų ir privatumo apsaugą. Tokio pobūdžio teisės aktų nuasmeninimas reikalauja daug savivaldybės administracinių resursų“, – aiškino D. Griškevičius.

Pasak politiko, egzistuoja net ir įmonių, teikiančių dokumentų nuasmeninimo paslaugas, mat kartais taip nutinka, kad per neapdairumą paskelbiami asmeniniai gyventojų duomenys, kurie neturėtų būti viešinami.

Savo ruožtu tokioms pataisoms jau priešinasi ir žurnalistų bendruomenės, akcentuodamos, kad tokiu būdu bus sėkmingai savivaldybėse naikinamas viešumas ir skaidrumas, savivaldybių gyventojai taip ir liks nesužinoję, kas gi jose vyksta.

Antradienį jo pateiktas Seimui Vietos savivaldos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 63 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 21 parlamentaras. Projektas svarstymui keliaus į Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą, o į plenarinę salę sugrįš pavasarį.

D. Griškevičius prisidengė mėgstantis tikrą, o ne pseudo viešumą

Parlamentaro siūlomas pataisas sukritikavusi žurnalistė Birutė Davidonytė rėžė, kad priėmus šias pataisas, piliečiai paprasčiausiai nebežinos, kas vyksta už jų savivaldybės uždarų durų ir kokie ten potvarkiai yra priimami. Paprastai tariant, merai taps tarsi nebeatskaitingi visuomenei už savo nuveiktus darbus^[2].

„Man atrodo, kad dažnai viskas prasideda po truputį ir nuo mažų dalykų. Tad jei šiandien nebematysim merų sprendimų, gali būti ir taip, kad po kelių metų nebematysime nieko.“ – svarstė B. Davidonytė.

Tačiau kaipmat apsireiškė ir pats D. Griškevičius. Jis skambiai rėžė, kad jam neva svarbus „tikras viešumas“, o ne apsimestinis, mat net ir įsigaliojus šiai pataisai, merų norminiai potvarkiai ir toliau būtų skelbiami viešai. O štai esant dabartinei teisės raidei, pasak parlamentaro, tik apsikraunama daugiau – mat reikia dar papildomai tuos mero priimamus potvarkius ir nuasmeninti.

Visgi, net ir tai neįtikino B. Davidonytės tokio įstatymo pakeitimo reikalingumu, mat net ir „viešai prieinami“ dokumentai (dažnu atveju, kažkur e-tar sistemoje) tokią informaciją didžiajai visuomenės daliai padaro neprieinama, mat joje gali susigaudyti tik tos srities profesionalai. O štai net ir seimas, pasak žurnalistų atstovės, dabar stengiasi „ištraukti“ sprendimus iš teisės aktų sistemos, kad jie būtų paprastai suprantami visuomenei.

Gyventojai taip pat svarstė, ko gi D. Griškevičius taip suskubo „dirbti“ – ar tam, kad kažką daryti, ar tam, kad kažkam padėti.

Sudaromas precedentas slėpti itin svarbią valstybinę informaciją?

Tuo tarpu svarstoma, kad savivaldybės nuveiktų darbų paslėpimas nuo visuomenės akių gali virsti labai pavojingu precedentu pradėti užnugaryje sudarinėti pačias įvairiausias sutartis.

Šiuo metu jau ir taip Lietuvoje pristinga viešumo ir skaidrumo strateginėse sutartyse, kurios nėra naudingos visuomenei ir yra slapstomos po pandeminėmis arba karinėmis sutartimis.

Taip jau nutikę ir COVID-19 pandemijos metu, kai valstybė masiškai pirko vakcinas nuo koronaviruso už milžiniškus iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus, tačiau tokių sutarčių patys gyventojai – nei savo akyse regėję, nei ausimis girdėję. Tik žinome, kokie įspūdingi vakcinų kiekiai buvo įsigyti, o dalis jų – arba perleista kitoms ES šalims, arba išpilstyta tiesiog į unitazus (pavyzdžiui, 2021 m. spalį buvo skelbiama, kad iki tol Lietuva iš viso gavusi apie 5,28 mln. skiepų dozių, iš kurių buvo panaudota daugiau nei 3,32 mln.^[3] Tų pačių metų duomenimis, Lietuva per metus išpylusi 60 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 dozių.

Naujuoju aplinkos ministru išrinktas buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis – puikus to pavyzdys, mat eidamas šias pareigas savivaldybėje jis galimai pasinaudojo koronaviruso sukurta niša ir galimai iš fiktyvios įmonės, niekada neprekiavusios panašia produkcija, neva įsigijo plaučių ventiliavimo aparatų neaiškiai įmonei pervesdamas ir visą avansą.

A. Poderskio pavardė „žibėjo“ ir Lazdynų baseino statybose, kurios staiga išbrangusios per 12 mln. eurų, o buvęs A. Šimašiaus bendražygis anuomet gavęs specialiojo liudytojo statusą.

Mokslo olimpiados nugalėtojai rugsėjį virto tik keistais kodais

Panašus precedentas jau įvyko ir šių metų rugsėjį, kuomet visuomenėje kilo tikra pasipiktinimo banga po to, kai Lietuvos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai buvo paskelbti ne nurodant moksleivių pavardes, bet dalyvių kodus^[4].

Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos direktorės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė atkreipė dėmesį, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) išties tokio draudimo tiesiogiai neįvardijantis ir tokius veiksmus pavadino interpretacijomis. Mat dalyvaudami olimpiadose mokiniai žino, kad sėkmės atveju, jų vardai bus paviešinti.

„<...> Griežtas draudimas neviešinti šiuo metu galioja tik kalbant apie asmens kodus – visus kitus duomenis mes galime viešinti, jeigu randame tam teisinį pagrindą ir yra teisėtas tikslas.“ – aiškino VDAI atstovė.

Visgi, D. Morkūnienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad valstybės tarnautojų tarpe taikomi kiek kiti kriterijai, mat šių kontaktiniai duomenys būna prieinami ir interneto svetainėse, o apie politikus taipogi yra daug viešai prieinamos informacijos.