Į aikšteles grįžta dešimtys tūkstančių moksleivių
Beveik pusė šalies moksleivių per vieną sezoną – tokį mastą jau pasiekė Lietuvos mokyklų žaidynės. Šiemet vienas didžiausių vaikų sporto projektų šalyje įsibėgės dar anksčiau: pirmosios varžybos startuos spalio 14-ąją, o mokinių laukia ne tik pažįstamos rungtys, bet ir naujos sporto šakos.
22-ąjį sezoną pasitinkančios žaidynės praėjusiais metais subūrė 667 mokyklas ir daugiau kaip 148 tūkst. vaikų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet šie skaičiai gali dar augti[1].
Nuo pat sezono pradžios mokiniai galės varžytis krepšinio, kvadrato, lėkščiasvydžio, svarsčių kilnojimo, šaškių ir šachmatų rungtyse, o pradinukai pirmą kartą bus kviečiami prie stalo teniso stalų.
Programoje – daugiau sporto šakų
Šiemet žaidynių dalyviams siūlomas platesnis pasirinkimas. Programą papildys sportinis laipiojimas, kalnų dviračių sportas ir pradinių klasių mokiniams skirtas stalo tenisas.
Naujomis rungtimis tikimasi sudominti ir tuos vaikus, kuriems tradicinės sporto šakos iki šiol nebuvo artimos. Platesnė pasiūla turėtų suteikti daugiau galimybių mokiniams išbandyti skirtingas veiklas ir atrasti tą, kuri paskatintų judėti nuolat.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra siekia, kad žaidynės būtų ne vien sezoninės varžybos, bet ir paskata fizinį aktyvumą įtraukti į kasdienį vaikų gyvenimą.
Sportas – ne tik dėl medalių
LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas akcentuoja, kad žaidynių esmė nėra vien pergalės ar aukštesnė vieta turnyro lentelėje. Ne mažiau svarbu, kad vaikai išmoktų aktyviai leisti laisvalaikį, o judėjimas taptų natūralia jų kasdienybės dalimi.
„Fizinis aktyvumas padeda vaikams prasmingai planuoti laisvalaikį, mažina žalingų įpročių formavimosi riziką, stiprina fizinę ir emocinę sveikatą bei gerina kognityvines funkcijas. Gerai besijaučiantis vaikas gali pasiekti ir geresnių mokymosi rezultatų“, – sako V. Jankauskas.
Jo teigimu, sportinės veiklos vaikams suteikia ne tik progą sustiprėti fiziškai, bet ir mokytis bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę, siekti bendro tikslo bei patirti sveiką konkurenciją.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pabrėžia, kad daugiau nei du dešimtmečius vykstančios žaidynės jau tapo svarbia mokyklų gyvenimo dalimi ir prisideda prie aktyvesnės bei bendruomeniškesnės jaunosios kartos ugdymo.
Airinė Palšytė: svarbiausia – kad noras judėti išliktų
Apie sportą kaip ilgalaikį įprotį kalba ir viena žinomiausių Lietuvos lengvaatlečių Airinė Palšytė. Europos uždarų patalpų čempionės ir šalies rekordininkės teigimu, mokyklinės varžybos vaikams gali tapti pirmuoju žingsniu į ilgalaikį ryšį su sportu ir aktyviu gyvenimo būdu.
„Vaikystėje užgimęs džiaugsmas bei noras sportuoti, bėgti, varžytis ir būti komandos dalimi tampa įpročiu, kuris lydi visą gyvenimą. Šiandien, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, tokios žaidynės yra viena stipriausių paskatų atrasti sportą kaip natūralią kasdienybės dalį – ne pareigą, o malonumą. Ne kiekvienas žaidynėse dalyvavęs vaikas taps profesionaliu sportininku, to ir nereikia. Tačiau kiekvienas, kuris pamils judėjimą, neabejotinai užaugs sveikesnis, stipresnis ir laimingesnis. Būtent tai ir yra didžiausia šių žaidynių vertė“, – kalba A. Palšytė.
Sportininkės mintis atliepia ir bendrą žaidynių kryptį – svarbiausia ne vien rezultatai ar medaliai, o tai, kad vaikai judėjimą atrastų kaip malonią ir natūralią kasdienio gyvenimo dalį.
Žaidynes kartu su savivaldybėmis organizuojantys LINEŠA ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas viliasi, kad ankstesnė sezono pradžia ir didesnė sporto šakų įvairovė šiemet įtrauks dar daugiau šalies mokinių.
