Suprasti akimirksniu
  • Moterims rizika mirti yra didesnė 30-40 proc. nei vyrams
  • Kyla ir didesnė komplikacijų rizika
  • Mažesni kūnai reiškia, kad didesnė rizika operacijų metu?
Šaltiniai
Operacijų rizika
Moterims komplikacijų pasitaiko dažniau. Anna Shvets/ Pexels nuotrauka

Moterims rizika mirti yra didesnė 30-40 proc. nei vyrams

Moterims yra maždaug 30-40 proc. didesnė rizika nei vyrams mirti po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Tokį faktą atskleidė naujas ir didelis tyrimas, kuriam vadovavo Weill Cornell Medicine ir NewYork-Presbyterian/Weill Cornell medicinos centro tyrėjai.

Analizė parodė, kad neatsižvelgiant į amžiaus skirtumus ir kitus sveikatos veiksnius, turinčius įtakos rizikai, šuntavimo operacijos metu arba netrukus po jos moterys mirė 2,8 proc. dažniau nei vyrai.

Mokslininkai vis dar nesupranta, kodėl moterų rezultatai yra prastesni. Tai turėtų būti įspėjamasis signalas kardiochirurgams, nes moterys vis dar turi didesnę neigiamų pasekmių riziką po vainikinių arterijų šuntavimo operacijų. Ir neatrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ši tendencija būtų pasikeitusi[1].

Išvados yra gautos išanalizavus beveik 1,3 mln. šuntavimo operacijų, atliktų 2011-2020 m. Į tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 317 000 moterų. Tyrėjų komanda nagrinėjo pacientų vyrų ir moterų mirtis operacijos metu arba per 30 dienų po jos. Jie taip pat nagrinėjo sudėtinį mirties atvejų ir didelių komplikacijų, tokių kaip insultas ar inkstų nepakankamumas, rodiklį.

Kyla ir didesnė komplikacijų rizika

Mirties atveju, priklausomai nuo tyrimo laikotarpio metų, rizika, kad mirs moteris, buvo 28-41 % didesnė. Ataskaitoje teigiama, kad bendrojo rezultato atveju moterys buvo susijusios su 2-9 % didesne rizika. Nuo 1990-ųjų atlikti tyrimai parodė, kad moterų rezultatai šių operacijų metu ar po jų būna prastesni nei vyrų.

Moterys, kai joms atliekamos šios operacijos, paprastai būna vyresnės ir dažniau serga lėtinėmis ligomis, įskaitant diabetą ir aukštą kraujospūdį. Įvertinus visas šias aplinkybes, jų rezultatai vis tiek būna prastesni. Kasmet vien Jungtinėse Amerikos Valstijose gydytojai atlieka apie 370 000 vainikinių arterijų šuntavimo operacijų.

Chirurgijos metodų ir bendros priežiūros pažanga iš esmės pagerino rezultatus. Dabar šio tyrimo komanda planuoja pradėti klinikinį tyrimą su moterimis, kad išsiaiškintų, ar daugybinių šuntavimo operacijų rezultatai yra geresni nei vienos arterijos šuntavimo operacijų[2].

Net ir didelė rizika nesulaiko pacientų nuo svarbaus gydymo. Jonathan Borba/ Pexels nuotrauka
Net ir didelė rizika nesulaiko pacientų nuo svarbaus gydymo. Jonathan Borba/ Pexels nuotrauka

Mažesni kūnai reiškia, kad didesnė rizika operacijų metu?

Apskritai mažesnio kūno sudėjimo žmonės gali turėti mažesnes vainikines arterijas, kurias sunkiau operuoti, aiškina tyrėjai. Atlikdami tyrimą mokslininkai siekė nustatyti, kiek papildomi veiksniai gali turėti įtakos didesniam moterų mirtingumui. Jie apėmė šiuos veiksnius:

  • vyresnis amžius,
  • labiau pažengusi liga,
  • kitos ligos ar sveikatos būklė.

Beveik pusė didesnio mirtingumo gali būti dėl to, kad operacijos metu moterys dažnai buvo vyresnės ir ligotesnės nei vyrai. Įvertinus kitus rizikos veiksnius, mirštamumo skirtumas tarp lyčių gerokai sumažėjo – nuo 90 % iki 49 %.

Skirtumas dar labiau sumažėjo, kai tyrėjai atsižvelgė į pacientų kūno paviršiaus plotą (BSA) arba kūno dydžio matavimo būdą, pagrįstą ūgiu ir svoriu. Įvertinus mažesnį moterų vidutinį BSA, buvo paaiškinta didelė dalis didesnio moterų mirtingumo[3].

Tačiau pasirodo, kad tokia rizika kyla ne tik moterims. Tyrėjai nustatė, kad tiek vyrams, tiek moterims kuo mažesnis kūno paviršiaus plotas, tuo didesnė rizika mirti. Bet chirurgai teigia, kad net ir pasvėrus visus faktorius tokių operacijų rezultatai nurungia riziką. Dėl geresnės sveikatos vėliau verta rizikuoti.

Moterys neturėtų leisti, kad rizika jas atbaidytų nuo operacijos. Daugeliui pacientų toks šuntavimas vis dar yra optimalus koronarinės širdies ligos gydymas.

Mokslininkai turi ištirti galimus veiksnius, tokius kaip kūno riebalų sudėties skirtumai, dėl kurių audiniai ir kraujagyslės gali sunkiau gyti, ir hormonų vaidmenį, ypač moterims po menopauzės. Tačiau toks gydymo būdas vis dar laikomas geriausiu.