<h2>Gyvename permainų laikais</h2>
<p>Per COVID-19 krizę pasaulio gyventojai sukaupė 5,4 trilijono JAV dolerių santaupų. Dalis jų savo santaupas nusprendė investuoti, o tokia didžiulė investicijų banga paskatino neįtikėtiną technologinį proveržį[1].</p>
<p>Jei seniau atradimams prireikdavo dešimtmečių, tai dabar naujų technologijų ir inovacijų atradimams pakanka ir metų ar net dar mažiau.</p>
<p>Kaip teigia ekspertai, ketvirtoji pramonės revoliucija jau vyksta, o tai reiškia, kad keičiasi ne tik verslo galimybės ir vartotojų lūkesčiai, bet ir investavimo aplinka.</p>
<p>Pirmosios pramonės revoliucijos metu buvo remiamasi vandens ir garo energija. Antrosios revoliucijos metu žmonės jau kliovėsi elektros energija.</p>
<p>Trečioji pramonės revoliucija parodė kaip svarbu elektronika ir informacinės technologijos. Ekspertai akcentuoja, kad trečiosios pramonės revoliucijos pagrindu vyksta ir ketvirtoji pramonės revoliucija.</p>
<p>Tiesa, šioji jau yra visiškai skaitmeninė.</p>
<blockquote>
<p>Ji prasidėjo praėjusio amžiaus viduryje, o jos skiriamasis ženklas yra sintezė. Tai reiškia, kad nyksta riba tarp fizinės, skaitmeninės ir biologinių sferų.</p>
</blockquote>
<p>O tai pastebėti nesunku. Pakanka tik pažvelgti, kaip susijungę mes esame su savo išmaniaisiais įrenginiais[2].</p>
<p>Nors vieni tokiu interaktyvumu su technologijomis skundžiasi, kiti akcentuoja, jog būtent tai mums leido pasiekti tiek daug. Juk dėka modernių technologijų, mes turime dar patrauklesnes technologijas: robotiką, dirbtinį intelektą, trimatį spausdinimą.</p>
<p>Internetas ir šiuolaikinės technologijos smarkiai pakeitė pramonę: juk būtent per ketvirtąją pramonės revoliuciją suklestėjo technologijų įmonės.</p>
<p>Vis tik sklandaus gamybinių įrenginių darbo be nesklandumų ji neužtikrino, o nuolat kintantys laikai ir žmonės reikalauja dar didesnių permainų.</p>
<p>Dėl to jau ne vienerius metus kalbama, kad išgyvename jau net penktąją pramonės revoliuciją (nors kai kurie teigia, kad ji tėra popieriuje) ir sparčiai artėjame prie lūžio taško ir netrukus išgyvensime jau šeštąją pramonės revoliuciją.</p>
<p>Tačiau, ką tai reiškia mums: tiek technologijų bei įrenginių vartotojams, tiek jų kūrėjams – potencialiems pramonės sektoriaus darbuotojams?</p>
<h2>„Pramonė 6.0": kas tai?</h2>
<p>Dalis ekspertų nedaugžodžiauja ir teigia, kad Europa turi iš naujo atrasti save. Jei ne dėl didžiulio potencialo išpildymo, tai bent jau tam, kad išsaugotų 35 milijonus darbo vietų pramonės sektoriuje[3].</p>
<p>Manoma, kad tai turi vykti kartu su drąsiais ekologinio ir skaitmeninio perėjimo užmojais. Tai reikštų, jog mus supančios skaitmeninės technologijos gali padėti Europai atlikti milžinišką šuolį į „Pramonę 6.0“ ir nuvesti visą žemyną link naujų tvarumo ir klestėjimo aukštumų.</p>
<blockquote>
<p>„Pramonė 6.0" gali būti apibrėžiama kaip „visur esanti, į klientus orientuota, virtualizuota gamyba". Jai būdingas į klientą orientuotas, labai individualiai pritaikytas mąstymas. Kita vertus, tai milžiniškos gamyklos, sujungtos su dinamiškomis tiekimo grandinėmis.</p>
</blockquote>
<p>Tai keičia ir žmogaus kaip gamybos darbuotojo vaidmenį, nes jis tampa tarpusavyje susijusios aplinkos dalimi ir turi tvarkyti skaitmeninę, optimizuotą gamybą.</p>
<p>Nors jau turime stipriųjų pusių, kurios mus parengia vadovauti kitai pramonės revoliucijai, turime ir rimtų trūkumų.</p>
<blockquote>
<p>Turime pakelti Europos žinių lygį visose pramonės šakose, o tam mums reikia daugiadisciplininių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, taip pat ilgalaikio viešojo įsipareigojimo ir didelių investicijų strategijos</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-iar-afb0qqw-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuva ir Europa vis dar penktajame pramonės revoliucijos etape</h2>
<p>Pramonės revoliucija prasidėjo XVIII a. Tai, regis, įvyko taip seniai, kad tam tikrus pokyčius ir evoliuciją gali būti sudėtinga suvokti.</p>
<p>Tačiau, ar mūsų pažanga iš tiesų tokia didžiulė? Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei pažangaus pasaulio šalių, šiuo metu įgyvendina „Pramonė 4.0“ pokyčius.</p>
<blockquote>
<p>Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo technologijų ir verslininkystės katedros dėstytojo, prof. Artūro Jakubavičiaus, kuris yra ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas, Lietuvoje bent pusė gamybos šiuo metu tebėra „Pramonė 3.0“ lygyje.</p>
</blockquote>
<p>Praktikoje tai reiškia, jog įmonės naudojasi elektroniniu paštu, „Google“ paieškos sistema, „Excel“, „Word“ įrankiais. Tuo tarpu žingsnis link „Pramonės 4.0“ jau atneštų ženklias permainas, nes būtų pasitelktas dirbtinis intelektas, robotika.</p>
<p>„Pramonė 5.0“ yra siejama su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros, socialinės apsaugos įgyvendinimu[4].</p>
<blockquote>
<p>„DI ir robotai sudaro galimybę gaminti daugiau. Bet pasaulyje mažėja išteklių, auga žmonių skaičius. Todėl išteklius būtina, kiek tai įmanoma, susigrąžinti. Nauji ištekliai brangsta, o susigrąžinus jau panaudotus, galima gaminti pigiau“, – teigia VILNIUS TECH profesorius A. Jakubavičius.</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, jog ateina laikas naujai pramonės revoliucijai. „Pramonė 6.0“ turėtų labai smarkiai sumažinti logistikos ir sandėliavimo kaštus bei milžiniškas išlaidas, susijusias su perprodukcija.</p>
<blockquote>
<p>„Tai yra gamyba pagal užsakymą ir be sandėlio. Tikslas yra tas, kad kiekvieną daiktą gaminant, jau būtų žinoma, kuriam klientui jis skirtas“, – apibūdina prof. A. Jakubavičius.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, kol kas „Pramonė 6.0“ yra įžvalga į priekį ir vizija, kuri galimai numato ateitį, tačiau šiuo metu, atrodo, pernelyg tolima realybe. </p>
<h2>Kam artėjanti pramonės revoliucija yra aktualiausia?</h2>
<p>Akivaizdu, kad kai kurias veiklos sritis artėjanti pramonės revoliucija paveiks labiau nei kitas. VILNIUS TECH ekspertas A. Jakubavičius ragina Lietuvą susipažinti su kitų šalių turimais duomenimis ir pasirengti galimiems pokyčiams.</p>
<blockquote>
<p>Ekspertas pažymi, kad Suomija yra parengusi dokumentą, kuriame įvardintos sritys, kurios bus paveiktos labiausiai.</p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, Lietuvai toks dokumentas taip pat būtų aktualus. Tai galėtų būti kelrodis verslui.</p>
<blockquote>
<p>„Metas pradėti galvoti apie tai, kur vystosi pasaulis, kaip reikės transformuoti verslo grandines, į kokias technologijas investuoti. Šeštoji pramonės revoliucija ateina. Ir, įvertinant pasaulyje vykstančius sukrėtimus, krizės yra ir didžiausi pažangos varikliai, gali būti, kad ji ateis greičiau negu galvojame šiuo metu“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu, kai esame antroje skaitmeninės revoliucijos pusėje, pasiruošimui yra pats tinkamiausias metas. Be to, šis laikotarpis, kuris yra ypač įtemptas ekonomikai, gali tapti savitu lūžio tašku pramonėje.</p>
<blockquote>
<p>Juk jei pažvelgtume šiek tiek į praeitį, pastebėtume, jog 2008 m. finansų krizė buvo lūžio taškas anuometei pasaulio pramonei: valdžia iš finansininkų perėjo verslininkams ir įmonėms[5].</p>
</blockquote>
<p>Dabar pasaulyje vyraujanti dar vienos krizės nuojauta tik sustiprina ženklus, kad netrukus išgyvensime ženklius pokyčius, kuriems reikia pasiruošti.</p>
Naujienos
Bendruomenė
