Nepelnytai užmiršti senoviniai žaidimai gali atgimti naujam gyvenimui
Nors vaikystė jau seniai prabėgo, tikriausiai vis dar miglotai prisimenate daugybę žaidimų, kurie buvo populiarūs prieš kelis dešimtmečius. Tuomet vaikai daug laiko praleisdavo lauke, noriai žaisdavo su kiemo draugais ir susigalvodavo įdomių, vaizduotę lavinančių ar tiesiog fizinei sveikatai padedančių žaidimų.
Dabartiniai vaikai turi daugybę įvairiausių žaislų, kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitų būdų praleisti laiką, apie kuriuos prieš daug metų net negalėjome pagalvoti. Tačiau vien dėl to užmiršti senovinius žaidimus tikrai neverta. Juk kuo daugiau gryno oro, aktyvios veiklos ir bendravimo su mažamečiais gaus vaikas – tuo geriau. O mūsų vaikystės žaidimai ir buvo dažniausiai grįsti komandiniais užsiėmimais lauke.
Siūlome prisiminti kelis senovinius žaidimus, kurie buvo plačiai paplitę visoje Lietuvoje. Galbūt kai kurie iš jų sudomins ir jūsų vaikus bei paskatins juos daugiau laiko praleisti gryname ore, o ne apsikabinus planšetę?
Senoviniai žaidimai, kuriuos verta priminti savo vaikams
- Šviesoforas. Ant žemės su kreida nubrėžiamos dvi linijos. Vienas žaidėjas, kuris bus šviesoforu, atsistoja tarp dviejų nubrėžtų linijų, o likę žaidėjai sustoja už vienos nupieštos linijos. Šviesoforą atstojantis vaikas nusisukęs nuo kitų pasako spalvą (pvz., žalia), o žaidėjai, kurie stovi už linijos, ieško ant savo rūbų tos spalvos ir jeigu ją turi – gali ramiai pereiti į kitą pusę už kitos nubrėžtos linijos. Jei kažkurie žaidėjai neturi tinkamos spalvos, jie turi bandyti prabėgti į kitą pusę, o šviesoforui reikia juos gaudyti. Jeigu šviesoforui nepasisekė sugauti prasmukti bandžiusio vaiko, jis sako kitą spalvą. Jeigu visgi pagauna tokį žaidėją, tuomet nesėkmingai bandęs prabėgti vaikas stoja į šviesoforo vietą.
- Gumytė. Tikriausiai puikiai atsimenate šį žaidimą su gumyte. Nustebsite, kaip greitai juo „užsikrečia“ net ir šiuolaikiniai vaikai! Reikia susirasti ilgą gumytę ir surišti jos galus. Tuomet du vaikai skirtinguose galuose turi įlipti į gumytės vidų ir kojomis ją prilaikyti, kad ši būtų ištempta, kol kitas vaikas (arba keli vaikai vienu metu) šokinėja per gumytę atlikdami įvairius susigalvotus pratimus. Verta pradėti nuo lengviausio šokinėjimo, kai gumytė laikoma ties kulniukais, bet vėliau reiktų vis sunkinti užduotis ir kelti gumytę aukščiau – iki kelių, iki klubų ir net iki juosmens.
- Chalu chala. Reikia išrinkti vedėją. Likę vaikai susėda ratu. Vedėjas, pasiėmęs į rankas kamuolį, vaikšto aplink kitus žaidėjus ir, mintyse sugalvoja kokį nors daiktą ir užduoda klausimą, pvz., „Daržovė iš M raidės“. Tuomet vedėjas meta kamuolį į kurį nors žaidėją ir jeigu šis atsako neteisingai, meta kamuolį kitam. Kai kas nors atspėja (šiuo atveju atsakymas – morka), vedėjas meta kamuolį kuo aukščiau ir bėga, o atspėjęs žaidėjas turi pagauti kamuolį ir pasakyti „Stop“. Vedėjas privalo sustoti, o kamuolį pagavęs žaidėjas bando atspėti kiek iki jo yra žingsnių. Tuomet vaikas eina tiek žingsnių, kiek pasakė. Kai žaidėjas prieina, jo vis dar laukiantis vedėjas iš rankų padaro lanką, o priėjęs vaikas meta kamuolį. Jei pataiko, tuomet jis tampa vedėju ir žaidimas vėl pradedamas nuo pradžių.
- Ali Baba/Kalim Bamba. Skirtingose vietovėse šis žaidimas vadinamas arba „Ali Baba“, arba „Kalim Bamba“, tačiau žaidimo esmė tokia pati. Žaidėjai pasiskirsto į dvi komandas, o tuomet išsirikiuoja vienas priešais kitą. Vienos komandos vadas šaukia: „Ali Baba“ (arba „Kalim Bamba“), o kitos komandos vadas atsako: „Začem sluga?“. Tuomet pirmos komandos vadas sako: „Ot petogo desiatovo, [priešininkų komandos vaiko vardas], knam siuda“. Tas vaikas, kurio vardas buvo ištartas, turi bėgti į kitą komandą ir sėkmingai prabėgti į kitą pusę pro vaikus, kurie tuo metu yra susikibę rankomis. Jeigu vaikas nesugeba prabėgti, tuomet lieka priešininkų komandos virtinėje, o jeigu sėkmingai perbėga – perveda į savo komanda ir dalį vaikų iš tos vietos, kur padarė skylę.
- Kvadratas. Su šiuo žaidimu vaikai vis dar susipažįsta eidami į kūno kultūros pamokas mokykloje. Visi dalyvaujantys turi susiskirstyti į dvi komandas. Sustoję skirtingose pusėse vaikai kamuoliu bando išmušti priešininkų komandos narius. Jei į kažkurį pataikoma ir kamuolys atšoka, tuomet numuštas dalyvis turi eiti į užribį. O jeigu priešininkas sėkmingai pagauna kamuolį, tuomet jis gauna teisę mesti.
- Slėpynės su rodyklėmis. Iš esmės šis žaidimas yra šiek tiek patobulintos slėpynės. Vaikai susiskirsto į dvi komandas. Viena iš jų bėga slėptis, tačiau su kreida ant žemės žymi rodykles kuria kryptimi slėpsis. Tuo tarpu kita komanda nežiūri ir skaičiuoja sutartą laiką, po kurio pradeda ieškoti pasislėpusiųjų. Kad žaidimas būtų įdomesnis reikia stengtis paišyti nuorodas pakankamai painiai.
- Tuku tuku. Dar vienos šiek tiek patobulintos slėpynės. Žaidimas pradedamas įprastai, t. y. vienas skaičiuodamas nežiūri, o kiti bėga slėptis, tačiau prieš tai visi susitaria kuri vieta bus skirta „prisitukinimui“ (pvz., medis, stulpas, sienos kampas ar pan.). Kai ieškotojas pradeda ieškoti, pasislėpę žaidėjai gali judėti į skirtingas vietas, tačiau turi stengtis linkti nepastebėti. Jų tikslas – pribėgti iki „prisitukinimo“ vietos taip, kad to nepamatytų ieškantis asmuo, o tuomet pabaksnoti į tą vietą sušunkant „tuku tuku“.
- Sekretai. Tikriausiai dar puikiai prisimenate šiuos natūralius koliažus. Padarius ant žemės įvairių gėlių ar žolių kompoziciją tereikėdavo uždengti ją stikliuku ir užkasti. Vėliau tokius paslėptus natūralius meno kūrinius atrasdavo kiti arba patys jų kūrėjai ieškodavo kur paslėpė sekretus, bet daugelis iš jų taip ir likdavo užmiršti. Žinoma, jei tokį žaidimą siūlysite savo vaikui, nepamirškite įsitikinti, jog jis nesusižeis.
- 12 pagaliukų. Ant lentos reikia išdėlioti 12 daugmaž sprindžio dydžio ar dar mažesnių pagaliukų. Tuomet po lentgalio viduriu reikia pakišti plytą ar akmenį. Visi žaidėjai sustoja aplink lentą, o vienas iš jų stipriai suduoda per lentos galą, kad pagaliukai sėkmingai išsilakstytų į visas puses. Kažkuris iš žaidėjų tuomet stengiasi kuo greičiau surinkti visus pagaliukus, o kiti turi bėgti slėptis. Kai žaidėjas surenka visus pagaliukus, jis eina ieškoti žaidimo draugų kaip ir pagal paprastų slėpynių taisykles.
- Kas, kur, kada. Tai nėra lauko žaidimas, tačiau puikiai tiks užklupus blogiems orams. Visiems dalyviams išdalinami rašikliai ir popieriai. Tuomet visi parašo kokį nors žodį, kuris atsakytų į klausimą „Kas?“ ir užlenkia popierėlį taip, kad nebesimatytų atsakymas. Tada žaidėjai apsikeičia popierėliais siųsdami savąjį popierių iš kairės kitam asmeniui. Tuomet žaidėjai įrašo kažką, kas atsakytų į klausimą „Kur?“, užlenkia atsakymą ir vėl siunčia iš kairės kitam. Tas pats pakartojama su klausimas „Kada?“, „Su kuo?“ ir „Ką veikė?“. Viską sėkmingai užrašius popierėliai išvyniojami ir visi garsiai perskaito gautus sakinius.
- Šansas/Kobra. Išrenkamas vedėjas, kuris pasiima kamuolį ir meta jį visiems iš eilės, vis užduodamas kokį nors kitokį klausimą. Pvz., klausiama „Kuo būsi užaugęs?“. Bemetant kamuolį vedantysis pats pasiūlo savo variantą, pvz., „Šlavėju“. Jei žaidėjas pagauna kamuolį, tai reiškia, kad jis sutinka su vedėju, o jei atmuša – tuomet vedėjas siūlo kitą variantą. Tarpais vietoj tikro atsakymo vedėjas pasako „Šansas“ (arba „Kobra“ – priklausomai nuo vietovės, šis žaidimas vadinamas ir taip, ir taip) ir jeigu žaidėjas pagauna kamuolį, tuomet gali susigalvoti savo atsakymą – iš to gimsta įvairūs juokingi, ar svajones atitinkantys atsakymai.
Mūsų vaikystės žaidimai – puiki proga atitraukti vaikus nuo kompiuterių
Vaikų fizinio aktyvumo stoka ir valandomis praleidžiamas laikas žvelgiant tik į kompiuterį, išmanųjį telefoną ar kitas elektronines priemones yra gan opi problema. Verta skatinti vaikus kuo daugiau praleisti laiko lauke, bendrauti su kitais vaikais ir užsiimti vaizduotę, loginį mąstymą ar kitus svarbius dalykus lavinančiais užsiėmimais.
Pamėginkite pasiūlyti nors kelis senus savo vaikystės žaidimus ir tikriausiai maloniai nustebsite kaip greitai vaikai susidomės tokiais neįprastais užsiėmimais. Juk vaikai, kad ir kiek metų prabėgtų, vis tiek išlieka vaikais, kurie nori dūkti, išmėginti ir pažinti naujus dalykus ir bendrauti.
O galbūt paskaitę mūsų duotą žaidimų sąrašą netgi prisiminėte papildomų vaikystės veiklų? Juk laikais, kai nebuvo dabartinių išmaniųjų technologijų, vaikai prisigalvodavo šimtus žaidimų, tad net neabejojame, jog galite pratęsti šį sąrašą. Nepamirškite ir kitomis veiklomis pasidalinti su savo atžalomis!
