<h2>Mokyklos ar universiteto baigimas dažnai laikomas vienu įsimintiniausiu gyvenimo įvykiu</h2>
<p>Jei vieniems vasaros pradžia asocijuojasi su artėjančiomis atostogomis, dažniau šviečiančia saule ir puikiu oru už lango, tai šimtai tūkstančių būsimų vidurinės mokyklos bei universitetų absolventų su nekantrumu laukia galimybės žengti ant scenos ir atsiimti diplomą, kurio siekė ne vienerius metus.</p>
<p>Didžiulė salė, šimtai susirinkusiųjų palaikyti ir pasidžiaugti vaikų, brolių ar seserų, draugų bei antrųjų pusių pasiekimais, akademinis personalas, negailintis pagyrų ir dažnai per ilgai užtrunkančių kalbų, o galiausiai, po vieną į sceną savųjų rezultatų ir įdirbio įrodymo žengiantys atsiimti šio svarbaus gyvenimo etapo bendrakeleiviai.</p>
<p>Iš tiesų, esate vos mokyklos suolą paliekantis dvyliktokas ar įgyjantis jau ne pirmąjį aukštojo mokslo diplomą, vos kelias minutes trunkantis pasitenkinimas savimi ir įveiktu dar vienu gyvenimo etapu šias akimirkas mūsų atmintyje išsaugo ne vienerius metus. Tuo labiau, dažnai ir mokslo pabaigtuvių bei išleistuvių šventės nepraeina be ne vieną kartą į gyvenimą išlydėjusių papročių ir ritualų.</p>
<p>Lietuvoje, dar nuo jaunesniųjų klasių, daugelis įsivaizduoja savąją išleistuvių dieną, didžiulę šventę, dailias sukneles, bendraklasių susibūrimą ir šokius iki ryto. Tuo tarpu aukštosios mokyklos baigimas neįsivaizduojamas be kolegijos ar universiteto atributika puoštos mantijos ir kepurėlės metimo į dangų.</p>
<p>Iš tiesų, tikriausiai daugelis mūsų net nesusimąstome apie išleistuvių papročius kitose pasaulio vietovėse arba apie mums puikiai pažįstamų tradicijų ištakas. Daugelis akademiniame pasaulyje vis dar taikomų papročių gali būti siejami su šimtametėmis praktikomis, tačiau yra tiek pat aktualūs šiandien, moderniais ir įpročius keičiančios visuomenės laikais.</p>
<p>Kalbant gana konkrečiai, mokslų pabaiga įprastai yra siejama tiesiog su diplomo ar akademinio laipsnio suteikimu bei akademinės bendruomenės organizuojama oficialia ceremonija, kurios metu moksleiviai ar studentai tampa absolventais. Mokyklose tokių švenčių praktika gali ryškiai skirtis.</p>
<p>Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, mokyklos baigimo ceremonija yra panaši į universitetinę – šventė gali vykti didžiulėje salėje ar net stadione, dėvimos kepurėlės, mantijos, žodį taria baigiamosios laidos išrinktas moksleivis.</p>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje ir daugelyje Europos valstybių, mokyklos išleistuvės veikiau primena įprastą šventę, kurioje puošiamasi elegantiškais apdarais, rečiau – mokyklinėmis uniformomis.</p>
<p>Universitetinės mokslo pabaigtuvės yra panašios visame pasaulyje: šventė yra masiškesnė, sutraukianti arba visą mokymo įstaigą arba atskirus jos padalinius. Lietuvos universitetai diplomų įteikimo ceremonijas rengia tiek arenose ar savo salėse, tiek ir bažnyčiose.</p>
<p>Iš tiesų, absolventų sveikinimo ir diplomų teikimo ceremonijos ištakos siekia dar XII a. Europos universitetų praktikas. Tuo metu absolventais buvo laikomi gildijų licencijas gavę pameistriai, pirmasis žingsnis mokslo kelyje buvo laikomas bakalauru, antrasis – siejamas su meistryste, vėliau suteikiantis leidimą mokytis universitete[1].</p>
<p>Šiandien, tipiška aukštųjų mokslo įstaigų naudojama mantija bei kepurėlės kasdienėje universiteto profesorių aprangoje buvo naudojamos dar viduramžiais, tačiau net ir tuomet tai buvo ne originali idėja, o perrimta iš dvasininkų aprangos[2].</p>
<p>Didžioji puota dažniausiai prasideda jau palikus mokslo įstaigos teritoriją. Nors universiteto pabaigtuvės dažniau minimos tarp atskirų draugų ir artimųjų grupių, mokyklos absolventai dažniausiai švenčia drauge, dažnai progą pamini ir jų tėveliai bei artimieji.</p>
<p>Šiam reikalui Lietuvoje populiaru išsinuomoti didžiules sodybas ar restoranus, užsisakyti renginio vedėjus. Tokios šventės įprastai yra gana nepalankios finansiškai: nors nuomos kaina šventės vietai yra dalijama, vis tik, dažnas nevengia pasipuošti naujais rūbais ir aksesuarais, merginos planuoja įmantrias šukuosenas ir makiažą. Tokios pramogos absolventų tėveliams gali atsieiti ne vieną šimtą eurų, o suma tik išauga, jei artimieji taip pat dalyvauja šventėje.</p>
<p>Vis tik, šios tradicijos pradeda kisti ir pastaraisiais metais buvę abiturientai renkasi kiek kitokias pramogas, renkasi aktyvų laiko praleidimą drauge ar išvyksta į kelionę užsienyje. Nors kainos atžvilgiu tai gali būti panaši alternatyva, tačiau kai kuriems, tai gali atrodyti prasmingesnė ir vertingesnė dovana sau.</p>
<p>Žinoma, visuomet yra nemenka dalis visiškai atsisakančių dalyvauti neoficialioje šventės dalyje. Tai nevienareikšmiškai lemia finansai, dažnai klasiokai tiesiog nėra artimi ir draugiški, todėl kiekvienas pasirenka kaip atšvęs šį gyvenimo etapą individualiai, su sau artimiausiais žmonėmis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zachary-olson-nhlazzyydxa-unsplash.jpg" alt="Išleistuvės" /></p>
<h2>Išleistuvės neįsivaizduojamos be didelių pokylių bei ilgamečių tradicijų</h2>
<p>Vis tik, kiekvienoje šalyje, net ir netolimose kaimyninėse, mokslų baigimo šventės tradicijos nėra vienodos, dažnai pritaikomi ir vietos papročiai, o kartais ir kiekviena mokslo įstaigos bendruomenė turi savitas tradicijas.</p>
<p>Pavyzdžiui, mokyklas baigiantis Švedijos jaunimas, išleistuvių metu dėvi baltas, jūreiviško stiliaus kepurėles su savo vardais. Ši tradicija Skandinavijos šalyje gyvuoja dar nuo XVIII a. vidurio, o ją pirmieji pradėjo Upsalos universiteto studentai. Greitai galvos apdangalų tradiciją nusižiūrėjo ir aplinkinės mokymo įstaigos, o vėliau ir kaimyninės šalys[3].</p>
<p>Dažniausiai mokyklos išleistuvių šventimas Švedijoje yra didelė šventė, kuri mažuose miesteliuose tampa visų gyventojų pramoga. Mokyklas baigiantys jaunuoliai nevengia pasipuošti, merginos dažniausiai renkasi sukneles, ypač šviesių atspalvių arba baltas, vaikinai dėvi kostiumus – nors aprangos kodas ir yra neįpareigojantis, daugelis nori atrodyti puikiai bei pasipuikuoti prieš bendramokslius bei miesto gyventojus.</p>
<p>Išleistuvių diena prasideda ištaigingais pusryčiais su šampanu, kuriuos suplanuoja kurio nors vieno abituriento tėvai. Kadangi išleistuvės vyksta vasarą, dažniausiai tokie susibūrimai vyksta sode ar terasose – švedai mėgsta geru oru pasidžiaugti vos pasitaikius progai.</p>
<p>Po sočių pusryčių visi skuba į oficialią mokyklos ceremoniją, kurioje įteikiami diplomai, atsisveikinama su mėgstamiausiais mokytojais, mokyklos bendruomene ir koridoriais.</p>
<p>Atsiėmus daug darbo pareikalavusius diplomus, mokyklos prieigose naujai iškeptus absolventus pasitinka tėvai, artimieji bei draugai, kurios surasti padeda nuotraukos. Absolventų tėvai parenka pačią nuotaikingiausią jaunuolio vaikystės nuotrauką – tokia tradicija nors ir gali būti gėdinga patiems absolventams, tačiau kelia nostalgiškus prisiminimus tėvams[4]. </p>
<p>Žinoma, mokyklą pabaigę jaunuoliai sutinkami ir su gėlių puokštėmis bei vainikais, buteliais šampano bei smulkiomis dovanėlėmis, kurios yra itin vertinamos ir saugomos visą gyvenimą. Po sveikinimų lavinos yra įprasta sėsti į nuosavus arba išnuomotus automobilius, dekoruotus gėlėmis, plakatais ir mokyklos simbolika bei garsiai grojant muzikai važinėti po miestą.</p>
<p>Vakarėjant, dažniausiai susirenkama papietauti šeimos ir giminių rate, o naktį įsiruošiama į trankius draugų vakarėlius, kuriuose siaučiama iki paryčių.</p>
<p>Visiškai kitokią mokslų pabaigtuvių tradiciją taiko Oksfordo universiteto absolventai. Šiukšlių paprotys, štai taip apibūdinamas būdas atsisveikinti su mokymo įstaiga, kurio išvengti neįmanoma. Po baigiamųjų egzaminų, absolventai yra apipilami šampanu, plakta grietinėle, cukrumi, ryžiais ar blizgučiais, kartais net pienu ar kiaušiniais.</p>
<p>Tai tapo neatskiriama universiteto baigimo proceso dalimi, kuri kartais peržengia ir vidaus tvarkos taisykles. Akademinė bendruomenė turėjo priimti nuostatas tokiai praktikai reguliuoti: pastaraisiais metais baigiantieji studijas, turi būti apmėtomi tik gamtai nekenkiančiais produktais, suyrančiais blizgučiais, o visa šiukšlinimo tradicija turi vykti atokiau pagrindinių universiteto pastatų ar kelio[5].</p>
<p>Nors ši tradicija įsigalėjo Oksfordo bakalauro ar magistro studijas baigiančiųjų tarpe, pastaraisiais metais tokius papročius perima ir Jungtinės Karalystės pradinukai, kurie kiekvienų metų egzaminų sesijos pabaigoje įpranta apiberti vienas kitą krūva šiukšlių, taip sveikindami vienas kitą su dar vienų metų mokykloje pabaiga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-caio-59884.jpg" alt="Vakarėlis" /></p>
<h2>Tradicijos, su kuriomis užaugo ne viena jaunuolių karta</h2>
<p>Iš tiesų, daugelį tradicijų mes perimame vieni iš kitų ir pritaikome savo kultūrai. Pavyzdžiui, gražus paprotys mesti kepurėles į dangų atsiėmus aukštojo mokslo diplomą, atrodo, prigijo dėl Holivudinių filmų įtakos, tačiau iš tiesų pirmieji kepures į dangų paleido jūrų laivyno kariai dar 1912-aisiais, baigiant JAV jūrų akademiją[6]. Greitai tokia praktika prigijo įvairių sričių mokslo pabaigtuvėse, o vėliau persikėlė ir į Europą bei likusį pasaulį.</p>
<p>Dažnai išleistuvių ir diplomų įteikimo šventės neįsivaizduojamos be nostalgiškų, draugystę ir jaunystę akcentuojančių dainų. Nors Lietuvoje vieno konkretaus muzikos kūrinio siejamo su išleistuvėmis nėra, kiekviena karta veikiau atranda savąjį hitą, Jungtinėse Amerikos Valstijose vidurinės mokyklos diplomų įteikimo ceremonija neįsivaizduojama be žymiosios „Pomp and circumstance‘‘ dainos, su kuria į gyvenimo kelią išėjo ne viena moksleivių kartų[7].</p>
<p>Iš tiesų, daugelis tradicijų yra mažos detalės pritaikytos iš kasdienio gyvenimo ir įpročių, kurių buvo laikomasi dar šimtą metų atgal. Vis tik, džiugu, kad kintant laikams ir augant vis liberalesnei jaunuolių kartai, mokslų pabaigtuvių tradicijos ir papročiai lieka gyvi. Nors ir pritaikomos globalios švenčių praktikos, kiekvienoje šalyje šios svarbios progos paminimos kitoniškai ir išskirtinai bei ilgai pasilieka mūsų ir mūsų artimųjų atmintyje.</p>
