Kaip formuojama Vyriausybė ir skiriami ministrai: visas procesas žingsnis po žingsnio

Lietuvos Vyriausybė nėra renkama tiesiogiai. Ją sudaro Seimo daugumą turinti koalicija, o Prezidentas ir Seimas turi kelis „vartus“, pro kuriuos turi praeiti kiekvienas premjeras ir ministras. Šioje Vyriausybės gido dalyje žingsnis po žingsnio paaiškiname, kaip formuojama Vyriausybė, kas ir kaip skiria ministrus bei viceministrus, kas yra Vyriausybės programa ir priesaika, kaip Seimas gali atstatydinti ministrą ir kodėl Vyriausybės Lietuvoje keičiasi dažniau nei Seimas.

Vyriausybės formavimas žingsnis po žingsnio

1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus. Po Seimo rinkimų, kai susirenka naujasis Seimas, arba kai Vyriausybė atsistatydina, ji tampa laikinąja: tvarko einamuosius reikalus, bet nebepriima strateginių sprendimų, kol prisieks nauja.
2. Partijos tariasi dėl koalicijos. Kadangi vienai partijai daugumą (bent 71 iš 141 vietos) surinkti pavyksta retai, partijos pasirašo koalicijos sutartį, kurioje susitaria dėl premjero, ministerijų pasidalijimo ir programos prioritetų.
3. Prezidentas teikia premjero kandidatūrą. Po konsultacijų su frakcijomis Prezidentas pateikia Seimui kandidatą, paprastai koalicijos sutartame.
4. Seimas balsuoja. Kandidatūrai pritariama, jei už balsuoja dauguma posėdyje balsavusių Seimo narių. Tada Prezidentas dekretu skiria Ministrą Pirmininką.
5. Premjeras renka ministrus. Kandidatus siūlo koalicijos partijos, premjeras teikia juos Prezidentui. Prezidentas su kiekvienu kandidatu kalbasi ir gali atsisakyti jį skirti.
6. Prezidentas tvirtina sudėtį. Prezidentas atskirais dekretais skiria ministrus ir patvirtina Vyriausybės sudėtį.
7. Programa Seimui. Per 15 dienų nuo paskyrimo premjeras pristato Seimui Vyriausybę ir jos programą. Seimas ją svarsto frakcijose ir komitetuose, paskui balsuoja.
8. Priesaika. Seimui pritarus programai, ministrai Seimo posėdyje prisiekia ir Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritaria programai, Vyriausybė turi atsistatydinti, ir procesas prasideda iš naujo. Taip pat Vyriausybė privalo gauti naują Seimo pritarimą, jei pakeičiama daugiau nei pusė ministrų.

Kaip skiriami ministrai

Formaliai ministrą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas premjero teikimu. Tačiau realiai pavardes pirmiausia derina koalicijos partijos: koalicijos sutartyje nurodoma, kuri partija gauna kurią ministeriją, o partija pasiūlo savo kandidatą. Taip XXI Vyriausybėje socialdemokratams teko premjero kėdė ir 9 ministrų postai: 7 juose dirba LSDP nariai, o 2 – socialdemokratų pasiūlyti nepartiniai specialistai. „Vardan Lietuvos“ gavo 3 ministerijas, LVŽS ir LLRA-KŠS frakcija – 2.

Ministrui keliami keli reikalavimai: jis turi būti Lietuvos pilietis, o būdamas ministru negali eiti jokių kitų pareigų, išskyrus Seimo nario, ir dirbti verslo ar komercinėse struktūrose. Ministras gali būti Seimo narys, bet neprivalo: dalis XXI Vyriausybės narių, pavyzdžiui, Kęstutis Budrys, Taurimas Valys ar Lukas Alsys, nėra parlamentarai. Prieš skyrimą Prezidento prašymu kandidatus paprastai patikrina specialiosios tarnybos.

Kas yra Vyriausybės programa

Vyriausybės programa yra pagrindinis jos politinis dokumentas: joje surašyti tikslai ir darbai visai kadencijai, pavyzdžiui, mokesčių, sveikatos, gynybos ar švietimo kryptys. Programą rengia koalicijos partijos, Seimas ją svarsto ir tvirtina nutarimu. Tik patvirtinus programą Vyriausybė gauna įgaliojimus. Vėliau pagal programą rengiamas jos įgyvendinimo planas su konkrečiais darbais ir terminais, o premjeras kasmet atsiskaito Seimui metine ataskaita.

2026 m. liepą M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje daugiausia dėmesio skirta šeimoms, pensijoms ir gynybai (plačiau). Opozicija ją kritikavo dėl per bendrų pažadų (plačiau).

Priesaika ir darbo pradžia

Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje, padėję ranką ant Konstitucijos. Priesaikoje jie pasižada būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai eiti pareigas. Ministras, kuris neprisiekia nustatyta tvarka arba priesaiką sulaužo, netenka pareigų. Ministrai, paskirti vėliau (pakeitus ministrą kadencijos viduryje), prisiekia taip pat Seime.

Viceministrai, kancleriai ir patarėjai

Ministras dirba ne vienas. Jo politinę komandą sudaro viceministrai ir patarėjai, o administracinį ministerijos darbą organizuoja kancleris.

Pareigos	Kas skiria	Kada keičiasi	Ką daro
Viceministras	Skiriamas ministro siūlymu	Kartu su ministru	Kuruoja dalį ministerijos sričių ir įstaigų, pavaduoja ministrą, atstovauja jam ES Taryboje ir Seime
Ministerijos kancleris	Ministras	Paprastai nesikeičia kartu su politine vadovybe	Vadovauja administracijai: personalas, finansai, dokumentai, teisėkūros procesas
Ministro patarėjas	Ministras (politinio pasitikėjimo pareigos)	Kartu su ministru	Patarinėja politikos, komunikacijos ir ryšių su Seimu klausimais

2026 m. spalį 14 ministerijų dirbo 53 viceministrai. Daugiausia, po keturis, jų turi didžiosios ministerijos, pavyzdžiui, Finansų, Krašto apsaugos ar Sveikatos apsaugos. Ministerijų skelbiamais duomenimis, viceministrų ir kanclerių vidutinis darbo užmokestis 2026 m. siekė maždaug 6,3–8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, t. y. kai kur daugiau nei ministro (7 731 €).

Kaip ministrą galima atleisti

Ministro kadencija gali baigtis anksčiau nei Vyriausybės. Galimi keli keliai:

• Atsistatydinimas. Ministras pats pateikia prašymą, premjeras jį perduoda Prezidentui, o Prezidentas dekretu atleidžia.
• Premjero teikimas. Premjeras gali pasiūlyti Prezidentui atleisti ministrą, pavyzdžiui, praradus pasitikėjimą ar koalicijai pasikeitus.
• Interpeliacija. Ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių (29) gali pateikti ministrui ar premjerui interpeliaciją, t. y. raštu suformuluotus klausimus. Jei Seimas atsakymus pripažįsta nepatenkinamais, jis gali pareikšti nepasitikėjimą. Tam reikia daugiau nei pusės visų Seimo narių balsų, o ministras tada turi atsistatydinti.

Ministrai taip pat turi baudžiamąjį imunitetą: be Seimo, o tarp sesijų – be Prezidento sutikimo, jų negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti.

Kodėl Vyriausybės keičiasi dažniau nei Seimai

Nuo 1990 m. dirbo Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas ir 9 Seimai, o Vyriausybių per tą laiką pasikeitė 21. Dažniausios priežastys:

• Koalicijų griūtys. Pavyzdžiui, 2026 m. birželį LSDP nutraukus sutartį su „Nemuno aušra“, atsistatydino I. Ruginienės Vyriausybė.
• Premjerų skandalai ir atsistatydinimai. 2025 m. G. Paluckas pasitraukė po žiniasklaidos tyrimų apie verslo ryšius.
• Konfliktai su Prezidentu. Dešimtajame dešimtmetyje (1990–1999 m.) keli premjerai pasitraukė arba buvo atleisti praradę Prezidento ir Seimo pasitikėjimą: pavyzdžiui, 1996 m. Seimas Prezidento teikimu atleido A. Šleževičių.
• Prezidento rinkimai. Išrinkus naują Prezidentą, Vyriausybė grąžina įgaliojimus, tačiau paprastai tas pats premjeras patvirtinamas iš naujo.

Visų 21 Vyriausybės trukmė ir pabaigos priežastys – dalyje „Lietuvos Vyriausybės 1990–2026“.

Daugiau gide

• Ministras Pirmininkas: įgaliojimai ir visi premjerai
• Vykdomoji valdžia: kaip veikia Vyriausybė ir ministerijos
• Vyriausybės gidas: dabartiniai ministrai ir ministerijos