- Analizuotas 20 metų laikotarpis
- Naujausiais duomenimis gėrimo tipai yra šeši
- Fiksuoti ir tam tikri pokyčiai
Analizuotas 20 metų laikotarpis
Mokslininkai nustatė šešis pagrindinius alkoholio vartojimo modelius tarp Europos šalių piliečių, remdamiesi alaus, vyno, spiritinių gėrimų ir gėrimo dažnumo nuostatomis. Vienas modelis apėmė ukrainiečius su bulgarais, lenkai su rumunais, rodo žurnale „Addiction“ paskelbtas tyrimas.[1]
Mokslininkai, tiriantys alkoholio vartojimo pobūdį įvairiose šalyse, jau seniai bando įvertinti ne tik suvartojamo alkoholio kiekį vienam gyventojui per metus, bet ir nustatyti vartojimo modelius, būdingus visiems regionams.
2000 m. tyrėjai Rumas ir Makela nustatė du pagrindinius vartojimo modelius – „šlapią“ ir „sausą“. „Šlapiam“ modeliui jie priskyrė šalis, kuriose fiksuojama didelė alkoholio integracija į kasdienį visuomenės gyvenimą (nedaug blaivininkų, daug lėtinių problemų, susijusių su alkoholiu), „sausoms“ šalims buvo priskirtos tos, kuriose dažniau atsisakoma alkoholio, per daug reguliuojamas jo pardavimas, tačiau dažnesni besaikio alkoholio vartojimo atvejai tarp gyventojų.
Mokslininkai, vadovaujami Danielos Korejos (Daniela Correia) iš Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro, nusprendė pateikti išsamesnį alkoholio vartojimo Europos šalyse vaizdą ir išryškinti jo regioninius pokyčius per pastaruosius 20 metų. Savo tyrime mokslininkai naudojo Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulinės alkoholio ir sveikatos stebėsenos sistemos pateiktus duomenis Europos Sąjungos šalims, Islandijai, Norvegijai ir Ukrainai (Rusija ir Baltarusija į tyrimą nebuvo įtrauktos). Šių duomenų analizė leido sugrupuoti šalis pagal panašius alkoholio vartojimo modelius ir atsekti jų pokyčių vaizdą per 20 stebėjimo metų - 2000, 2010, 2015 ir 2019 m.
Naujausiais duomenimis gėrimo tipai yra šeši
Remiantis 2019 m. duomenimis, buvo nustatyti Europos šalims būdingi šeši alkoholio vartojimo modeliai.
- „Vyno“ šalys, kurioms būdingas didžiausias vyno suvartojimas, mažiausias alaus ir spiritinių gėrimų suvartojimas bei mažiausias bendras suvartojamo alkoholio kiekis. Tarp šių šalių buvo Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija ir Švedija.
- Šalys, kuriose suvartojama daug alaus ir mažai stipriųjų gėrimų. Tai Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Ispanija.
- „Alaus“ šalys, kuriose fiksuojamas nesaikingas gėrimas. Tai šalys, kurioms būdingas didelis alaus suvartojimas ir sunkus epizodinis užgėrimas (heavy episodic drinking, HED - procentas žmonių, kurie bent kartą per mėnesį vienu metu išgeria ne mažiau kaip 60 gramų gryno alkoholio). Tarp šių šalių buvo Kroatija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
- Didelis stipriųjų gėrimų vartojimas. Šalims būdingas didelis stipriųjų gėrimų ir alaus vartojimas, dėl kurio bendras alkoholio suvartojimas yra didelis, vyno suvartojimo lygis ir sunkus epizodinis užgėrimas yra žemas. Tarp šių šalių buvo Estija, Latvija ir Lietuva.
- Šalys, kuriose daug ir dažnai vartojami stiprieji gėrimai bei tuo pačiu metustebimas visiškas alkoholio atsisakymas. Tarp jų buvo Ukraina, Bulgarija ir Kipras.
- Šalys, kuriose šiuo metu yra didelis procentas geriančių (bent 1 alkoholio vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių atvejis) ir stipriai epizodiškai užgeriančių žmonių. Tarp šių šalių yra Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas ir Malta.
Duomenų analizė parodė, kad nustatyti šalių alkoholio „klasteriai“ yra gana stabilūs, egzistavę mažiausiai nuo 2000 metų, o du trečdaliai šalių per visą tyrimo laikotarpį išliko tame pačiame klasteryje.
Fiksuoti ir tam tikri pokyčiai
Tarp šalių, kurios bent kartą pakeitė savo alkoholio vartojimo įpročius, yra Graikija, Islandija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Lenkija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Ukraina.
Taigi, jei iki 2010 m. ukrainiečiai su baltais dalijosi tuo pačiu alkoholio vartojimo modeliu, tai nuo 2015 m. jie pateko į tą patį klasterį, kuriame yra Bulgarija ir Kipras.
Tyrime taip pat nustatytas ryšys tarp tam tikrų alkoholio vartojimo modelių ir alkoholio daromos žalos – pagal nedarbingumą pakoreguotos gyvenimo trukmės ir mirčių nuo su alkoholiu susijusių ligų. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose yra didelis alkoholio suvartojimas ir fiksuojamas sunkus epizodinis užgėrimas (Estija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Bulgarija ir Kipras), stebimas didžiausias perteklinis mirtingumas nuo alkoholio ir didžiausia žala sveikatai.
Kaip paaiškino D. Koreja, Rusija ir Baltarusija nebuvo įtrauktos į tyrimą, nes darbas buvo atliktas pagal „Evidence into Action Alcohol Project“ (EVID-ACTION), kurį finansavo Europos Komisija ir kuris buvo skirtas remti veiksmingų alkoholio strategijų diegimą Europos Sąjungos šalims, Islandijai, Norvegijai ir Ukrainai.
Pasak jos, Rusijos ir Baltarusijos gyventojų alkoholio vartojimo vaizdas skiriasi nuo Europoje nustatytų modelių.
„Dabar rengiame dar vieną tyrimą, kuriame dalyvauja visos PSO valstybės narės Europos regione. Ir nors jis dar nepaskelbtas, mūsų preliminarūs rezultatai rodo, kad rytinis regionas, įskaitant Baltarusiją ir Rusiją, atrodo, turi savo ypatingą gėrimo būdą“, – pridūrė ji.
„Atrodo, kad tam tikri alkoholio vartojimo įpročiai Europoje yra įsišakniję kultūroj, todėl juos sunku pakeisti. Kadangi gėrimo įpročiai yra glaudžiai susiję su ligų sunkumu ir mirtingumu, turime rasti būdų, kaip pakeisti modelius, kurie priskirtini grupėms, turinčioms daugiausia problemų su alkoholiu. Alkoholio strategijos šiems pokyčiams yra prieinamos ir jas turėtų apsvarstyti visos Europos šalys, nes bendras alkoholio suvartojimas šiame regione vis dar yra didelis“, – sakė tyrimo bendraautorius Jurgenas Reimas (Jürgen Reim).
