Eismo ribojimas dėl NATO viršūnių susitikimo – 4 vietose
Vilniaus meras Valdas Benkunskas primena, kad NATO viršūnių susitikimo metu Vilniaus miesto keturiose zonose eismas bus pakeistas – nebus galima ten patekti ne tik automobiliu, viešuoju transportu, bet ir kitais ratais. Dviračiai, paspirtukai bus nepageidaujami, patekti ten bus galima tik pėstute ir tik praėjus apsaugos postus.
„Kalbant apie eismą, šiandien aišku, kad eismo ribojimai bus keturiose zonose: Vilniaus oro uosto teritorijoje, „Litexpo“ parodų rūmų teritorijoje, senamiesčio teritorijoje tarp Pylimo g., Konstitucijos pr. ir Maironio g. bei Seimo prieigose. Visos šios zonos eismo ribojimo prasme bus intensyvios“, – sakė V. Benkunskas.
Sostinės vadovas priminė, kad prie „Litexpo“ liepos 11-12 d. ir Senamiestyje to paties mėnesio 10-12 d. pravažiuoti bet kokiu transportu bus neįmanoma.
Vilniaus kavinėms iššūkis: kaip gaus maisto produktus?
Paaiškėjo, kad mažai tikėtina, kad būtų leista automobiliais atvežti ir maisto produktus minėtose zonose įsikūrusioms kavinėms ir restoranams.
„Į Senamiesčio teritoriją, centrinę miesto dalį, automobiliais į ją nebus galima patekti, į ją galės patekti tik spec. transportas. Maldos namai, ugdymo įstaigos, kavinės, restoranai, barai ir visa kita veikiantys centrinėje miesto zonoje, negalės būti aptarnaujami ir jų klientai ten turės patekti pėsčiomis“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Pasirodo, kad sprendžiama, jog jei kavinėms nepavyks tris dienas išgyventi nepasipildžius šviežių maisto atsargų, jas kažkaip galbūt pavyks atgabenti kartu su Vadovybės apsaugos tarnyba.
Tiesa, kol kas skelbiama, kad į „uždraustas“ zonas galės įvažiuoti specialiosios tarnybos, miesto avarinės tarnybos. Buvo kalbėta, kad galbūt kai kur leis įvažiuoti kurjeriams, paštininkams. Jie turės turėti specialius leidimus[1].
Eismo ribojimai sostinėje – nuo vasaros pradžios
Sostinės eismo ribojimai prasidės ir pasibaigs toli gražu ne tada, kai startuos ir baigsis NATO viršūnių susitikimas. Vilnius apsisprendė eismo ribojimus įvesti jau netrukus – konkrečiai būtent elektrinių paspirtukų vairuotojams bei dviratininkams.
Skamba šie draudimai labai paradoksaliai, atsimenant, kad buvęs Vilniaus meras uoliai siaurino gatves dviračių takų sąskaita ir kalbėjo apie tai, kad Vilnius turi būti žalesnis – tiek medžiais, tiek transporto priemonėmis.
Nuo birželio pirmosios Vilniaus, Pilies ir Savičiaus g. bus draudžiamas elektrinių paspirtukų eismas, ten bus įrengti paspirtukų eismą draudžiantys ženklai. Analogiškai šiose gatvėse Vilniaus valdžia nenori matyti ir dviratininkų.
Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir dalyje Šnipiškių vasarą numatoma įrengti specialiai el. paspirtukams pažymėtas stovėjimo vietas, tik jose bus galima palikti žaliuosius „Bolt“ paspirtukus, tad jie nebesimėtys bet kur, taip, kaip dabar.
Maža to, senamiestyje ir ant tiltų elektriniais paspirtukais bus galima lėkti ne didesniu kaip 12km/h greičiu[2].
Dėl dviračių ir paspirtukų eismo galėtų spręsti savivaldybės
Kad dviratininkai ir paspirtukininkai jau tapo galvos skausmu – anokia paslaptis. Dažnas nesilaiko KET, lekia dideliais greičiais, susižeidžia patys ir sužeidžia kitus, sukelia avarines situacijas. Visame pasaulyje šios problemos sprendžiamos įvairiai, o Lietuvoje bandoma įvesti tvarką nacionaliniu mastu.
Vis dėlto savivaldybė savivaldybei nelygi, ir jei vienoje žalios transporto priemonės jau yra problema, kitose jos – labai laukiamos.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo, kad tokius dalykus nusręstų pačios savivaldybės.
„Seimas užsimojo ne tik apriboti ne didesnės kaip 1 KW galios elektrinių paspirtukų greitį iki 20 km/h, bet juos dar išstumti į gatvę, kur tomis pačiomis juostomis judės automobiliai, autobusai ir sunkusis transportas – tik jau 50 km/h greičiu. Kartu su automobiliais privalės keliauti ir dviratininkai, ir riedlentininkai. Jeigu Seimas priėmimo stadijoje nesustos ir neištaisys esminių projekto spragų, sukurs pavojingą žmonių gyvybei eismo reguliavimą“, – sako A. Bagdonas.
Seimo narys primena analogiją, kai šalyje iki 2014 m. spalio 11 d. buvo draudžiamas dviračių eismas šaligatviais. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, draudimo laikotarpiu eismo įvykiuose žūdavo nuo 18 iki 32 dviratininkų. Leidus dviratininkams važiuoti šaligatviais, jų žūtimi pasibaigusių nelaimių ėmė mažėti. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai eismo įvykiuose žuvo 5 dviratininkai[3].
Eismo įvykių su elektriniais paspirtukais kasmet vis daugėja
Deja, bet eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, kasmet tik daugiau. Jei užpernai su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, juose sužeisti 209 žmonės, tai pernai, nors ir nežymiai, bet jų įvyko daugiau – 208, o juose sužeisti 223 žmonės.
Palyginimui 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas toks eismo įvykis, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108.
„Saugumas kelyje priklauso to, ar 14 metų sulaukęs asmuo žino kelių eismo taisykles, geba priimti atsakingus ir teisingus sprendimus, eisme dalyvauja nesukeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Amžius negali lemti, saugu ar ne važiuoti elektriniu paspirtuku. Jaunesnio amžiaus vairuotojų pasiruošimą dalyvauti eisme turėtų įvertinti tėvai”, – pastebi VILNIUS TECH absolventas Justas Petryla[4].
Jo teigimu, eismo saugumui įtakos turėtų ir tvarkingos elektrinių paspirtukų parkavimo vietos, nes šiuo metu bet kur mėtomos šios transporto priemonės tampa kliūtimis kelyje.
