Žmonės, kurie gyventi pradeda tik vakarop gali susidurti su ligomis
Kalbant apie miego įpročius, žmonės paprastai skirstomi į dvi kategorijas: anksti kylantys, vadinamieji ankstyvieji paukščiai, ir vėlai miegantys, dažnai vadinami naktiniais paukščiais. Šį skirstymą dauguma žmonių gerai žino. Ankstyvieji paukščiai paprastai atsibunda kupini energijos ir entuziazmo ateinančiai dienai, dažnai jiems nereikia pakartotinai snausti po žadintuvo.
Energingi rytai dažnai būna susiję su ankstyvu miegu, net jei visuomeninė veikla yra pačiame įkarštyje. Tačiau naktinės pelėdos yra kitokia rūšis. Rytai nėra pats produktyviausias jų laikas, todėl jie dažnai prabunda lėtai. Tačiau naktį jos atgyja, išlieka budrios ir aktyvios ilgai po to, kai ankstyvieji paukščiai pasitraukia į savo lizdus poilsiui[1].
Tokį miego režimą lemia individo cirkadinis ritmas, arba vidinis biologinis laikrodis, kuris lemia budrumo ar nuovargio lygį per 24 valandas. Jei esate naktinė pelėda (tai sudaro apie 20 % gyventojų), tai reiškia, kad jūsų biologinis laikrodis veikia kitaip, nei visuomenėje įprasta, nes paprastai jis labiau atitinka ankstyvųjų paukščių dienotvarkę.
Naktinės pelėdos yra terminas, kuriuo paprastai apibūdinami žmonės, mėgstantys vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis. Tai ne tik grupė, kurios miego ir kėlimosi ciklas yra priešingas nei ankstyvųjų paukščių. Jų polinkis miegoti vėlai vakare gali turėti didelę įtaką sveikatai, o pasekmės gali būti ne tik retkarčiais ryte jaučiamas mieguistumas.
Remiantis naujausiais tyrimais, naktinė pelėda gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant didesnę nutukimo, diabeto ir širdies ligų riziką. Norint suprasti naktinės pelėdos poveikį sveikatai, pirmiausia būtina suprasti, ką reiškia būti naktine pelėda biologiniu požiūriu. Žmonės, kaip ir daugelis kitų rūšių, turi natūralų cirkadinį ritmą, vidinį laikrodį, kuris reguliuoja įvairias organizmo funkcijas, įskaitant miego ir budrumo ciklus, hormonų gamybą ir medžiagų apykaitą.
Šis ritmas trunka maždaug 24 valandas, yra sinchronizuotas su žemės šviesos ir tamsos ciklu ir priklauso nuo genetikos bei aplinkos, pavyzdžiui, šviesos ir temperatūros, signalų[2]. Naktinės pelėdos, kurių vidiniai laikrodžiai natūraliai verčia juos miegoti ir keltis vėliau, dažnai nesusiderina su visuomenėje galiojančiais tvarkaraščiais, kurie pirmiausia skirti ankstyvam rytiniam darbingumui. Šis nesuderinamumas vadinamas socialiniu delsimu ir gali turėti didelės įtakos naktinių pelėdų sveikatai.
Pelėdos gyvenimo būdo neigiamas poveikis sveikatai: nuo depresijos iki didesnio mirtingumo
Neseniai paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad ankstyvųjų paukščių ir naktinių pelėdų medžiagų apykaita labai skiriasi. Tyrėjai pastebėjo, kad anksti atsibudę žmonės yra linkę labiau pasikliauti riebalais kaip energijos šaltiniu ir dieną dažnai būna aktyvesni[3]. Ir atvirkščiai, tie, kurie miega vėliau, gali neišeikvoti tiek daug energijos, todėl jų organizme kaupiasi riebalai, o tai didina diabeto ir širdies ligų riziką.
Tyrėjų komanda nustatė, kad ankstyvieji paukščiai buvo jautresni insulino lygiui ir ramybės būsenoje bei fizinio krūvio metu degino daugiau riebalų nei naktinės pelėdos. Naktinės pelėdos, priešingai, buvo mažiau jautrios insulinui ir kaip energijos šaltinį degino daugiau angliavandenių, o ne riebalų. Tokiais skirtumais galima paaiškinti, kodėl naktinės pelėdos dažnai siejamos su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Vienas iš galimų šių medžiagų apykaitos skirtumų paaiškinimų yra anksčiau minėtas socialinis delsimas, kai naktinės pelėdos gali būti priverstos anksti keltis dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, todėl jų natūralūs organizmo ciklai nesutampa. Šis sutrikimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant ne tik medžiagų apykaitos, bet ir psichikos sveikatos problemas. Tyrimai parodė, kad naktinės pelėdos dažnai dažniau serga depresija ir nerimu, jų bendra savijauta prastesnė.
Naktimis darbuotis ramiau, bet būti naktine pelėda gali turėti pasekmių sveikatai
Tyrimai parodė, kad naktinėtojai, nepriklausomai nuo jų bendro gyvenimo būdo, turi daugiau riebalų ir didesnę riziką susidurti su tokiomis sveikatos problemomis kaip diabetas ir sumažėjusi raumenų masė, palyginti su ankstyvaisiais paukščiais. Naktinės pelėdos taip pat yra linkusios blogiau miegoti, visų pirma dėl to, kad dažnai budi iki vėlyvos nakties[4].
Tai gali lemti tokius nesveikus įpročius kaip fizinis pasyvumas, alkoholio vartojimas ir valgymas vėlai vakare, todėl naktinės pelėdos yra labiau linkusios sirgti tokiomis ligomis kaip depresija. Be to, dauguma naktinių pelėdų turi laikytis visuomenės normų, kurios paprastai palankios ankstyvam rytui. Tai dažnai reiškia, kad reikia eiti miegoti vėlai, bet keltis anksti, todėl nuolat trūksta miego, o tai išmuša visą organizmą iš taip riekalingo ritmo. Kartais net gali sukelti ligų paūmėjimus.
Nuolatinis nepakankamas miegas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų, pradedant širdies ir kraujagyslių ligomis ir baigiant psichikos sveikatos problemomis. Todėl naktinėms pelėdoms būtų naudinga apsvarstyti galimybę palaipsniui keisti savo miego grafiką, kad dėl sveikatos jie galėtų miegoti septynias-aštuonias valandas per parą.
Gyvenimo būdas, kai žmogus aktyvesnis naktimis turi daugiau reikšmės nei miego ritmas
Tačiau šį mėnesį paskelbti nauji rezultatai rodo, kad nebūtinai vėlyvas vakaras, o gyvenimo būdo pasirinkimai, paprastai siejami su naktinių pelėdų elgesiu, pavyzdžiui, rūkymas ir alkoholio vartojimas, gali būti tikrieji ankstyvo mirtingumo rizikos veiksniai[5]. Suomijos mokslininkai Dr. Christer Hublin iš Suomijos profesinės sveikatos instituto Helsinkyje ir Dr. Jaakko Kaprio iš Helsinkio universiteto atliko tyrimą, kuriame išsamiai išnagrinėjo asmens chronotipo ir mirtingumo ryšį.
Per 37 metus jie stebėjo beveik 23 000 suomių dvynių, kuriems iš pradžių buvo 24 metai, ir tyrė jų miego įpročius, gyvenimo būdo pasirinkimus ir galimą mirtingumą. Tyrimo dalyvių buvo prašoma save priskirti ryto žmonėms arba vakaro, galutinai arba iš dalies. Iš viso 7 600 asmenų priskyrė save prie vakaro pelėdų bent iš dalies, o daugiau kaip 2 200 – prie vakaro paukščių neabejotinai Ir atvirkščiai, daugiau kaip 6 300 dalyvių buvo iš dalies rytiniai tipai, o daugiau kaip 6 700 dalyvių buvo priskirti neabejotinai ryto paukščiams.
Kartu tyrėjai rinko duomenis apie dalyvių išsilavinimą, kasdienį alkoholio vartojimą, rūkymo statusą ir kiekį, kūno masės indeksą (KMI) ir miego trukmę. Šis išsamus duomenų rinkinys leido tyrėjų komandai susidaryti visapusišką vaizdą apie kiekvieno dalyvio gyvenimo būdą ir sveikatos įpročius. Kai tyrėjai stebėjo dalyvius po 37 metų, jie nustatė, kad daugiau nei 8700 dalyvių mirė.
Tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties buvo 9 % didesnė tarp galutinių naktinių pelėdų, palyginti su ankstyvaisiais paukščiais. Tačiau atidžiau patyrinėję mokslininkai nustatė, kad šią padidėjusią riziką lemia nebūtinai naktinių pelėdų gyvenimo būdas. Priešingai, tam tikri įpročiai, kurie buvo labiau paplitę tarp naktinių pelėdų, ypač rūkymas ir alkoholio vartojimas, buvo reikšmingi veiksniai, kurie prisidėjo prie šios rizikos.
Žalingi įpročiai dažniau pasitaiko tarp vakaro žmonių
Naktinės pelėdos buvo jaunesnės, dažniau gėrė ir rūkė nei jų bendraamžiai ankstyvieji paukščiai. Be to, jie rečiau nurodė, kad miega aštuonias valandas. Ryšys tarp šių gyvenimo būdo veiksnių ir mirtingumo buvo stiprus. Tyrėjai pažymėjo, kad nerūkantiesiems, nepriklausomai nuo jų chronotipo, rizika mirti nepadidėjo. Be to, su alkoholio vartojimu susijusios mirtys apėmė ir su alkoholio vartojimu susijusias ligas, ir atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu.
Dr. Christeris Hublinas patikslino jų išvadas, teigdamas, kad rezultatai rodo, jog chronotipas mažai prisideda prie mirtingumo arba visai neprisideda. Atrodo, kad didesnę mirtingumo riziką, susijusią su tuo, kad yra aiškiai vakaro žmogus, daugiausia lemia didesnis tabako ir alkoholio vartojimas, palyginti su tais, kurie yra aiškiai rytiniai paukščiai.
Šios išvados padarytos po ankstesnių tyrimų, kuriuose naktinių pelėdų tipas buvo siejamas su didesne ligų, įskaitant širdies problemas, rizika. Pavyzdžiui, 2018 m. atliktame tyrime, kuriame buvo naudojami Jungtinės Karalystės biobanko duomenys, nustatyta, kad vakaro tipo žmonėms šiek tiek padidėjo mirties nuo bet kokios priežasties, įskaitant ligas ir širdies sutrikimus, rizika.
Kaip suvaldyti savo gyvenimo būdą neįtakojant prastos sveikatos?
Šis išsamus ilgalaikis tyrimas naujai atskleidžia naktinių pelėdų poveikį sveikatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors naktinė pelėda yra susijusi su didesniu mirtingumu, pagrindinė priežastis, atrodo, labiau susijusi su susijusiais gyvenimo būdo įpročiais, tokiais kaip didesnis alkoholio vartojimas ir rūkymas, o ne su pačiu naktiniu gyvenimo būdu.
Nors norint iki galo suprasti chronotipo, gyvenimo būdo pasirinkimo ir sveikatos sąveikos ypatumus gali prireikti tolesnių tyrimų, šių išvadų reikšmė yra aiški: gyvenimo būdo pasirinkimas gali turėti didelę įtaką sveikatai, nepriklausomai nuo asmens miego grafiko. Todėl ypač naktinėtojams gali būti naudinga atkreipti dėmesį į tokius įpročius, kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, kad sumažintų galimą pavojų sveikatai.
Viena iš pagrindinių strategijų, kaip valdyti naktinių pelėdų polinkį, yra, jei įmanoma, suderinti savo dienotvarkę su natūraliu miego ir budrumo ciklu. Pavyzdžiui, lankstus darbo grafikas gali būti pritaikytas vėlesniam miegui ir budėjimui, todėl galima tinkamai išsimiegoti ir sumažinti neigiamą socialinio delsimo poveikį sveikatai.
Be to, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba gali sumažinti riziką sveikatai, susijusią su naktinės pelėdos gyvenimu. Subalansuota mityba gali padėti reguliuoti medžiagų apykaitą ir cukraus kiekį kraujyje, sumažinti diabeto ir širdies ligų riziką, o reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti reguliuoti svorį ir pagerinti bendrą sveikatą[6]. Gera miego higiena, pavyzdžiui, reguliarus miego grafikas ir miegui palanki aplinka, gali pagerinti miego kokybę ir dar labiau sustiprinti bendrą sveikatą.
Galbūt naudinga priemonė šiam reguliavimui yra melatoninas, hormonas, kuris gali padėti reguliuoti miego ciklus. Melatoninas veiksmingai keičia cirkadinį ritmą, patvirtina medikai. Ner ir tyrėjai siūlo melatoniną vartoti likus dviem valandoms iki norimo miego laiko. Be to, labai svarbu laikytis geros miego higienos. Tai gali reikšti, kad prieš miegą reikia išjungti elektroninius prietaisus ir užsiimti atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, skaityti knygą.
Tai, kad prieš miegą reikia susitelkti ties atsipalaidavimo, o ne proto stimuliavimu, gali pakeisti miego ir gyvenimo būdo įpročius. Atsižvelgiant į galimą neigiamą naktinės pelėdos poveikį sveikatai, verta investuoti į sveikesnį miegą.
