Sunkus laikotarpis krašto apsaugos ministrui
Pastaruoju metu Lietuvos politinėje padangėje tvyro įtampa, o ypač sudėtingus laikus išgyvena ligi šiol visuomenės palankiai vertintas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šiuo metu politikas sulaukia daugybės kritikos strėlių, o jos skrieja ne tik iš visuomenės, bet ir iš prezidento, kolegų ir net bendrapartiečių.
Ministras atsidūrė keblioje padėtyje, kai viešai prabilo apie tai, kad Lietuvai saugumo garantijas suteikiančios Vokietijos kariai, grėsmės atveju, savąją brigadą perkeltų į Lietuvą tik per 10 dienų.
Tokia informacija paskatino įvairias diskusijas. Imta kvestionuoti, ar Krašto apsaugos ministerija mūsų partneriams vokiečiams yra iškomunikavusi žinią, kad mūsų šalyje visą laiką siekiama įkurdinti NATO karių brigadą.
Seimo nariai ir net prezidentas ėmė reikalauti A. Anušausko tikslaus atsako bei atsakomybės prisiėmimo, o daugiausia kritikos ministro atžvilgiu pažėrė jo bendrapartietis konservatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Be to, A. Anušauskui nemalonę galimai užtraukė ir jo žmona. Lina Anušauskienė LNK televizijos laidai davė interviu, kuriame teigė, kad apie karą Ukrainoje sužinojo gerokai anksčiau nei eiliniai Lietuvos piliečiai ar net Seimo nariai.
Imta kvestionuoti, ar tik A. Anušauskas savo sutuoktinei neatskleidė itin įslaptintos saugumo informacijos. Dėl to, kai kurių šalies politikų teigimu, ministras turėtų nedvejojant pasitraukti iš pareigų.
NATO brigados buvimas Lietuvoje sukėlė daug klausimų
Kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės NATO brigada nebus dislokuojama mūsų šalyje nuolat, bet, kilus krizei būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų, teigia ir Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht[1].
Pasak A. Anušausko, tokios spartos visiškai pakanka.
„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.
Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Būtent tuomet pasirodė kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtikrinti, kad parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad krašto apsaugos ministras turėtų aiškiau kalbėti apie tai, jog Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, ir paragino vengti dviprasmiškų signalų[2].
„Aš manau, kad ministras, pirmiausia, turėtų labai aiškiai komunikuoti, jog Vokietijos brigados buvimas čia, Lietuvoje, yra mūsų didžiausias prioritetas. Gali keistis krašto apsaugos ministras, gali keistis premjeras, gali keistis ir valstybės prezidentas, bet Lietuvos interesas keistis negali, – sakė G. Nausėda. – Mūsų interesas yra turėti Vokietijos brigadą čia. Ir mes turime padaryti viską, kad šis procesas neišsitęstų per begalę metų.“
Pasak šalies vadovo, Vokietijos atstovai „labai atidžiai klauso“ Lietuvos pareigūnų pozicijų šiuo klausimu. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys taip pat patikino, kad Lietuvai reikia turėti brigadą ir taip atgrasyti priešą Rytuose, kad jis net negalvotų kelti čia kojos, nes žinotų, kad yra NATO pajėgos, kurios gali duoti atkirtį[3].
Net ir saviškiai ministrą sukritikavo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas bei konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis A. Anušauską taip pat sukritikavo[4].
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas antradienį informavo, kad dėl savo pareiškimų apie vokiečių karių brigadą A. Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į komiteto posėdį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.
Tačiau jis sakė, jog norėtų daugiau informacijos iš krašto apsaugos ministro A. Anušausko:
„Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje. Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – kalbėjo G. Landsbergis.
G. Landsbergis sakė besitikintis, kad A. Anušauskui yra žinoma daugiau informacijos apie galimą Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje nuolat. NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas savo ruožtu apgailestavo dėl iš Lietuvos siunčiamų dviprasmiškų žinių sąjungininkams[5].
„Kiekvienas krašto apsaugos ministro žodis polemikoje su Kasčiūnu yra ir žodis tarptautinei bendruomenei, kuri viską stebi ir vertina“, – trečiadienį sakė komiteto vadovas.
Lietuva neturėtų tiek laiko, kiek jo turėjo Ukraina
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad bet toks Lietuvos situacijos lyginimas su Ukrainos yra neteisingas, nes Rusija Kaliningrado srityje jau yra sutelkusi pajėgų, tuo metu prie Ukrainos sienos Maskvai reikėjo tai padaryti, dėl to žvalgyba ir turėjo laiko fiksuoti grėsmę.
„Mūsų atveju pajėgų telkimas Kaliningrado srityje, nepaisant to, kad ukrainiečiai šiek tiek demilitarizavo šią sritį, de facto jau egzistuoja. Tai nereiškia, kad jos pasirengusios pulti, bet laiko tarpas yra daug mažesnis, todėl šiuo atveju remtis 90 dienų pavyzdžiu yra visiška nesąmonė ir neprofesionalu, – teigė L. Kasčiūnas. – Gali būti, kad ministrą suklaidino sudėtingi angliški žodžiai ir koncepcijos, kuriais mes rėmėmės įtikinėdami NATO bendruomenę, kad per NATO viršūnių susitikimą galutiniame dokumente atsirastų brigados idėja. Tokie terminai yra „no notice“ (scenarijus be indikacijų) arba „short notice scenario“ (scenarijus su vėlyvomis indikacijomis) – tai scenarijai, kurie reikalauja labai greitos reakcijos pasirengti atremti priešui. Šitie terminai mums padėjo NATO lygmeniu įtikinti partnerius, kad priešakinės gynybos principas reikalingas būtent dėl to scenarijaus, kad ataka gali būti greitai, kitaip nei ten, kur reikia daugiau pajėgų sutelkti.“
Dėl sulauktos kritikos, pasiaiškinti kolegoms ir visuomenei teko ir pačiam ministrui A. Anušauskui.
„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi arba turi tiesiog nedaug supratimo, tikrai buvo klaida. <…>. Visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Ir Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje užauginti visa tai iki brigados, – teigė ministras. – Dabar tokia situacija, kai kiekvienas pasakymas yra įvairiai interpretuojamas. Jei aš būčiau pasakęs ką nors kito, tai vis tiek būtų atsiradę papildomų interpretacijų.“
Vis tik, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad tokie ministro argumentai nėra įtikinantys, o A. Anušauskas pažymi, kad L. Kasčiūnas tiesiog nesuprato apie ką eina kalba[6].
„Šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos patekimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją, tai visiškai skirtingas kontekstas“, – sakė A. Anušauskas[7].
Saviškių kritika signalizuoja apie partijos viduje vykstančias kovas?
Tiesa, tokius bendrapartiečių ginčus, kai kurie interpretuoja ne tik kaip siekį išsiaiškinti tikrą Lietuvos saugumo situaciją, bet ir kaip politinius žaidimus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad pastaruoju metu krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui pačių konservatorių adresuota kritika signalizuoja, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vyksta vidaus kovos. Politikas mano, kad šios kovos yra nulemtos pastaruoju metu ženkliai išaugusio A. Anušausko populiarumo, kuris, anot jo, kai kuriems partijos kolegoms kelia tam tikrą grėsmę.
„Tai, kas darosi su žiniomis iš krašto apsaugos ministro lūpų, tai tampa keista. Matyt, keista ne tik opozicijai, visuomenei, bet ir netgi pagrindinės valdančios partijos pirmininkui, kuris sako, štai dabar kviesime ant kilimėlio savo partijos narį į savo frakciją“, – teigė S. Skvernelis.
Ant kilimėlio ministras kviečiamas ir dėl galimo slaptos informacijos atskleidimo
NSGK, kur kitą savaitę bus laukiamas krašto apsaugos ministras, veikiausiai bus aptarti ne tik krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, bet ir jo sutuoktinės pasisakymai.
Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė penktadienį pranešė, kad dėl ministro sutuoktinės duoto interviu LNK televizijos laidai ji kreipėsi į NSGK. Politikė įtaria, kad A. Anušauskas galėjo savo žmonai atskleisti įslaptintą informaciją.
„Šįryt kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Seimo narį Lauryną Kasčiūną bei šio komiteto narius prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
Jos teigimu, šią savaitę transliuotame interviu LNK televizijos laidai „Bus visko“, krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona nurodė, kad apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Lina Anušauskienė teigė: „Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai, – ministro žmoną citavo parlamentarė. – Iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi. Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui“, – sako A. Širinskienė.
Keltinas klausimas ir dėl to, ar tai vienkartinis veiksmas ar įslaptinta informacija ministras su sutuoktine dalijasi pastoviai. A. Širinskienė taip pat paragino A. Anušauską pasitraukti iš ministro pareigų savanoriškai.
Šį kartą savo kolegos pusėn jau stojo ir L. Kasčiūnas. NSGK vadovas savo ruožtu teigė nematantis pagrindo tokiam tyrimui, nes informacija apie gresiantį Maskvos puolimą buvo ir viešojoje erdvėje.
„Prieš prasidedant karui Ukrainoje mes jau prieš 90 dienų žinojome, kad jis prasidės. Tuomet pirmą kartą amerikiečiai apie tai buvo pasakę viešai. Tokiu būdu Amerika bandė atgrasyti Rusiją nuo šito veiksmo ir jau lapkritį–gruodį mes girdėjome viešai aiškius amerikiečių pasakymus, kad tai yra įmanoma“, – tvirtino NSGK vadovas.
„Dar priminsiu, kad vasario 12 dieną, tai yra prieš dvi savaites iki karo pradžios, J. Bidenas jau buvo pareiškęs, kad puolimas gali būti vasario 16 dieną, dėl to mūsų delegacija važiavo į Radą parodyti solidarumą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis tvirtino nemanąs, kad koks nors parlamentinis tyrimas šiuo klausimu būtų prasmingas, nors sprendimą priims komitetas.
„Nematau aspekto, kuris sukrėstų dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tai buvo vieša“, – pabrėžė Seimo narys
