Registrų centras kviečia pasitikrinti, kiek yra vertas jūsų turtas
Registrų centras skelbia, jog netrukus vykdys žemės ir statinių masinį vertinimą bei parengs naujas žemės ir statinių masinio vertinimo ataskaitas[1]. Taip Registrų centras ragina visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme, o savo pastabas ir atsiliepimus naujiems masinio vertinimo dokumentams pateikti gali ir savivaldybės.
Pagal Žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus, vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Jos galioja nuo šių metų sausio mėnesio, o statinių – nuo 2021 m. sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas atliekamas naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis.
Taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas yra sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.
Vis dėlto, nėra atsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.
Ekspertai teigia, kad masinio vertinimo būdas leidžia per trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.
Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.
Konkretaus NT objekto aktualią mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, nemokamai galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba REGIA žemėlapyje: tokiai paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris.
Nekilnojamojo turto mokestinę vertę galima sužinoti ir atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildžius prašymą[3].
Turto savininkai gali gauti savo valdomo NT, įvertinto masinio vertinimo būdu, mokestinės vertės išrašus. Juos užsisakyti galima Registrų centro savitarnoje, pateikus prašymą elektroniniu būdu ar atvykus į artimiausią klientų aptarnavimo padalinį.
NT vertė Lietuvoje kasmet didėja
Remiantis 2023 m. duomenimis, visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, kas apima ir statinius, ir žemės sklypus, yra vertas apie 166 mlrd. eurų[3]. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, visos šalies nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių suma padidėjo 23 proc[4].
Registrų centras skelbia, kas šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė yra apie 130 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų duomenimis, statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo 26 proc.
Didžiausias verčių augimas buvo butų rinkoje, o vidutinis pokytis siekia 30 proc. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinio turto – 15-20 procentų.
Augo ir Lietuvos žemės sklypų vertė: šiuo metu ji yra apie 36 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis, palyginti su 2022 metais, yra 12 proc.
Nepaisant geopolitinių įtampų, NT brangsta, o vertė auga
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė sako, kad NT kainos auga nepaisant geopolitinio klimato.
„Butai labiausiai brango Vilniuje ir Kaune – apie 30 proc. Tokį butų brangimą lėmė didelė infliacija, statybinių medžiagų kainų augimas, leidimų statyboms ribojimas, išaugęs imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičius, paskatinęs būsto paklausos augimą“, – kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė.
Butai taip pat brango Palangoje, Panevėžyje, Vilniaus rajone, Druskininkuose, Anykščiuose ir Alytuje – apie 25 proc. Mažiausias verčių padidėjimas – 15 proc. Kalvarijos, Zarasų ir Biržų savivaldybėse, apie 10 proc. – Pagėgių, Tauragės, Skuodo rajonuose.
Gyvenamųjų namų vidutinės rinkos vertės savivaldybėse vidutiniškai per metus augo apie 20 proc., didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse – 25 proc., taip pat pajūrio regione. Kitų paskirčių statinių vertės šalyje vidutiniškai per metus, priklausomai nuo regiono, didėjo apie 20 procentų.
Anot L. Kanišauskienės, šalies žemės sklypų vidutinių rinkos verčių metinis pokytis pagal žemės paskirtis buvo panašus: žemės ūkio paskirties pokytis 11 proc., kitų paskirčių apie 12 proc.
„Gyvenamųjų teritorijų žemės vertė, dėl ribotos pasiūlos, daugiausiai per metus išaugo didmiesčiuose ir pajūryje – iki 20 procentų. Komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė didėjo – iki 15-20 proc. ten, kur aktyviai plėtojami verslo, pramonės ir logistikos sektoriai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Klaipedoje ar Utenoje, taip pat didmiesčių priemiesčiuose“, – kalba L. Kanišauskienė.
Ekspertai sako, kad šalies nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios, kai vidutinės rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų sausį – 110 mlrd. eurų, 2021-ųjų sausį – 118 mlrd. eurų, o praeitais metais – 135 mlrd. eurų.
