Degalų kainos Lietuvoje nedžiugina: pasiekėme Vakarų Europos lygį
Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino didmeninės kainos pralenkė dyzelino kainas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas brango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 proc.
Kovo 25 d. litras dyzelino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,549 Eur, o vidutinė kaina už litrą benzino siekė 1,515 Eur. Per kovo mėnesį didmeninė kaina už litrą benzino Lietuvoje padidėjo 0,07 cento, dyzelino kaina sumažėjo beveik 0,11 centų.
Tačiau jei ekspertai garsiai kalba apie net menkiausią degalų kainų sumažėjimą, vairuotojai piktinasi greitai kintančiomis ir dažniausiai – itin aukštomis kuro kainomis. Toks pasipiktinimas suprantamas. 2022 m. Lietuva buvo tikra rekordininkė, kai vienu metu litras degalų perkopė ir 2 eurų ribą.
2022 m. vasarą A95 benzino kaina Lietuvoje siek4 1,91 Eur, o kaimyninėje Lenkijoje degalai buvo bent 30 centų pigesni. Lietuva degalų kainomis neatsiliko nuo turtingų Vakarų Europos šalių. Pavyzdžiui, minimu laikotarpiu Belgijoje kuras kainavo 1,95 Eur, o Prancūzijoje – 1,96 Eur.
Lietuvoje aukštos ir dyzelino kainos. 2022 m. pavasario pabaigoje dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,78 Eur, o štai Lenkijoje litras kainavo 1,55 Eur[1].
Energetikos rinkos tyrėjai pastebi, kad problema tampa šalies mokesčių politika. Kaip žinoma, nuo šių metų sausio didėja akcizas dyzelinui, vien dėl to populiariausi Lietuvoje automobilių degalai, įvairiais skaičiavimais, brangsta 4–6 centais[2], o dar būtina priskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Dėl tokios kainų politikos nepatenkinti piliečiai dažnai bando apskaičiuoti, kokia gi yra grynoji degalų vertė. Kokią dalį pasiglemžia mokesčiai bei pačios degalinės? Juk neretai matome situaciją, kai nafta pinga, tačiau didelės įtakos degalų kainai tai neturi.
Ekspertų skaičiavimai rodo, kad didžiausią degalų kainos dalį iš tiesų sudaro Lietuvoje taikomi mokesčiai, o naftai net ir atpigus iki beveik neįsivaizduojamų žemumų, bent 0, 60 Eur degalų kainos vis tiek gali sudaryti PVM ir akcizo apmokestinimas.
Nuo 2024 m. Lietuvoje pasikeitė degalų mokesčio politika
Nuo 2024 m. sausio Lietuvoje padidintas akcizas dyzelinui. 2023 m. dyzelino akcizas buvo 382 Eur už 1000 litrų, šiais metais jis padidėjo iki 410 Eur už 1000 litrų dyzelino.
Akcizas dyzelinui didės ir ateinančiais metais – 2025 m. bus 466 eurai, 2026 m. – 500 eurų už 1000 litrų produkto.
Taigi, nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jis didės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą.
Aplinkos ministerija teigia, kad litras dyzelino dėl keliamų akcizų kasmet gali brangti 4–6 centais, o finansų ministerijos skaičiavimu, šiemet dėl padidinto akcizo dyzelinas galėtų brangti 5 centais už litrą degalų.
Lietuva, didindama akcizus dyzelinui siekia, kad transporto įmonės atsisakytų iškastinio kuro, o jį naudoti neapsimokėtų. Taip siekiama prisitaikyti prie europinių aplinkosauginių reikalavimų[3].
Vis dėlto, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, remdamasis Finansų ministerijos skaičiavimais teigė, kad vien dėl akcizo padidėjimo benzinas iki 2030 m. pabrangs net 17 centų, o dyzelinas – 30 centų už litrą.
Be to, nuo 2025 m. Lietuvoje visiems variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri degalų kainą papildomai kasmet didins po 3–5 centus už litrą[4].
Degalų kainą sudaro PVM, akcizas, perdirbimo bei pardavimo kaštai
Degalų kaina, kurią mokame degalinėse, nėra vienanarė, ji susideda iš bent kelių skirtingų elementų: perdirbimo sąnaudų, PVM, akcizo, pardavimo kaštų.
Pati naftos kaina yra reguliuojama rinkos ir nusistovi pasaulinės naftos paklausos ir pasiūlos kreivių sankirtoje[5]. Naftos rinkos paklausa ir pasiūla paprastai priklauso nuo įvairių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, jos gaunamo kiekio, karinių konfliktų bei kitų veiksnių[6].
Labiausiai benzino ir dyzelino kainas veikia būtent naftos kaina; kadangi degalai išgaunami iš naftos, kylant naftos kainai, neišvengiamai kyla ir kuro kaina.
Be naftos kainos, degalų kainai daug įtakos daro taikomi akcizai.
Tai yra vienas iš valstybės biudžeto įplaukų tipų, o dėl to, kad jie yra perleidžiami galutiniam vartotojui, akcizų ir kitų mokesčių pokyčiai neišvengiamai veikia galutinę degalų kainą.
Žinoma, ne kas kitas, bet pati valstybė nustato degalams taikomų akcizų tarifo dydį. Lietuvoje tai reguliuoja akcizų įstatymas, kuriame išskirti akcizų tarifai, kurie yra taikomi energiniams produktams.
Variklių benzinui taikomas 466 EUR už 1000 litrų produkto akcizas, gazoliams – 410 EUR už 1000 litrų produkto; naftos dujoms – 304,10 EUR už toną produkto; skystajam kurui (mazutams) – 15,06 EUR už 1000 litrų produkto; žibalui – 330,17 EUR už 1000 litrų produkto.
Degalų kainą taip pat sudaro PVM. Šį mokestį ir vėl nustato valstybė bei pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje naftos produktams yra taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Dalį degalų kainos taip pat sudaro naftos išgavimo bei degalinių operatorių kaštai, o sujungus visus šiuos sudedamuosius, gaunama kaina, kurią galutinai sumokame už benziną ar dyzeliną.
Daugiau nei pusę degalų kainos sudaro mokesčiai
Pati idėja, kad degalų kaina nebūtų veikiama akcizų ar PVM, o naftos pigimas palankiai paveiktų degalų kainas, atrodo patraukli, bet beveik neįmanoma, o to priežastis paprasta.
Pasak degalinių tinklo VIADA generalinio direktoriaus Lino Karlavičiaus, reikia suprasti, kad degalų gamybos kelias yra ilgas, degalų kainą sudaro daug skirtingų komponentų, o naftos žaliava sudaro gan nedidelę dalį bendroje degalų kainos struktūroje, todėl net, jei nafta biržoje atpinga drastiškai, tai degalinėje kainų sumažėjimas bus kur kas mažiau reikšmingas[7].
Mažmeninėje degalų kainoje, naftos žaliava sudaro tik apie 25 proc. kainos. Be to, įprastai nafta prekiaujama JAV doleriais, o degalinėse degalus perkame eurais, taigi, valiutų kursas taip pat iš dalies lemia degalų kainą.
Mažmeninės degalų kainos struktūroje perdirbimo gamyklos marža vidutiniškai sudaro 13 proc. Degalinių marža sudaro dar apie 10 proc. mažmeninės degalų kainos.
O pačią didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai: jei litras benzino kainuoja 1 eurą, akcizas sudarys 47 centus, o PVM dar 18 centų, tad vien mokesčiai pareikalaus 65 euro centų už litrą benzino.
Tai didelė dalis kainos, o tokia politika tik įtvirtina faktą, kad naftos kainos svyravimas neturi didelės įtakos kainai, kurią mokame už degalus.
Iš tiesų, net jei „Brent“ nafta rinkoje kainuotų 30 dolerių už barelį, benzino litro vidutinė kaina būtų 1,026 euro už litrą, o dyzelino – 0,912 euro už litrą. Palyginimui, jei naftos barelis rinkoje kainuotų 0 eurų, tai už litrą benzino mokėtume 0,798 euro, o už dyzelino – 0,684 euro.
Tokią situacija jau anksčiau akcentavo ir „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris pažymėjo, kad net jei nafta atpigtų iki 1 dolerį už barelį, kainos drastiškai nesumažėtų.
Jei naftos kaina būtų doleris už barelį, 0,14 Eur sudarytų PVM, 0,9 Eur tektų degalinės maržai, 0,43 Eur būtų atsiriekiama dėl akcizo, o 0,13 Eur būtų skiriama perdirbėjo maržai. Vien šie mokesčiai sudaro 0,79 Eur[8].
„Akivaizdu, kad vieną dolerį kainuojanti nafta yra visiškai hipotetinis scenarijus, negalintis tapti realybe, tačiau toks pavyzdys gerai iliustruoja, kiek mažai įtakos galutinei degalų kainai Lietuvoje turi naftos kainos“, – aiškino ekonomistas.
