Indijoje – žiaurus nusikaltimas, siejamas tiek šeimos nesantaika, tiek su priklausomybėmis
Šeštadienį Indijos Utar Pradešo Sitapuro mieste vyras nužudė savo žmoną, motiną ir tris vaikus, o po to nusižudė pats.
42-ejų metų Anuragas Singhas, narkomanas ir alkoholikas, prieš atimdamas sau gyvybę išžudė visą savo šeimą, o nusikaltimas sukrėtė tiek pareigūnus, tiek vietinius kaimo gyventojus.
Anuragas, kuris, kaip žinoma, turėjo ir psichikos sutrikimų, dažnai konfliktuodavo su savo šeima, nes ši norėjo jį išsiųsti į priklausomybės ligų centrą. Šeštadienio rytą girtas vyras susipyko su savo šeima, kai jo motina ir žmona vėl užsiminė, jog jį reikėtų paguldyti į reabilitacijos centrą[1]. Būtent tada vyras ir ėmė siautėti.
Pirmiausia jis nušovė savo 65-erių metų motiną Savitri, po to plaktuku užpuolė savo 40-ies metų žmoną Prijanką ir ją mirtinai sumušė, o tada nuo šeimos namų stogo numetė tris savo vaikus. Tada vyras nusišovė pats.
Vis dėlto, nors nusikaltimas iš pradžių atrodė kaip ilgametės alkoholio ar narkotikų vartojimo problemos iššauktas agresijos aktas, praėjus kelioms valandoms po įvykio, Aditja, jaunesnysis Prijankos brolis, parašė laišką policijai, kuriame teigė, jog įtaria, kad prie masinės žmogžudystės prisidėjo Anurago brolis.
Aditja savo laiške policijai nurodė, jog žmogžudystes galėjo įvykdyti Anurago jaunesnysis brolis Ajitas ir jo tarnas. Netrukus, policija taip pat patvirtino, kad nusikaltimą suplanavo ir įvykdė Ajitas, o to priežastis buvo pinigai ir kiti turtiniai brolių ginčai. Policija įtaria, kad prie nusikaltimo prisidėjo ir daugiau asmenų[2].
Alkoholis ir narkotikai neretai iššaukia neregėtą agresiją
Nors aprašytojo nusikaltimo atveju, pagrindinis nusikaltimui įtakos darantis veiksnys buvo šeimos ginčai ir nesutarimai, neretai agresiją ir neregėtą žiaurumą iššaukia būtent alkoholis, narkotinės medžiagos.
Nekontroliuojamas narkotikų arba alkoholio vartojimas yra susijęs su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis, įskaitant ir smurtą[3]. 2016 m. dėl alkoholio vartojimo iššauktos agresijos, nuo smurto artimoje aplinkoje mirė apie 90 000 žmonių.
Alkoholis arba narkotikai susiję su 40-60 proc. smurto šeimoje situacijų, o daugiau nei pusė asmenų, kurie smurtauja prieš savo vyresnio amžiaus tėvus yra priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų. Kasmet apie 300 000 smurtinių išpuolių aukų praneša, kad jų užpuolikai buvo apsvaigę nuo alkoholio, kuris turi įtakos net 32 proc. visų nužudymų Jungtinėse Valstijose.
Savo ruožtų narkomanai turi didesnę riziką patys mirti dėl savižudybės, nors narkotikai taip pat gali paskatinti smurto protrūkius. Psichoaktyvių medžiagų rizikos veiksniai gali būti šie:
- Amžius – jaunesni žmonės linkę dažniau elgtis agresyviai;
- Gretutinės psichikos sveikatos problemos – tie, kuriems pasireiškia depresijos simptomai, yra linkę elgtis agresyviai;
- Lytis – vyrai linkę būti agresyvesni nei moterys;
- Vaikystės patirtis – smurtaujantys asmenys paprastai turėjo ir smurtaujančius tėvus;
- Genetinis polinkis – agresijos, pavartojus alkoholį ar narkotikus, priežastis priskiriama genetiniam ir polinkiui.
Padaryti siaubingą nusikaltimą ir atsidurti už grotų – didesnė tokios baigties galimybė siejama su priklausomybę turinčiais asmenimis
Skirtingais moksliniais tyrimais įrodyta, kad egzistuoja ryšys tarp kalinių, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, ir alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo nusikaltimo metu arba prieš jį[4].
Maždaug 95 000 žmonių JAV kasmet miršta nuo besaikio alkoholio vartojimo. Tai yra apie 261 mirties atvejų per dieną. Alkoholis pasaulyje sukelia 4 proc. visų pasaulio gyventojų sveikatos problemų, neįgalumų ir mirties atvejų.
Kitaip tariant, tai yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, kurių iš tiesų būtų galima išvengti. Vis dėlto, priklausomybė įtraukia į savo liūną, o iš jo išsivaduoti yra labai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma.
Tai tampa dar viena socialine problema, kai nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi asmenys į pavojų stumia ne tik save, tačiau ir savo šeimas, aplinkinius, visai nepažįstamus žmones.
JAV net 35 proc. smurtinių nusikaltimų aukų mano, kad jų užpuolikai užpuolimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Iš tiesų, daug geriantys asmenys dažniau padaro smurtinius nusikaltimus, alkoholio vartojimas didina ir jaunimo smurto, netinkamo elgesio su vaikais ir prievartos, taip pat smurto artimoje aplinkoje, tikimybę
Manoma, kad maždaug 2/3 visų smurto artimoje aplinkoje atvejų yra susiję su alkoholiu. Alkoholis yra vienas iš seksualinės prievartos ir išprievartavimo veiksnių.
O su narkotikais susijęs nusikalstamumas yra dar sudėtingesnė socialinė problema, apimanti daugelį veiksnių. Didžioji dauguma visų su narkotikais susijusių areštų yra už narkotikų laikymą, ne pardavimą ar platinimą.
Daugelis žmonių, kurie daro nusikaltimus apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, tai daro, kad palaikytų priklausomybę: beveik 20 proc. kalinių prisipažino padarę nusikaltimą, kad gautų pinigų narkotikams.
Smurtinius nusikaltimus padaro palyginti nedaug narkotikų vartotojų, tačiau būdamas apsvaigęs nuo narkotikų asmuo gali būti labiau linkęs įvykdyti užpuolimą, seksualinę prievartą ir net žmogžudystę. 2007 m. beveik 4 proc. žmogžudysčių buvo susijusios su narkotikais, 2 iš 5 išžaginimo ir seksualinės prievartos prieš universitetų studentus atvejų įvykdė asmuo, kuris, kaip manoma, buvo apsvaigęs nuo narkotikų.
2019 m. apytiksliai 15 proc. gyventojų kovojo su alkoholio vartojimo sutrikimu: 30 proc. valstijų kalėjimuose kalinčių asmenų nurodė, kad kasdien vartoja alkoholį, ir maždaug pusė šių asmenų prieš patekdami į kalėjimą gydėsi nuo alkoholio vartojimo.Iš įkalintų už žmogžudystes asmenų daugiau nei pusė nužudymų buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. 2010 m. apie 5 proc. suaugusiųjų buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų.
