Nacionalinio stadiono darbai apstojo
Šių metų vasarą skambiai skelbta, kad daugiau nei tris dešimtmečius Vilniuje laukiamo Nacionalinio stadiono statybos prasidėjo: buvo įrengti 14 bandomųjų polių, tikėtasi, jog iki metų galo bus įrengti stadiono pamatai, paskelbta, kad stadiono ir Daugiafunkcinio komplekso statybos darbai turėtų būti baigti 2025 m.
Tuomet atskleista ir daugiau detalių apie amžiaus projektu laikomas statybas. Buvo skelbiama, kad Nacionaliniame stadione bus trys antžeminiai aukštai bei patalpos. Statinyje įsikurs sporto muziejus, žaidėjų patalpos ir žiniasklaidos zona, veiks įprastos, VIP žiūrovų ir komercinės zonos, vietos sau atras ir pagalbinės bei administracinės patalpos. Buvo piešiamas gražus vaizdinys, jog teritorijoje aplink Nacionalinį stadioną įsikurs parkas.
Tačiau šiandien, iki metų pabaigos likus vos kelioms savaitėms, matome jau kardinaliai kitokią situaciją, o nuotaikos, kalbant apie Nacionalinio stadiono statybas, nebėra tokios optimistinės. Ir ne be reikalo.
Vakar žiniasklaidoje pasirodė žinia, jog šiuo metu, stadiono statybos darbų apimtys yra sumažintos iki minimumo.
Tokia naujiena vienus nuteikė nemaloniai, kiti galėjo ironiškai šyptelėti. Juk Nacionalinis stadionas neretai pašiepiamai vadinamas objektu, kuris niekada nebus pastatytas.
Pirmą kartą stadionas pradėtas statyti dar Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, 1987 m. 1993 m. buvo užkonservuoti jau pastatyti pamatai, konstrukcijos. Dar po daugiau nei dešimtmečio, 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
O dabar į dienos šviesą kyla ir daugiau vieno stambiausių Lietuvoje statybų projektų detalių. Paaiškėjo, kad stadiono statybos darbų kaina sparčiai auga, o su tuo galimai yra susiję valdžioje esantys politikai ir jų interesai.
Derinami Nacionalinio stadiono statybų kainos indeksavimo klausimai
Kaip vakar paskelbė Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinanti koncesijos bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, pagal sutartyje nustatytus reikalavimus, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiuo metu yra derinami statybų kainos indeksavimo klausimai.
Jie turi reikšmės projekto tolesniam įgyvendinimui, todėl dabar, statybos darbų apsukos sumažintos iki minimumo.
„Todėl, siekiant efektyviai naudoti lėšas, statybos darbų apimtys Nacionalinio daugiafunkcio komplekso statybos aikštelėje sumažintos iki minimumo. Pasiekus reikiamus susitarimus, darbai bus tęsiami. Norime patikinti, kad ir toliau siekiame šį projektą tęsti ir užbaigti, kaip numatyta sutartyje“, – teigia investicijų bendrovės „BaltCap“ valdomos įmonės įgaliotasis atstovas Lukas Kavaliauskas.
Įdomu tai, kad šiuo metu prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio bei „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ buvusio vadovo Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto. „BaltCap“ lapkritį jį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų, kreipėsi į teisėsaugą[1].
Dabar įmonė teigia, kad nuostolius lėmė tuometinio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojo Š. Stepukonio veiklos pažeidimai.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pareiškė, kad savivaldybė ir ministerija yra gavusios rašytinį koncesininko kreipimąsi, kuriuo pažymima, kad, nepaisant „BaltCap“ fondo viduje susidariusios situacijos, projekto bendrovė deda pastangas dėl savalaikio, tinkamo projekto įgyvendinimo.
„Taip pat pažymima, kad šiame projekto etape statybos darbams jau yra reikalingas bankinis finansavimas, o bankiniam finansavimui užtikrinti ypatingai svarbu išspręsti statybos kainų, išaugusių dėl karo Ukrainoje, indeksavimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi sutarties šalių ir atsakingų kontroliuojančių institucijų dialogą ir aktyviai sprendžia šį klausimą. Pasiekus susitarimą dėl indeksavimo apimties, klausimas bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams“, – sako G. Grubinskas.
Sostinės meras Valdas Benkunskas tikina, kad esama situacija tėra laikina ir techniškai projektui „nelabai reikšminga“ pertrauka. Pasak jo, bendrovė neketina darbų sustabdyti.
„Kol yra neišspręstas indeksavimo klausimas, stadiono darbų apimtys šiuo metu yra sumažintos iki minimumo. Tai yra laikina pertrauka, kuri techniškai projektui nėra labai reikšminga, kadangi žiemos laikotarpiu darbų apimtys ir taip yra mažesnės“, – teigia Vilniaus meras V. Benkunskas.
Sostinės mero teigimu, šiuo metu sutartis su koncesininku toliau galioja, jokio kreipimosi dėl jos stabdymo savivaldybė negavo.
„Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi sutarties šalių ir atsakingų kontroliuojančių institucijų dialogą ir aktyviai sprendžia indeksavimo klausimą. Pasiekus susitarimą dėl indeksavimo apimties, klausimas bus pristatytas Tarybos nariams“, – sako meras.
Jis taip pat tikino, kad iki statybų darbų pabaigos Vilniaus miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) už projektą mokėti neturėtų.
„Koncesijos sutartis sudaryta taip, kad iki statybų darbų pabaigos Vilniaus miesto savivaldybė ir ŠMSM neturėtų mokėti už projektą. Šiandien nesame sumokėję nė vieno euro ir jokių mokėjimų neatliksime, kol stadione nebus sužaistos pirmos rungtynės. Nors kelias ilgas ir sunkus, bet jis dar tikrai nesibaigia“, – akcentavo politikas.
Stadiono kaina sparčiai auga
Dar ankstesnės Vilniaus savivaldybės kadencijos metu, kai daugumoje darbavosi Laisvės partija su meru Remigijumi Šimašiumi priešakyje, dėl pirmojo Nacionalinio stadiono statybų etapo darbų privatus partneris buvo pasirašęs rangos sutartį su Vilniaus statybų bendrove „Naresta“, kuri darbus atlikti žadėjo už 79,2 mln. Eur (be PVM).
Šiai sostinės valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą, pernai, viso stadiono statybos rangos sutartis jau buvo pasirašyta su bendrove „Veikmės statyba“.
Pagal šią sutartį, įmonė įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. eurų. Galiausiai, jau gavus statybų leidimą darbai pabrango iki 120 mln. eurų, o „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ėmė ieškoti naujo rangovo.
Pastebima, kad brangstančios statybų kainos sutampa su valdžioje tuo metu esančiomis partijomis. Tai akcentuoja parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, pažymintis, kad Nacionalinio stadiono kaina ateityje turėtų dar brangti.
„Dirbant daugumoje, t.y. Vilniuje ir Vyriausybėje Laisvės partijai ir konservstoriams buvo nuspręsta statyti Vilniaus nacionalinį stadioną, kurio samata buvo 79 mln €. Išeinant R. Šimiaus kompanijai iš Vilniaus mero olimpo samata pakilo iki 87 mln € Konservatorių merui tapus V. Benkunskui, pyst samata 120 mln € PAKILO! Kad 2024 metų rinkimams užtektų pinigų, sako reikia stabdyti stadionas darbus, sukelti balaganą, pasinaudoti tuo šurmuliu, bei, kad reikia stadionio, kainą indeksuoti! Jei tikėti šaltiniais savivaldybėje, tai kaina turi kilti 136-140 mln€!“, – savo feisbuko paskyroje rašo politikas[2].
Tačiau nei sostinės valdžia, nei centrinėje valdžioje esantys politikai jokių sąsajų nemato. Dar vasarą Vilniaus miesto meras V. Benkunskas teigė, kad statybų kaina brangsta dėl infliacijos, karo Ukrainoje. Pasak jo, viso komplekso statybos kaina nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo pabrango ketvirtadaliu.
„Statybų kaina nuo liepos mėnesio (2022 metų), kai įsigaliojo koncesijos sutartis, pabrango iki šios dienos 25 procentais, tai sutartyje yra numatytos aplinkybės, kaip galima indeksuoti, yra kitos aplinkybės – dėl karo sukeltos infliacijos, tai finansinį klausimą dar spręsime“, – kalbėjo V. Benkunskas[3].
Tuomet teigta, kad bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. eurų – be beveik 160 mln. eurų savivaldybės ir ministerijos įsipareigojimų, dar apie 120 mln. eurų pajamų per visą sutarties laiką koncesininkas turėtų gauti už suteiktas paslaugas.
98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo „BaltCap“ netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė „Kauno arena”.
Kaunas stadioną gali pasistatyti ir greičiau, ir žymiai pigiau
Laikinoji sostinė Kaunas neseniai taip pat pasistatė visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną. Oficialus stadiono atidarymas įvyko praėjusių metų spalį, o nuo tada, stadione įvyko ne vienos futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas.
Tiesa, statyboms čia neprireikė dešimtmečių, išlaidos – čia gerokai kuklesnės. Viso stadiono kaina siekė 43 milijonus.
Per stadiono atidarymą su žiniasklaida bendravęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tuomet net stebėjosi, kodėl gi Lietuva iki tol taip ir nesugebėjo pasistatyti stadiono.
Taip pat jis teigė nesuprantantis numatomos Vilniaus stadiono statyboms numatytos sumos, kurios, jo teigimu, net būdamas verslininku jis nėra matęs.
„Šito viso stadiono kaina 43 milijonai, o jei pasigilintumėte tai, kiek kalba, kiek kainuos ateityje Vilniaus stadionas, tai aš išvis nesuprantu. Aš nematęs būdamas verslininku tiek pinigų vienoje vietoje“, – kalbėjo Kauno meras V. Matijošaitis[4].
Lietuvoje būta ir daugiau grandiozinių, milijardinių projektų
Nacionalinis stadionas – ne vienintelis, ilgai laukiamas ir brangiai kainuojantis objektas, kurio statybos audrina tiek visuomenę, tiek politikus. Valdovų rūmų statybos taip pat buvo sulaukusios daugybės dėmesio.
Valdovų rūmų statybos truko net 15 m., darbai oficialiai baigti 2018 m., nors 2013 metų liepą lankytojams ir buvo atverta pirmoji rūmų dalis. Ekspertuota Valdovų rūmų sąmata sudaro 106,29 mln. eurų[5].
Rūmų atkūrimo statybos darbai pradėti 2002 m. 2004 m. pavasarį, tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas iškilmingai padėjo pirmąją plytą į atkuriamų rūmų pamatus[6].
Valdovų rūmai buvo 2010 m. Anapilin iškeliavusio prezidento A. Brazausko aktyviai remiamas projektas. Jis rėmė Valdovų rūmų atkūrimo idėją, pasisakė už rezidencijos atstatymo istorinėmis formomis viziją.
Konkrečių darbų buvo imtasi jam jau einant ne prezidento, o Ministro Pirmininko pareigas. Tuomet buvo patvirtinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija. Dokumentas tapo pagrindu 2002 m. prasidėjusiems atkuriamų Valdovų rūmų statybos darbams.
Tais pačiais metais A. Brazauskas dalyvavo įmūrijant į pamatus Valdovų rūmų atkūrimo pradžiai atminti skirtą kapsulę.
Rūmų atkūrimo projektas tapo vienu svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos akcentų.
Vis dėlto, dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės Valdovų rūmų atstatymo darbai sutriko: statybos buvo atidedamos, trūko lėšų, nes projekto kaina ženkliai išaugo.
Iš pradžių buvo manyta, kad Valdovų rūmų projekto darbai kainuos apie 114 mln. litų. Galiausiai tai atsiėjo 106,29 mln. eurų[7].
