Mirusių asmenų profiliai lieka feisbuko archyvuose
Neseniai atliktame Oksfordo universiteto Interneto instituto tyrime prognozuojama, kad iki 2070 m. feisbuke mirusių vartotojų skaičius pralenks gyvuosius. Tokia prognozė pateikiama tik remiantis dabartiniais feisbuko vartotojų skaičiais.
Jei socialinis tinklas ateityje vis dar augs dabartiniu 13 proc. per metus tempu, iki šimtmečio pabaigos feisbuke mirusių žmonių profilių skaičius pasieks 4,9 mlrd[1].
Tyrėjai pateikė du scenarijus, kuriuose atsižvelgiama į skirtingus galimus feisbuko naudotojų augimo tempus nuo dabar iki 2100 m.
Pagal A scenarijų, kuriame prognozuojama, kad po šių metų feisbukas nepasipildys naujais vartotojais, iki 2100 m. mirs mažiausiai 1,4 mlrd. vartotojų.
Pagal B scenarijų, pagal kurį numatoma, kad socialinis tinklas ir toliau plėsis dabartiniu 13 proc. per metus tempu, iki 2100 m. mirusių vartotojų skaičius padidės iki beveik 5 mlrd[2].
Tyrimo autoriai teigia, kad dėl tokių ateities prognozių jau dabar svarbu iškelti klausimą, kaip socialiniuose tinkluose paliekami duomenys bus administruojami, naikinami ar išsaugomi.
Iš tiesų vadinamasis skaitmeninis palikimas ir tai, kaip socialinių tinklų platformos administruoja mirusių asmenų informaciją jau šiandien kelią ne vieną klausimą. Niekuomet anksčiau vienoje vietoje nebuvo sukauptas toks didžiulis asmeninės informacijos srautas, kuris prieinamas lieka mums net iškeliavus Anapus.
Dėl to kyla diskusijos kaip su šia informacija elgtis. Vieni teigia, jog yra svarbu, kad platformos suteiktų istorikams, archyvistams, etikos specialistams ir artimiesiems prieigą prie šių duomenų, kad ateities kartos galėtų naudotis mūsų skaitmeniniu paveldu savo istorijai suprasti.
Tačiau dalis mirusiųjų artimųjų siekia, kad jų šeimos narių ar draugų profiliai būtų ištrinam ir panaikinami, taip siekiant išvengti skausmingų prisiminimų.
Feisbuke primenami mirusių draugų ir artimųjų gimtadieniai sukelia nereikalingą skausmą
Mirtis realybėje ir skaitmeninėje erdvėje yra vertinama visiškai skirtingai. Jeigu realiame gyvenime atsisveikinę su šeimos nariu ar draugu panyrame į gedulą, socialiniuose tinkluose daugelis jaučiasi įpareigoti bene iškart sureaguoti į mirtį.
Galbūt dėl to feisbuke ar instagrame talpinami įrašai ir fotografijos apie mirusius brangius žmones beveik iškart, vos sužinoma apie jų mirtį. Pagerbiami ir tie, kurie patys buvo aktyvūs socialinių tinklų vartotojai, ir tie, kurie net nežinojo, kas yra feisbukas.
Vis dėlto, tuo mirusiųjų egzistavimas skaitmeninėje erdvėje nesibaigia. Jų anketos ir profiliai socialiniuose tinkluose ir toliau išlieka, o draugai yra periodiškai informuojami dėl artėjančio mirusiojo gimtadienio ar bendros prisiminimus įamžinančios nuotraukos.
Kaip to išvengti? Šiais laikais tarp pagarbos mirusiųjų teisei į privatumą ir leidimo jų draugams bei šeimos nariams tvarkyti jų socialinių tinklų profilius yra plonytė riba. Atrodo, kad nė viena iš didžiųjų socialinių tinklų platformų dar nėra iki galo išsiaiškinusi, ką daryti su skaitmeniniu palikimu.
Dabar feisbukas naudoja dirbtinį intelektą, kad mirusiojo artimiesiems nesiųstų pranešimų, pavyzdžiui, gimtadienio priminimų ar prisiminimų apie draugus ir šeimos narius, kurių jau nebėra. Tačiau nuo privatumo ir kibernetinio saugumo iki autorių teisių: tarp viso to slypi daugybė galimų kliūčių organizuojant skaitmeninį testamentą.
Profesorė Emily van der Nagel iš Monašo universiteto sako, kad žmonės turėtų skirti šiek tiek laiko planavimui ir apsispręsti, kaip jų internetinės paskyros ir tapatybės bus tvarkomos po jų mirties[3].
Ji sako, kad pagrindiniu lygmeniu žmonės turėtų galvoti apie tai kaip apie savo duomenų atsarginę kopiją.
„Jei yra dalykų, kuriuos norite išsaugoti savo šeimai, draugams, geriausia atsisiųsti versiją, kad nereikėtų pasikliauti trečiųjų šalių bendrovėmis. Tai gali būti mėgstamiausios nuotraukos, tviterio žinutės, tinklaraščio įrašai, vaizdo įrašai ar įkeltos dainos. Verta pagalvoti, kaip šį skaitmeninį turinį išsaugoti žmonėms, kurie galbūt norės juo naudotis po jūsų mirties. Daugelis platformų turi paslaugų teikimo sutartis, kurios neleidžia kitiems žmonėms prisijungti prie jūsų paskyros. Žinoma, tai susiję su privatumu, ypač tokie dalykai kaip el. pašto paskyros ar socialinės žiniasklaidos paskyros, į kurias įtrauktos tiesioginės žinutės. Šios žinutės dėl rimtos priežasties laikomos privačiomis“, – sako E. van der Nagel.
Kaip tvarkyti skaitmeninį palikimą?
Nesvarbu, ar norite, kad jūsų informacija būtų sunaikinta, saugoma, ar įamžinta, daugelis socialinių platformų dabar siūlo naudotojų duomenų tvarkymo po mirties galimybes.
Interneto eroje daug informacijos saugoma debesyje, tačiau dauguma informacijos, nuo nuotraukų ir vaizdo įrašų iki el. laiškų, dokumentų, sutarčių ir net socialinės žiniasklaidos įrašų, nėra lengvai pasiekiama be tam tikro skaitmeninio palikimo planavimo[4].
Žinoma, mirties nuspėti mes negalime. Dažnas mūsų neatskleis savo socialinių tinklų slaptažodžių draugams ir artimiesiems vien dėl to, jog mirus, šie galėtų panaikinti mūsų paskyras.
Vis dėlto, tam tikrų veiksmų imtis galima. Pavyzdžiui, kad apsaugotumėte „Google“ paskyroje esančius duomenis, nuotraukas, dokumentus ar net „Google Pay“ paskyrą, galima naudotis neaktyvios paskyros tvarkytuvu.
Taip galima sudaryti tam tikrą planą, kada „Google“ turėtų laikyti paskyrą neaktyvia. Neaktyvumo laukimo laikotarpį galima nustatyti nuo trijų iki 18 mėnesių. Praėjus nustatytam laikui, į nurodytus mobiliojo telefono numerius ir el. pašto adresus bus išsiųsti automatiniai pranešimai, informuojantys apie neaktyvumą[5].
Jei feisbuko vartotojas miršta, paskyra gali būti paversta į atminimo paskyrą, kai šeimos narys arba artimas draugas informuoja platformos komandą apie mirusį vartotoją. Tuomet, iš paskyros bus atimti prisijungimo duomenys, profilis nebebus rodomas kaip siūlymas pridėti draugą ir bus pašalintas iš skirtuko „žmonės, kuriuos galbūt pažįstate“, niekas nebeturės galimybės pridėti asmens kaip draugo[6].
