„Moderna“ – viena iš mRNR technologijos pradininkių, išgarsėjusių dėl COVID-19 vakcinos
„Moderna“[1] – tai Kembridže, Masačusetse įsikūrusi biotechnologijų kompanija, kuri specializuojasi naujų vaistinių preparatų kūrime, tobulinime bei kuria mRNR technologija paremtas vakcinas. Jos vardas garsiausiai nuskambėjo pastaraisiais metais, kai atkakliai įsitraukusi į COVID-19 vakcinos kūrimo lenktynes sugebėjo sėkmingai per rekordiškai trumpą laiką sukurti skiepą nuo koronaviruso. Visgi, apie šią kompaniją sklando daug gandų ir dažnai ji vadinama itin paslaptinga, todėl nusprendėme parengti išsamesnį straipsnį, supažindinantį su „Moderna“ kompanija.
„Moderna“ buvo įkurta 2010 metų pabaigoje, tad yra pakankamai jauna, tačiau jau didelį pelną nešanti kompanija, kuri seniau vadinosi „ModeRNA Therapeutics“.[2] Joje šiuo metu (2021 metų vasario mėn. duomenimis) dirba daugiau nei 1300 darbuotojų. „Modernos“ kompaniją galima laikyti viena iš mRNR technologijos pradininkių, kuri pritraukė didžiules, daugeliui nepasiekiamas investicijas. Tikriausiai net neverta stebėtis, kad žinoma bendrovė turi ne ką mažiau žinomus partnerius: Billo ir Melindos Geitsų fondą, „AstraZeneca“, „Merck“, „Vertex“, „Lonza“ ir kt.
Jos įkūrėjas – Derrick Rossi, o dabartinis generalinis direktorius jau beveik dešimt metų yra prancūzas Stéphane Bancel. Įdomu tai, jog šis verslininkas nėra mokslininkas ir neturi daktaro laipsnio, tačiau ne tik sėkmingai valdo 60 milijardų JAV dolerių vertės farmacijos įmonę, bet ir yra registruotas kaip vienas iš išradėjų prie daugybės šios kompanijos ankstyvųjų patentų. Na, bet pirmiausia sugrįžkime atgal ir pasižiūrėkime, ką ši jauna kompanija spėjo nuveikti per dešimt savo gyvavimo metų be jau visiems puikiai žinomos COVID-19 vakcinos sukūrimo.
Pirmieji kompanijos metai buvo sunkūs, tačiau vėliau gautos didžiulės investicijos
„Modernos“ gyvavimas 2010-aisiais neprasidėjo su didelėmis fanfaromis. Nors dabar įmonė jau yra puikiai žinoma visame pasaulyje, o jos vertė pakilo iki nematytų aukštumų, pirmieji metai nebuvo itin dosnūs pinigų prasme. Tik 2013 metais pasirašytas išskirtinis susitarimas su „AstraZeneca“ pajudino iki tol gan vangiai pelną nešusią kompaniją. „AstraZeneca“ su „Moderna“ tuomet pasirašė penkerių metų sutartį dėl mRNR technologija grindžiamo gydymo atradimo, vystymo ir komercializavimo, skirto vėžio, širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos bei inkstų ligų sritims. Už tai „AstraZeneca“ pažadėjo išmokėti įspūdingą pinigų sumą – 240 mln. USD, nors prieš pasirašant sutartį jauna kompanija dar net neturėjo jokių vaistų.[3]
Šis sandoris buvo įrašytas į istoriją kaip vienas iš didžiausių farmacinių sandorių, kurio metu kompanijai buvo išmokėti pinigai avansu, t. y. dar negalint pateikti norimo vaisto, nes jo paprasčiausiai nėra.[4] Deja, tačiau net ir po beveik 8 metų po šio stambaus susitarimo pasirašymo, „Moderna“ vis dar nesugebėjo pilnai užbaigti jokių su tuo susijusių vaistų.[10]
2013 metais kompanijai irgi buvo gan sėkmingi pritrauktų pinigų prasme, nes iš investuotojų sugebėjo gauti 110 mln. USD. Jiems tikriausiai padėjo prieš tai publikuotas mokslinis straipsnis, kuriame komanda pranešė, jog pavyko pagerinti pelių širdies veiklą ir jų išgyvenamumą, taip žengiant didelį žingsnį link sėkmingos regeneracinės terapijos.
2014 metais „Modernai“ ir vėl pasisekė. Ji gavo kitą stambų pasiūlymą – pasirašė 125 mln. USD vertės susitarimą su „Alexion Pharmaceuticals“ dėl retų ligų gydymo.[6] Ši bendrovė išmokėjo „Modernai“ 100 mln. USD už 10 mRNR technologija pagrįstų produktų variantų, skirtų tokių retų ligų, kaip Kriglerio-Najaro sindromas (ang. Crigler-Najjar syndrome), terapiniam gydymui. Deja, tačiau planai nebuvo tinkamai įgyvendinti:
Nors „Modernos“ generalinis direktorius S. Bacel 2016 metais tikino, jog „Alexion“ finansuoti bandymai tuoj bus pradėti su žmonėmis, tačiau 2017 metais ši programa buvo nutraukta. Buvo atsisakyta tokių planų, kai bandymuose su gyvūnais išaiškėjo, jog „Moderna“ tobulintas gydymas pasitelkiant mRNR technologiją niekada nebus pakankamai saugus su žmonėmis.[7]
Vėliau „Moderna“ sėkmingai pasirašė dar kelis itin stambius susirarimus: 325 mln. USD sutartį su „Merck“ dėl vėžio vakcinos ir 315 mln. USD susitarimą su „Vertex“ dėl cistinės fibrozės gydymo.[8] Visgi, po nesėkme pasibaigusių planų su „Alexion“, „Moderna“ nusprendė atsisakyti prieš tai turėtų planų ir labiau koncentruotis į vakcinų gamybą.
Kai pasaulį vis labiau vargino koronaviruso pandemija, „Moderna“ buvo viena iš tų kompanijų, kurios nedelsiant pradėjo kurti vakciną nuo COVID-19. Tuometiniam JAV prezidentui D. Trumpui S. Bacel pažadėjo, jog sukurs veiksmingą vaistinį preparatą per rekordiškai trumpą laiką – vos per keletą mėnesių sugebės sėkmingai įvykdyti visus klinikinių bandymų žingsnius ir pasiūlyti pasauliui taip laukiamą vakciną, patikimai apsaugančią nuo COVID-19.[11]
Tiesa, kompanijos kritikai tuo metu kalbėjo, jog „Moderna“ žarstosi pernelyg drąsiomis kalbomis, prisimenant faktą, kad per visą savo gyvavimo laiką kompanija taip ir nesugebėjo pateikti jokio medicininio preparato. Dauguma „Modernos“ kuriamų medikamentų (remiantis 2021 metų kovo mėnesio duomenimis) vis dar nepasiekė bandymų pradžios arba yra I-II bandymų stadijoje.[10] Tačiau nepaisant kritikos, kompanijai visgi pavyko sukurti COVID-19 vakciną ir ji sėkmingai tiekiama pasauliniu mastu.
Kompanija jau pradėjo COVID-19 vakcinos bandymus su mažais vaikais
Iš tikrųjų COVID-19 vakcina pradėjo tikrą aukso amžių šiai pakankamai jaunai kompanijai, nes per pastaruosius metus jos vertė šoktelėjo iki dar nematytų aukštumų. Šiuo metu „Moderna“ įvertinta virš 60 mlrd. USD ir tikėtina, jog ateityje ji tik dar labiau augs, nes nesustoja vietoje ir toliau bando pristatyti COVID-19 vakciną mažamečiams. Be to, per šį laiką daugiausiai kompanijos akcijų turintys „Modernos“ nariai jas pardavinėjo už dar neregėtas sumas, taip vėlgi užsidirbdami papildomus milijonus. Taigi, iš esmės koronaviruso pandemiją ši kompanija sugebėjo paversti teigiamu dalyku. „CNN“ rašo:[11]
Pasauliui tai buvo katastrofa. Tačiau „Modernai“ ji atkeliavo pačiu laiku.
Šių metų kovo 16 dieną „Moderna“ pranešė apie dar vieną žingsnį į priekį – pradėtus COVID-19 vakcinos 2/3 fazės bandymus su mažais vaikais. Šis bandymas pavadintas „KidCOVE“ tyrimu. Bandyme dalyvauja mažamečiai JAV ir Kanadoje, o jų amžius siekia nuo 6 mėnesių iki 12 metų. „Moderna“ tyrimas su vaikais atliekamas bendradarbiaujant su Nacionaliniu alergijos ir infekcinių ligų institutu (NIAID), priklausančiu Nacionaliniam sveikatos institutui (NIH) ir su Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros tarnyba (BARDA).
Vaikams bus suleidžiami du skiepai, tarp jų išlaikant 28 dienų tarpą. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti COVID-19 vakcinos saugumą, reaktogeniškumą, efektyvumą ir toleravimą. Bendrovė planuoja, kad bandyme iš viso dalyvaus apie 6750 vaikų. Tiesa, šie vaikai negaus vienodų dozių. Pasak tyrėjų, 1 dalyje kiekvienas 2-12 metų dalyvis gaus vieną iš dviejų 50 μg arba 100 μg dozių, o kiekvienas nuo 6 mėn. iki mažiau nei 2 metų dalyvis gaus vieną iš trijų dozių, kurios gali būti 25 μg, 50 μg arba 100 μg.
Po to, kai dalyviai sėkmingai gaus skirtingas dozes, bus atliekama tarpinė analizė, siekiant nustatyti, kuri dozė turėtų būti naudojama antroje tyrimo dalyje. Visi mažamečiai tyrimo dalyviai bus stebimi 12 mėnesių po suleistos antros vakcinos dozės. Taigi, tikėtina, kad jau gan greitai „Moderna“ galės pasiūlyti COVID-19 vakciną ne tik suaugusiems, bet ir mažiems vaikams. O tai neabejotinai dar labiau pakeltų kompanijos vertę, nors ši kol kas vis dar negali pasigirti jokiais kitais iki galo užbaigtais vaistiniais preparatais.
