Svarbiausių dalykų neišmoksta, bet naujų pamokų įvedimui tai nėra kliūtis
Kasmet prastėjantys mokinių egzaminų rezultatai signalizuoja, kad auginame vis labiau bukėjančią visuomenę. Vaikai nesugeba išmokti visų būtiniausių mokyklose dėstomų dalykų, o Švietimo ir mokslo ministerijos šviesiausi protai, vietoj to, kad sugalvotų, kaip šias svarbias problemas išspręsti, užsimojo vaikams į galvas prigrūsti ir dar daugiau naujų dalykų, pavyzdžiui, IT programavimo kalbą, musulmonų tikėjimą ir kitų naujovių.
Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė patobulintas ir atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jose matyti, kad šalia mums įprastų dalykų atsiranda ir išties netipiškų pamokų, kurias mokiniai galės rinktis .
Štai dorovinio ugdymo srityje šalia etikos ir katalikų tikybos bei Lietuvoje esančių gausių tautinių mažumų ortodoksų stačiatikių tikybos, galima rasti ir evangelikų liuteronų, reformatų, karaimų, judėjų ir musulmonų sunitų tikybas.
Teigiama, kad sunitų tikybos mokymo tikslas būtų sudaryti galimybių mokiniui įgyti kompetencijų, padedančių visapusiškai pažinti islamo tikėjimo pagrindus, pažinti save ir pasaulį per Šv. Korano ir pranašo Mahometo Sunos prizmę.
Beje, kiek reikės specialistų tokiems dalykams dėstyti ir kas juos paruoš, kai pedagogų Lietuvoje ir taip jau grėsmingai trūksta, nežinia.
Mokyklose atsiras retos užsienio kalbos, išstumsiančios rusų kalbą
Maža to, kalbų mokslai bus pildomi lietuvių kalbos dalyku, kuris bus skirstomas pagal šios kalbos mokėjimo lygį.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento laikinosios direktoriaus pavaduotojos Saulės Vingelienės, tai labai svarbu tiek iš užsienio grįžtantiems Lietuvos vaikams, tiek atvykstantiems užsienio vaikams, kad jie lengviau galėtų integruotis į mūsų šalies mokyklas. Šis dalykas ugdymo įstaigose įgyvendinamas jau ir šiais mokslo metais, nelaukiant kitų mokslo metų, kai startuos kitos naujovės.
Jos teigimu, antroji užsienio kalba bus papildyta pasirinkimais, tokiais kaip ispanų, lenkų ir ukrainiečių.
Tuo tarpu iki šiol dažnai kaip antrąja kalba pasirenkamos rusų kalbos purtomasi vis labiau, o nuo 2025 metų siūloma net nebeorganizuoti rusų kalbos brandos egzamino. Specialistai teigia, kad brandos egzaminai turėtų būti laikomi tik iš pirmųjų užsienio kalbų.
Mokyklose mokys ir IT kalbos, ir aiškins apie kriptovaliutas
Jau nuo šių metų kovo kai kuriose Vilniaus mokyklose moksleiviai mokomi IT kalbos.
IT kalba apima keturias skirtingas sritis: kompiuterinės įrangos administravimą ir saugą, įrenginių valdymą ir programavimą pasirinktomis programavimo kalbomis, skaitmenines medijas ir NFT dizainą bei elektroninį sportą – žaidimus ir jų kūrimą.
Viena iš mokyklų, kuriose vykdomas šis projektinis mokymas, yra Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija. Šios gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Inga Čupajeva akcentavo, kad mokiniai itin domisi ir kriptovaliutomis.
„Didžiausio susidomėjimo ir daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukė kriptografija ir kriptovaliutos, nes mokyklose tokios temos iki šiol nebuvo keliamos, nors gyvenimas nestovi vietoje ir tai jau mūsų kasdienybės dalis. Kai kas žinojo net daugiau, nei buvo informacijos kurse, tačiau buvo ir nieko apie tai nežinančių. Moksleivius šios temos tikrai „užkabino“, kai kurie klausė, kur galima gauti daugiau informacijos pastudijuoti savarankiškai“, – sako I. Čupajeva.
Matematikos taip ir nepavyksta išmokyti
Švietimo ministerijai proveržį demonstruojant naujų mokomųjų dalykų įvedimu, prastos moksleivių matematikos žinios ir toliau temdo švietimo sistemos padangę.
Pernai metais matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis moksleivių. Tai, kad net 35 proc. jaunuolių neišlaikė egzamino, sujudino švietimo bendruomenę, pasigirdo siūlymų net išbraukti matematiką iš privalomųjų egzaminų sąrašo. Tiesa, tokie siūlymai rimtai svarstyti net nebuvo.
Šiemet bandomasis matematikos egzaminas galimai rodo šiokias tokias gerėjimo tendencijas, nors neišlaikiusiųjų skaičiai vis tiek pakankamai niūrūs – matematikos bandomojo egzamino neišlaikiusiųjų procentas siekia 23 proc., išskyrus Vilniaus mokinius, kuriems sekėsi geriau – neišlaikiusiųjų Vilniečių buvo 15,2 proc.
„Bandomojo egzamino rezultatai rodo kur kas geresnę situaciją nei praėjusių metų egzaminas, jie panašesni į 2021 metų matematikos VBE rezultatus. Jei mokiniai skirs laiko silpniausioms vietoms patobulinti, o tikrajame egzamine nepasitaikys išskirtinai nestandartinių uždavinių, tikrai galime tikėtis, kad Vilniaus mieste neišlaikymas neperlips 15 procentų, o Lietuvoje bendrai – 20 procentų“, – įžvalgomis dalinosi „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.
Į galveles kemša naujus dalykus, bet nesprendžia įsisenėjusių švietimo problemų
Naujienas apie tokius pokyčius kol kas visuomenė priima skeptiškai. Štai Kretingos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Vita Urbonienė atkreipė dėmesį, kad įsisenėjusios švietimo problemos nesprendžiamos, o nauji pakeitimai pareikalaus nemažai kantrybės iš pedagogų.
„Tiesiog nepaaiškinami apreiškimai atnaujintame turinio kontekste. Niekaip neišmokstam skaičiuoti, nebepadeda net krikščioniškas tikėjimas, bet musulmonų ugdymo dalykai tikrai visus sustiprins.
Tik kyla klausimas, kada bus mažinami ugdymo turinio dalykai, koncentruojamasi į dabar jau esamas ugdymo turinio spragas, didinamas pedagogų skaičius klasėse, mažinamas mokinių skaičius klasėse, vykdomas aiškus profiliavimas, teikiamos papildomos dalykų konsultacinės valandos, stebima asmeninė ir bendra klasės mokinių pažanga, mažinamas šuoliavimas per temas, kad pasiekti vadovėlių finišą, nežiūrint į tai, ar klasė suvokia ugdymo turinį, moka jį taikyti praktikoje, nuo mokytojų nuimtas visiškai bereikšmis popierizmas, mokytojui suteikta galimybė 360 laipsnių kampu matyti visus mokinius ir su jais pažinti, išmokti, ištirti, perprasti naujus dalykus, kada ateis diena, kai vaikai su džiaugsmu lėks į mokyklą, norės patirti mokslo džiaugsmą, o ne ant kupros paaugliai, jei nedalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, 15.00 val. iš mokyklos vilks 15 kg kuprinę namo, pusvalandį pailsės ir vėl sės prie mokslų, nes reikia ruoštis keletui kontrolinių, testų pagal suderintą higieninių normatyvų kontrolinių grafiką“, – feisbuke paskelbtame komentare rašė ji.
„Visiems, kurie turite mylimų pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentro žmogiukų, linkiu Jums visiems begalinės kantrybės, ištvermės, sveikatos, motyvacijos keliaujant per švietimo pokyčius ir tampant eksperimentinės visuomenės dalelėmis“, – pridūrė V. Urbonienė.
