<h2>Vis daugiau tėvų pasirenka savo vaikus ugdyti savarankiškai</h2>
<p>Ugdymas šeimoje – tai nėra naujas švietimo būdas, jis yra paplitęs užsienio valstybėse, tačiau Lietuvoje iki šiol buvo ne itin populiarus. Priežastys gana aiškios – vieni tėvai nepripažįsta kitokio pobūdžio ugdymo nei mokykloje su visa priklausančia sistema, nors ir beveik nebeveikiančia. Kiti tėvai neturi galimybių net ir laikinai apleisti profesinės srities ir pasišvęsti vaikų ugdymui. Visgi, pasikeitus situacijai Lietuvoje ir pasaulyje, kuomet švietimo ir ugdymo įstaigos tapo nebe saviraiškos ir gebėjimų atsiskleidimo, o kontrolės vieta, tėvai pamažu dar kartą permąsto savo prioritetus ir, galintys sau tai leisti renkasi ugdymą šeimose. Svarbu suprasti, kad sistema, veikusi prieš 30 metų yra visiškai neefektyvi dabar – juk kartos keičiasi, keičiasi suvokimo spektras, technologijos, vaikai tapo imlesni.</p>
<p>Pagal Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą vaikas gali būti ugdomas šeimoje tiek pagal priešmokyklinio, tiek pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo bendrąsias programas.[1] Mokymosi šeimoje proceso taip pat nereikėtų išsigąsti – net ir tokiais atvejais yra sudaroma sutartis su tokį mokymosi būdą propaguojančia mokykla, kuri prižiūri ir vertina ugdymo procesą, suteikia visas reikalingas mokymuisi priemones. Toks ugdymo būdas turi ir daugiau pranašumų – tėvai su vaiku gali laisvai keliauti, kas yra neatsiejama pasaulio suvokimo plėtimo dalis. Lyginant situacijas, kuomet klasėse būna kone 30 mokinių, ugdymas šeimose padeda vaikui suteikti individualią pagalbą ir padėti įsisąmoninti informaciją jam priimtinais būdais.</p>
<p>Naujienų portalas „Respublika“ pasidalino keleto tėvų istorijomis, kuomet buvo pasirinkta neiti „kartu su sistema“. Štai viena iš mamų – Jūratė Gaidienė pareiškė nusprendusi pasirinkti ugdymą šeimoje dėl priverstinio testavimo ir skiepijimo, o taip pat ir brukamos genderinės ideologijos. J. Gaidienės teigimu, šios ideologijos apraiškos dar pasireiškė prieš keletą metų, kai ji dar dirbusi pedagoginėje srityje ir mačiusi kaip didžioji dalis pedagogų ir tėvų manė, jog tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tiesa, pati šeštą klasę baigusios dukros mama yra kiek kitos nuomonės apie dabartines brukamas vertybes:[2] </p>
<blockquote>Mūsų šeimoje puoselėjamos krikščioniškos vertybės, todėl esame įsitikinę, jog motinos ir tėvo vaidmuo yra pats svarbiausias vaiko gyvenime, o šeima gali būti sudaryta tik iš vyro ir moters sąjungos. Todėl ja neturėtų vadintis dvi mamos ar du tėčiai, auginantys vaikus. Juo labiau neturėtų būti svarstoma galimybė leisti pasikeisti prigimtinę lytį, nes tai veda į visapusišką žmonijos susinaikinimą, – teigė J. Gaidienė.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ugdymas-seimoje-1.jpg" alt="Ugdymas šeimoje" /></p>
<h2>Valstybinėse mokyklose trūksta mokytojų – pastebima migracija į privačias mokyklas</h2>
<p>Tai, kad pedagogo profesija nėra tokia populiari kaip anksčiau, kaip ir aišku. Tačiau, kuomet pavojaus varpais buvo skalambijama apie mokytojų trūkumą, niekas nesusimąstėme, kad vieną dieną tiesiog nebebus kam mokyti mūsų vaikų. Iš kitos pusės toks pasiskirstymas yra gana natūralus, kuomet dabartinis jaunimas siekia įsitvirtinti tose srityse, kuriose darbuotojai yra vertinami, gali uždirbti solidžias sumas ir darbą derinti su laisvalaikiu. Visgi, iš kitos pusės pažvelgus, mokytojo darbas, jei asmuo mėgaujasi darbu su vaikais, gali būti tikras malonumas – nuolatinis tobulėjimas, žinių suteikimas kitiems, vasaros atostogos ir kiek trumpesnės darbo valandos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, jog mokytojo atlyginimas paprastai priklauso nuo trijų aspektų: darbo krūvio, stažo ir kvalifikacinės kategorijos.</p>
<p>Todėl pastebima, kad dirbant daugiau valandų, mokytojams mokamas didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, vertinant darbo stažą iki 15 metų ir dirbant 36 valandas per savaitę, atlyginimo mediana svyruoja maždaug apie 760-790 Eur „į rankas“. Dirbdamas 18 valandų per savaitę – mokytojas gali tikėtis 357-375 Eur atlyginimo „į rankas“. Kiek kita situacija vyrauja, jei mokytojas turi aukštesnį kvalifikacinį laipsnį. Štai mokytojo eksperto alga dirbant 36 val. per savaitę yra 849-879 Eur „į rankas“.[3] </p>
<p>Žinoma, jaunas žmogus, dar iki studijų vasaromis galėjęs uždirbti tokį atlyginimą be jokios įgytos kvalifikacijos nusprendžia, kad jam ir mokytojo profesijai – ne pakeliui. Todėl dažnu atveju pasirenka IT specialisto ar programuotojo specialybę, kurioje yra suteikiama galimybė kilti ir, nepasisekus, pasirinkti kitas programavimo kryptis. Štai IT sistemų analitiko atlyginimo mediana gali būti labai plati – nuo 884 iki 1 954 eurų „į rankas“.[4]</p>
<p>Net ir būnant mokytoju, visuomet galima rinktis vietą, kurioje norima dirbti – privačią ar valstybinę mokyklą. Panašu, kad šiuo metu itin populiarėjančios privačios mokyklos prisivilioja ne tik vis daugiau mokinių, bet ir mokytojų iš valstybinių mokyklų. Pagrindinė darbovietės keitimo priežastis – žinoma, atlyginimas ir kitos naudos. Dienraštis „Kauno diena“ publikavo žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino išsakytas mintis apie tai, kad mokytojai tampa aukso vertės, mat net mokyklos juos bando vilioti įvairiausiais būdais. Esą pedagogus iš valstybinių mokyklų bando prisivilioti privačios ugdymo įstaigos, mat šios gali pasiūlyti didesnius atlyginimus ir papildomas naudas, kurių šiuo metu dar nesiūlo valstybinės įstaigos:[5]</p>
<blockquote>Mokytojui sudarytos darbo sąlygos tam tikros: elektriniai paspirtukai pasivažinėti per laisvą laiką, nemokama kava mokytojui, dušinės įrengtos arba dar kažkokie tokie elementai, kurie leidžia mokytojui jaustis normaliai darbo vietoje. Čia tokios smulkmenos, kurios praktiškai nekainuoja.</blockquote>
<p>Vis dėlto, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „Kauno dienai“ teigė, jog susiduriama su sparčiu mokytojų senėjimu, o problema ateityje tik dar labiau gilėsianti, o šiuo metu tokios „skylės“ užlopomos leidžiant pamokas vesti tokiems asmenims, kuriems vertėtų to nedaryti, kad „būtų bent kažkoks įsivaizduojamas procesas“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teacher.jpg" alt="Mokytojų trūkumas" /></p>
<h2>Mokytojų deficitas paskatino Vyriausybę imtis priemonių – bus siūloma didinti išmokų fondą</h2>
<p>Dar 2015 metais buvo priimta priemonė, kuri numatė papildomas išeitines mokytojams, kai darbo sutartis yra nutraukiama abiejų šalių susitarimu. Tokia priemonė nėra privaloma pagal Darbo kodeksą, tačiau gali būti naudojama siekiant optimizuoti dirbančių mokytojų skaičių. Pažymima, kad papildomų išmokų mokytojų išeitinėms fondas sudarė 1 mln. eurų, o nagrinėdama dabartinę situaciją švietimo ir ugdymo srityse, Vyriausybė nusprendė pasiūlyti Seimui pritarti nuostatai dėl papildomų mokytojų išeitinių fondo dvigubinimo – vietoje 1 mln. Eur skirti 2 mln. eurų. </p>
<p>ŠMM ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tokių priemonių imamasi siekiant kiek įmanoma labiau pažaboti vis didėjantį mokytojų deficitą:[6] </p>
<blockquote>Prognozuojama, kad per keletą metų mokykloms gali trūkti apie 2 700 mokytojų. Todėl labai atsargiai turime taikyti priemones, kurios skatintų mokytojus palikti mokyklas. Jau kitais metais keisime šio fondo naudojimo principus, nes kai kuriose srityse jau dabar labai trūksta mokytojų ir į tai negalime neatsižvelgti, – teigė J. Šiugždinienė.</blockquote>
<p>Tiesa, Vyriausybė nepamiršo ir mažiau pastebimų, bet ne ką menkiau reikalingų švietimo pagalbos specialistų – specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, jog jau nuo rugsėjo didės šių specialistų atlyginimai – pareiginė alga esą kils vidutiniškai 25 procentais, o švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų algos didės vidutiniškai 22 proc. ŠMM pabrėžia, jog šių specialistų algos susilygins su mokytojų – taip pat bus atsižvelgiama į darbo stažą, kuris bus skirstomas į šias grupes: iki 2 metų, 2-5 metų, 5-10 metų, 10-15 metų, 15-20 metų, 20-25 metai bei daugiau kaip 25 metai.[7] Tokiam tikslui numatytas ne kuklus fondas – 10,1 mln. eurų.</p>
<p>Tokie pokyčiai lems švietimo pagalbos specialistų darbo laiko suvienodinimą iki 36 valandų per savaitę, kai tuo tarpu anksčiau valandų skaičius varijuodavo nuo 23 iki 40 val. per savaitę. Judesio korekcijos mokytojams atlyginimai bus skiriami pagal šių atliekamos veiklos specifiką ir sudėtingumą. Nustatyta, kad šių specialistų, dirbančių mokyklose, darbo laikas būtų 36 valandos per savaitę, iš kurių 24 valandos bus skiriamos judesio ir padėties korekcijos užsiėmimams vesti, kaip praneša ŠMM. Na ir žinoma, kils atlyginimai švietimo pagalbos įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teacher-2.jpg" alt="Išmokos mokytojams" /></p>
Naujienos
Bendruomenė
