Mokytojų trūkumas Lietuvoje jau auga kasmet, o didžiausias spaudimas numatomas iki 2031 metų
Mokytojų trūkumas Lietuvoje iš pavienių mokyklų problemos tampa ilgalaikiu visos švietimo sistemos iššūkiu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2023 m. šalyje trūko apie 150 mokytojų, 2024 m. – apie 350, o 2025 m. – jau apie 600. Ministerija prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus šalies mokykloms gali trūkti apie 6 tūkst. mokytojų.
Šį skaičių reikia vertinti atsargiai. Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu parengtoje 2026–2031 m. pedagogų poreikio prognozėje skaičiuojama, kad per penkerius metus įvairių pedagogų poreikis gali siekti apie 10,6 tūkst., o tuo pačiu laikotarpiu numatoma parengti apie 8,7 tūkst. pedagogų. Tai nėra tiesioginis 1,9 tūkst. žmonių trūkumo skaičiavimas, nes studijas baigęs žmogus nebūtinai pradeda dirbti mokykloje, o parengtų specialistų specializacijos ir gyvenamoji vieta ne visada sutampa su konkrečių mokyklų poreikiu.
Todėl viešai vartojamas „6 tūkst. mokytojų trūkumo“ skaičius neturėtų būti suprantamas kaip vienu metu šalyje atsirasiančios 6 tūkst. tuščių darbo vietų. Tai penkerių metų darbo jėgos atsinaujinimo problema, kurią formuoja išeinantys vyresni mokytojai, naujos laisvos vietos, studijas baigiančių absolventų pasirinkimai ir labai nevienodas konkrečių specialybių poreikis.
Lietuvos mokytojų amžius tampa pagrindine problema – beveik pusė jau yra 55 metų ar vyresni
Svarbiausia mokytojų trūkumo priežastis nėra staiga išaugęs mokinių skaičius. Daug didesnį spaudimą kelia mokytojų amžiaus struktūra. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2022 m. 55 metų ir vyresni mokytojai sudarė 42 proc. visų mokytojų, o 2025 m. jų dalis jau siekė 45 proc. Tai reiškia, kad per artimiausią dešimtmetį didelė dabartinės pedagogų bendruomenės dalis pasieks pensinį amžių.
Tarptautiniai duomenys problemą parodo dar ryškiau. EBPO „Education at a Glance 2025“ duomenimis, 2023 m. net 59 proc. Lietuvos vidurinio ugdymo mokytojų buvo 50 metų arba vyresni. 2013 m. ši dalis siekė 44 proc. Pagal mokytojų amžėjimo tempą Lietuva yra tarp labiausiai išsiskiriančių EBPO šalių kartu su Latvija, Vengrija, Lenkija ir Portugalija.
Amžius savaime nėra mokymo kokybės problema – didelė patirtis mokykloje gali būti didžiulis pranašumas. Rizika atsiranda tada, kai išėjusių pedagogų nėra kuo pakeisti. Jei per kelerius metus vienu metu pradeda trauktis didelė tos pačios kartos mokytojų grupė, universitetų absolventų srauto nebeužtenka net esamam darbuotojų skaičiui palaikyti.
Anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų poreikis iki 2031 metų bus didžiausias
Bendras mokytojų skaičius slepia daug svarbesnę problemą – specialistų poreikis labai nevienodas. 2026–2031 m. prognozėje didžiausias poreikis numatomas anglų kalbos mokytojams: per penkerius metus jų gali prireikti apie 1 063. Matematikos mokytojų poreikis vertinamas maždaug 759–768, lietuvių kalbos ir literatūros – 759.
Toliau rikiuojasi kitų užsienio kalbų mokytojai – vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbų specialistų kartu gali prireikti apie 509. Istorijos mokytojų prognozuojamas poreikis siekia 354, informatikos – 297, biologijos – 216, geografijos – 181, fizikos – 165, chemijos – 124. Taip pat prognozuojamas didelis specialiųjų pedagogų – apie 463 – ir socialinių pedagogų – apie 357 – poreikis.
Tai reiškia, kad mokytojų trūkumo negalima išspręsti paprasčiausiai padidinus bendrą pedagogikos studentų skaičių. Jeigu universitetai parengs daugiau pradinių klasių mokytojų, bet mokykloms reikės anglų kalbos, matematikos ir specialiųjų pedagogų, statistinis pedagogų skaičius augs, tačiau realios laisvos vietos liks neužpildytos. Prognozėje net numatoma, kad pradinių klasių pedagogų pasiūla gali viršyti poreikį.
Regionuose mokytojų problema kitokia nei didmiesčiuose – trūksta ne tiek žmonių apskritai, kiek konkrečių specialistų
Mokytojų poreikio geografija taip pat nevienoda. Mažesnėje savivaldybėje gali nebūti pakankamai pamokų vienam fizikos, chemijos, geografijos ar užsienio kalbos mokytojui sudaryti visą darbo krūvį. Tokiu atveju mokykla ieško specialisto kelioms savaitinėms pamokoms, tačiau žmogui finansiškai nepatrauklu važinėti keliasdešimt kilometrų dėl dalies etato.
Kita problema – kai kurių specializacijų rengimas koncentruotas keliuose didžiuosiuose universitetiniuose miestuose. Ministerija dėl to nusprendė plėsti pedagogikos studijų pasiūlą Vakarų Lietuvoje. Iki šiol Klaipėdos universitete pedagogikos krypties pasiūla buvo labiau orientuota į vaikystės pedagogiką, o dabar siekiama stiprinti dalykų mokytojų rengimą ir formuoti regioninį mokytojų rengimo centrą.
Ypač jautrus yra užsienio kalbų mokymas. Nuo 2026 m. rugsėjo Lietuvos mokyklose tarp siūlomų užsienio kalbų plečiamas ispanų kalbos mokymas, tačiau kai kuriuose regionuose jau dabar sunku rasti net prancūzų ar vokiečių kalbos pedagogų. Ministerija yra parengusi projektą, pagal kurį tam tikrais atvejais užsienio kalbų mokyti būtų lengviau priimti aukštąjį išsilavinimą turinčius gimtakalbius ar C1 lygį pasiekusius kitų sričių specialistus, o pedagogo kvalifikaciją jie galėtų įgyti jau pradėję dirbti.
Į pedagogikos studijas kasmet įstoja apie 2 tūkst. žmonių, tačiau trečdalis absolventų į mokyklas neateina
Vienas paradoksų – pedagogikos studijos Lietuvoje nėra tuščios. Ministerijos duomenimis, kasmet į jas priimama maždaug 2 tūkst. studentų: apie 1,4 tūkst. renkasi bakalauro studijas, dar maždaug 600–700 žmonių – pedagogikos profesines studijas. Problema prasideda vėliau.
2025–2026 mokslo metais pedagogikos bakalauro studijų studentų nubyrėjimas jau pirmaisiais studijų metais siekė apie 10 proc. Dar svarbiau, kad ne visi studijas baigę pedagogai pasirenka mokyklą. Ministerijos duomenimis, maždaug trečdalis pedagogikos studijų absolventų ugdymo įstaigose dirbti nepradeda. 2025 m. praėjus dvejiems metams po studijų baigimo mokyklose dirbo apie 69 proc. absolventų. 2024 m. šis rodiklis buvo 63 proc., 2023 m. – 60 proc.
Dėl to vien priėmimo į pedagogikos studijas didinimas problemos neišsprendžia. Jeigu valstybė finansuoja studento studijas ketverius metus, tačiau absolventas pasirenka kitą profesiją, statistikoje jis tampa „parengtu pedagogu“, bet mokytojų pasiūlos mokyklose nepadidina. Būtent šis skirtumas tarp parengtų specialistų ir realiai mokykloje liekančių žmonių yra viena priežasčių, kodėl skirtinguose dokumentuose pateikiami mokytojų poreikio skaičiai negali būti mechaniškai lyginami.
Mokytojų atlyginimai augo sparčiai, tačiau vien didesnio atlyginimo neužteko profesijai atjauninti
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva mokytojų atlyginimus didino labai sparčiai. EBPO duomenimis, Lietuvos pradinių klasių mokytojų faktinis vidutinis darbo užmokestis nuo 2015 m. augo vienu sparčiausių tempų tarp organizacijos valstybių. Tarptautinėje ataskaitoje Lietuva net išskiriama kaip šalis, kuri atlyginimų politiką aktyviai naudojo bandydama pritraukti jaunesnių pedagogų.
Tačiau mokytojų amžiaus struktūra tuo pat metu toliau blogėjo. Tai rodo, kad atlyginimas yra svarbi, bet ne vienintelė profesijos patrauklumo sąlyga. Ministerijos rengiant naują pedagogų pritraukimo planą išskirtos ir kitos problemos: profesinis stresas, smurtas ir patyčios prieš mokytojus, administracinė našta, nepakankama pagalba karjeros pradžioje ir profesijos konkurencingumas kitų aukštąjį išsilavinimą reikalaujančių darbų atžvilgiu.
EBPO duomenys rodo ir didelę darbuotojų kaitą. 2022–2023 m. Lietuva pateko tarp šalių, kuriose profesiją paliko daugiau nei 10 proc. visiškai kvalifikuotų mokytojų. Į šį rodiklį įtraukti ir išėję į pensiją, ir dėl kitų priežasčių pasitraukę pedagogai, o Lietuvos duomenys šių grupių atskirai neparodo. Vis dėlto tokia kaita reiškia, kad mokytojų rengimas turi kompensuoti ne tik demografines pensijas, bet ir ankstesnį pasitraukimą iš profesijos.
Valstybė mokytojų trūkumą mėgina mažinti stipendijomis, mentoryste ir lankstesniu keliu į mokyklą
2026–2028 m. pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planas orientuojamas ne tik į naujų studentų paiešką. Jame numatoma daugiau paramos pradedantiems mokytojams, mentorystė, profesinės aplinkos gerinimas, administracinės naštos mažinimas ir galimybė žmonėms iš kitų profesijų paprasčiau ateiti į mokyklą.
2026 m. prioritetinių pedagogikos specializacijų studentams taikomos tikslinės stipendijos. Į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro ar gretutines studijas įstoję studentai gali pretenduoti į 481 euro mėnesinę stipendiją. Baigiamojo kurso ar pedagogikos profesinių studijų studentams, sudariusiems sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigojusiems vėliau joje dirbti, gali būti mokama 814 eurų per mėnesį.
Tačiau ministerija jau pripažįsta, kad vien stipendijų modelio nepakanka. Todėl rengiama diferencijuota paramos sistema ir planuojama nuo 2027 m. išbandyti modelį, pagal kurį pradėjęs dirbti absolventas pirmuosius dvejus metus išlaikytų ryšį su universitetu, gautų metodines konsultacijas ir papildomą finansinę paramą. Taip bandoma spręsti vieną sunkiausių momentų – pirmuosius metus mokykloje, kai naujas mokytojas turi labai mažai patirties, bet iš karto gauna visą klasės, tėvų ir administracinių reikalavimų krūvį.
Nuo 2026 metų daugiau dėmesio skiriama tam, kodėl mokytojai palieka mokyklas, o ne vien tam, kaip pritraukti naujus
Naujasis planas svarbus tuo, kad mokytojų trūkumo problema pirmą kartą ryškiau formuluojama kaip dviejų procesų suma – reikia ir pritraukti naujų pedagogų, ir išlaikyti jau dirbančius. Jeigu kasmet ateina 500 naujų žmonių, tačiau panašus skaičius nusprendžia profesiją palikti anksčiau laiko, bendras rezultatas nepasikeičia.
Nuo 2026 m. spalio ministerija planuoja pradėti „Mokytojų linijos“ veiklą, kur pedagogams būtų teikiamos psichologinės konsultacijos ir pirminė teisinė pagalba. Psichologinė pagalba numatyta streso, perdegimo, patyčių ir konfliktų atvejais, teisinė – darbo santykių, mokytojų teisių, darbo apmokėjimo, mokinių drausmės ir kitais praktiniais klausimais.
Tokios priemonės pačios savaime kelių tūkstančių mokytojų nesukurs. Tačiau jos rodo problemos pobūdį: Lietuvai reikia ne tik daugiau pedagogikos diplomų. Reikia sąlygų, kuriomis diplomą gavęs žmogus iš tiesų ateitų į klasę ir joje liktų ilgiau nei kelerius metus.
Mažėjantis vaikų skaičius automatiškai mokytojų trūkumo neišspręs
Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad Lietuvos demografinė situacija turėtų veikti priešingai – jeigu ateityje mažės mokinių, turėtų reikėti ir mažiau mokytojų. Tačiau mokyklų sistema nėra paprasta formulė „vienas mokytojas tam tikram vaikų skaičiui“. Net mažoje mokykloje vis tiek reikia matematikos, kalbų, fizikos, biologijos, istorijos ir kitų dalykų specialistų.
Todėl mažesnis mokinių skaičius regionuose kartais gali net apsunkinti mokytojų pritraukimą. Mokyklai gali reikėti fizikos mokytojo, tačiau tik 0,3 ar 0,4 etato. Specialistui tokia darbo vieta nepatraukli, todėl jis turi dirbti keliose mokyklose, važinėti tarp miestelių arba mokykla ieško žmogaus, galinčio mokyti kelis dalykus. 2024 m. Lietuvos mokyklose daugiau nei 14 tūkst. mokytojų jau mokė daugiau negu vieno dalyko.
Dėl to mokytojų trūkumas ateinančiais metais greičiausiai bus labai netolygus. Kai kurių pedagoginių specializacijų gali būti pakankamai ar net per daug, o anglų kalbos, matematikos, lietuvių kalbos, specialiosios pedagogikos ir dalies gamtos mokslų srityse mokyklos konkuruos dėl tų pačių žmonių.
Iki 2031 metų lemiamas klausimas bus ne kiek pedagogų Lietuva parengs, bet kiek jų realiai liks mokyklose
6 tūkst. mokytojų poreikio prognozė skamba dramatiškai, tačiau pati svarbiausia jos žinia slypi ne vien skaičiuje. Lietuvos mokytojų karta sparčiai sensta, o jos pakeitimo mechanizmas kol kas neveikia pakankamai efektyviai. Kasmet į pedagogikos studijas priimama tūkstančiai žmonių, tačiau dalis nutraukia studijas, dalis baigę pasuka į kitas sritis, o dalis pradėjusių dirbti mokyklose profesijoje ilgai neužsibūna.
Tuo pat metu nėra vieno bendro „mokytojo“, kuriuo būtų galima užpildyti bet kokią laisvą vietą. Anglų kalbos mokytojas nepakeis fiziko, pradinių klasių pedagogas – specialiojo pedagogo, o Vilniuje gyvenantis jaunas specialistas nebūtinai persikels dėl pusės etato į atokesnę savivaldybę. Todėl svarbiausias rodiklis bus ne bendras parengtų pedagogų skaičius, bet konkrečių specialybių pasiūlos ir konkrečių mokyklų poreikio sutapimas.
Jeigu iki 2031 m. Lietuvai pavyks padidinti jaunų mokytojų dalį, sumažinti absolventų nutekėjimą iš profesijos ir išlaikyti jau dirbančius pedagogus, prognozuojamas trūkumas gali būti suvaldytas. Jeigu šie procesai nesikeis, mokytojų stygiaus problema bus matoma ne vien darbo skelbimų skaičiumi – ją pirmiausia pajus mokyklos, kurios vis dažniau turės dalytis specialistais, jungti krūvius ir ieškoti žmonių už tradicinės pedagogų rengimo sistemos ribų.
Šaltiniai:
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. (2026). Pedagogų pritraukimo planas. https://smsm.lrv.lt/lt/viesosios-konsultacijos/vykusios-viesosios-konsultacijos/2026-m-vykusios-viesosios-konsultacijos/pedagogu-pritraukimo-planas/
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“. (2025). Education at a Glance 2025: Lithuania. https://www.oecd.org/en/publications/education-at-a-glance-2025_1a3543e2-en/lithuania_b4b81fd6-en.html
„Valstybės duomenų agentūra“. (2026). Švietimas – oficialiosios statistikos rodikliai. https://osp.stat.gov.lt/svietimas
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai nagrinėja mokytojų trūkumą Lietuvoje, pateikdamas konkrečius skaičius ir prognozes, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Informacija yra suprantama ir vertinga, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis pateikia tikslius duomenis apie mokytojų trūkumą Lietuvoje, remiasi oficialiais šaltiniais ir aiškiai nurodo prognozes, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus ir savalaikis, nes mokytojų trūkumas Lietuvoje yra rimta problema, turinti įtakos švietimo sistemai. Be to, pateikti konkretūs skaičiai ir prognozės padeda geriau suprasti situaciją ir jos pasekmes.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie mokytojų trūkumą Lietuvoje, analizuodamas problemas, susijusias su pedagogų amžiaus struktūra ir prognozuojamu poreikiu. Tai yra konstruktyvi diskusija, kuri gali padėti visuomenei ir sprendimų priėmėjams geriau suprasti švietimo sistemos iššūkius.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie mokytojų trūkumą Lietuvoje, remiasi oficialiais duomenimis ir aiškiai paaiškina situacijos sudėtingumą, todėl jis yra emociškai subalansuotas ir neskatina nepagrįsto nerimo.
