Tradicinių laidojimo metodų alternatyva išpopuliarėjo dėl menamos naudos aplinkai
Vokietija pirmoji Europoje įvedė naują mirusiųjų laidojimo metodiką: nuo šiol artimųjų palaikai, pagal poreikį, galės atsidurti tiek darže, tiek pievoje ar klevo pavėsyje. Kai kuriems vokiečiams šis būdas, iš tiesų, atrodo gražus ir bemaž sveikintinas – o be to, dar ir žymintis tvarų ekologinį pėdsaką.
Žmonių kompostavimo, taipogi vadinamo natūraliu organinių medžiagų mažinimu arba vokiškai „Reerdigung“, koncepcija apima žmogaus palaikų pavertimą maistingomis medžiagomis dirvožemiu kontroliuojamo skaidymo būdu[1]. Taip vadinama ekologiška tradicinių laidojimo ir kremavimo metodų alternatyva pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl menamos naudos aplinkai.
Su šia menkai girdėta idėja įsiveržė Vokietijos bendrovė „Meine Erde“ (Mano žemė), sukūrusi metodą, pagal kurį kūnas dedamas į didelį nerūdijančio plieno konteinerį, pripildytą šiaudų bei šieno. Per maždaug 40 dienų mikroorganizmai suskaido organines sudedamąsias dalis ir taip gaunama derlinga dirva, tinkama sodinti augalus. Nepaisant to, jog metodas neva koreliuoja su tvariu judėjimu, svarstoma, ar specifinis būdas neperžengia žmogiškumo ribų, o gal visgi į užmarštį lydimi artimieji turėtų būti paliekami rimtyje.
Dalis žmonių iš tikrųjų yra linkę pareikšti, kad šiuo „naujadaru“ labiau paisoma gyvų artimųjų troškimų, nepaliekant erdvės tam, kas turėtų likti sakralu.
2024 m. rugpjūčio mėn. žmonių kompostavimas įteisintas Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje
Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. žmonių kompostavimas įteisintas Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje, o paskirtuose laidojimo miškuose, tokiuose kaip Elmshorno miškas, praktiką leidžiama vykdyti legaliai. Tikslinama, esą humusu paverstus palaikus leidžiama į kapinių dirvožemį perkelti dviejose žemėse – Hamburge bei Meklenburge-Pomeranijoje. Hamburgo miestas, eidamas pavymui, taipogi svarsto galimybę įteisinti žmonių kompostavimą.
Pristatant paslaugą, Kylio kapinėse veikiančiame alvariume (verčiant iš lotynų kalbos – „avilys“), surengta atvirų durų diena, kurios metu atsakoma į lankytojų klausimus. Bene labiau pastaruosius domina paslaugos kaina, siekianti per 2900 eurų. Papildomai dar turėtų kainuoti kūno transportavimas, kapavietė ir t.t. Bičių simbolis savo ruožtu žymi naują laidojimo paprotį, mirusiojo kūną perdirbant „kokone“, kuris daugiau nei mėnesį yra supamas koryje[2].
Vis dėlto, nors Vokietija aktyviai ėmėsi žmonių kompostavimo, koncepcija atsirado 2019-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tačiau žmogaus palaikų kompostavimo įdiegimas Vokietijoje – žymus žingsnis link „tvaresnės ir aplinkai draugiškesnės laidojimo praktikos“.
Nepaisant užmojo sumanytojų, atsiranda dvejojančių, ar tendencija žymi ekologiškesnio laidojimo galimybes, ar vis tik trina ribą tarp kasdienio bei anapusinio pasaulių.
„Circulum Vitae“ siūlo palaikus paversti maistingomis medžiagomis
„Circulum Vitae“ yra Vokietijos startuolis, kurį 2022 m. įkūrė Dr. Anna Müller ir Lukasas Schmidtas, skiriantys dėmesį tvariems gyvenimo pabaigos sprendimams. Daugiausia Berlyne ir Hamburge veikianti „Circulum Vitae“ bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis, jog užtikrintų šalies laidojimo taisyklių laikymąsi. Įmonė dėl novatoriško užmojo jau spėjo sulaukti dėmesio, taip pat dalyvavo aplinkosaugos konferencijose ir buvo nušviesta Vokietijos žiniasklaidoje.
Nuo 2024 m. lapkričio mėn. „Circulum Vitae“, kaip jau minėta, plečia savo paslaugas kituose Vokietijos miestuose. Įmonė planuoja dalyvauti ir visuomenės švietimo kampanijose, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie žmonių kompostavimo naudą aplinkai.
Koplyčioje galima stebėti procesą arba artimiesiems įsitraukti į mirusiojo užklojimo ritualą
Artimieji koplyčioje, pagal poreikį, gali stebėti procesą arba patys įsitraukti į mirusiojo užklojimo ritualą. Pažymima, kad į kokoną taip pat galima įdėti savo atsineštų skintų gėlių bei ant ekologiško popieriaus parašytų atvirukų. Pabrėžiant ekologijos svarbą, draudžiami bet kokie sintetiniai rakandai, plastikas ir pan.
Kai kas teiraujasi, kas iš tikrųjų vyksta, kai užsidaro durys.
Tikinama, jog pagrindinį darbą atlieka mikroorganizmai, gyvenantys kiekvieno žmogaus organizme, kurių dėka temperatūra kokone pakyla iki +70 laipsnių. Aukšta temperatūra užtikrina kūno irimą. Tačiau, kad paskatinti procesą, kokonas turi būti reguliariai judinamas. Vokietijos bendrovė, iš tiesų – sustoti neketina: siekia įrengti milžiniškas sales su 200 kompostavimo kokonų, kuriuos galėtų judinti robotai. Dėl šios idėjos į „Meine Erde“ taip pat pažiro šūsnis kritikos strėlių.
Tačiau robotų integravimas vienareikšmiškai padidintų palaikų kompostavimo apimtis šalyje, kurioje 2023-aisiais užregistruota apie 1,02 mln. mirčių[3].
Dvejojama dėl palaikų kompostavimo vertingumo ir tyrimų trūkumo
Metodas, kaip teigiama, nereikalauja nei gilių duobių kasimo, nei karsto. Laidojimo tradicijų inovatoriai tikina, kad iš žmogaus palaikų atsiradusi žemė – labai derlinga, todėl jos dėka gali suvešėti beveik bet koks augalas.
Skamba gražiai, tačiau taip atrodo ne visiems.
Nepasitenkinimą sumanymu reiškia buvęs Hamburgo-Ependorfo universiteto Medicinos centro Teismo medicinos instituto vadovas Klausas Püschelis, kurio manymu, šiam būdui akivaizdžiai trūksta tyrimų. Vis dėto, pasak Pablo Metzo – vieno iš startuolio įkūrėjų, naujovė, nors ir sunkiai, skinasi kelią – tik būtina įveikti begalę biurokratinių kliūčių.
Nepaisant nepalankių vėjų, žemės parlamentas 2024 m. sausį priėmė naują laidojimo įstatymo nuostatą, leidžiantį iki penkerių metų pratęsti bandomąjį šios veiklos laikotarpį.
Naujų idėjų įsivyravimą galimai kiek palengvina ir ekologiškesnio gyvenimo sampratą atstovaujantys argumentai[4]. Nepaisant to, dalis pasauliečių kryžiuoja rankas – esą pasaulis eina susinaikinimo link, trypiant sąžinės likučius ir maitojant sielą. Kitoje barikadų pusėje esantieji, tuo tarpu, turi kitą argumentą: jų manymu, ne ką diskretiškesni yra senesni, tris dienas trukę laidojimo papročiai, velionį šarvojus čia pat – svetainėje. Tad gali būti, jog besikeičiant tradicijoms, pasikeisime ir mes. Galiausiai, kažkuris iš mūsų, iš tiesų, galbūt norėtų prigulti po savąja obelimi.
Žmonių kompostavimo praktika teisiškai pripažinta keliose JAV valstijose, įskaitant Vašingtoną, Koloradą, Oregoną, Vermontą ir Kaliforniją. Europoje, tokiose šalyse kaip Švedija, taip pat priimta panaši praktika. Lietuvoje žmonių kompostavimas nėra įteisintas. Šalies laidojimo praktika daugiausia orientuota į tradicinį laidojimą ir kremavimą.
Niujorke įsikūrusi įmonė „Transcend“ 2023-aisais siūlė ekologiško laidojimo būdą
Tąsyk įmonė skelbė, kaip būtų puiku laidoti mišku apželdintoje žemėje, virš mirusiųjų kūnų pasodinant pasirinktą medį[5]. „Transcend“ skelbė, kiek daug organinių gėrybių paliekame po savęs iškeliaujant iš šio pasaulio, ir kiek daug jų galėtume panaudoti aplinkai.
Matthew Kochmannas – startuolio „Transcend“ įkūrėjas ir generalinis direktorius tąkart teigė:
„Aš asmeniškai linkstu prie žaliojo laidojimo judėjimo: koks yra paprasčiausias, natūraliausias procesas? Kaip tai buvo daroma tūkstantmečius?“.
8500 JAV dolerių kainuojantis „Transcend“ laidotuvių paketas yra maždaug tūkstančiu brangesnis už įprastą laidojimo ceremoniją. Nevengiama akcentuoti, kad balzamavimo istorija, apskritai, siekia senesnius laikus.
Panaši procedūra pradėta taikyti JAV pilietinio karo metu, o po Antrojo pasaulinio karo, siekiant išvengti kapų griūties, kai kapinėse paplito sunkiasvorė kasimo technika ir vejapjovės, karstai buvo pradėti dėti į betoninį konteinerį. Esą viskas, ką idėjų sumanytojai daro dabar, tai žymi grįžimą į tai, kas buvo atliekama prieš 100 metų.
