SAM planuose kontrolieriai rado krūvą kritinių klaidų
Valstybės kontrolė, kurioje iki pradėdamas eiti Sveikatos apsaugos ministro pareigas dirbo Arūnas Dulkys, dabar kritikuoja jį ir jo strategijos trūkumą. Šalies regionus purtant sveikatos priežiūros sistemos pertvarkai, kontrolieriai kerta, jog ministerija neturi bendro plano, nesugeba padoriai komunikuoti su sveikatos priežiūros įstaigomis, net nėra sudarę poįstatyminių aktų, o pertvarkai reikalingi tokie slaugytojų skaičiai, kokių Lietuva jau seniai nematė.
Rekomendacijos, kaip patobulinti skeptiškai vertinamą reformą, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateiktos jau buvo seniai, bet, paaiškėjo, kad jie nesiskubina jų įgyvendinti.
„Per paskutinį pusmetį įgyvendintų rekomendacijų neturėjome, dabar turime 18 rekomendacijų, iš jų vėluojama įgyvendinti 13. Aktualiausi yra 2 auditai – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir paslaugų kokybė“, – trečiadienį pristatydama Valstybės kontrolės audito išvadas sakė Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė[1].
A. Dulkio reformoje nieko nesupranta ir buvęs SAM ministras A. Veryga
Daug klausimų apie tam tikrus reformos aspektus iškyla ir buvusiam SAM ministrui Aurelijui Verygai, kuris dar pernai apie reformą pasisakė lakoniškai: „nieko nesuprantu“.
„Vakar pažiūrėjau ministro komentarus po Vyriausybės… Nuoširdžiai – nieko nesupratau. Apie viską, apie kažkokius konsiliumus. Tiesą sakant, jei tu supranti, ką darai, tai gali žmonėms paprasta žmonių kalba ir paaiškinti, ką tu nori padaryti“, – teigė A. Veryga ir pažymėjo, kad daugelis A. Dulkio komentarų tiesiog netelpa į elementarią logiką[2].
Ir dabar jis sako, kad A. Dulkiui geriau sekasi kalbėti nei realiai kažką daryti.
„Argi ne ironiška, kad ministerijos vadovo darbą sukritikavo ta pati institucija, kuriai prieš tai vadovavo pats A. Dulkys? Jis nurodinėjo atlikti tai, ko per savo paties vadovavimo laikotarpį taip ir nesugebėjo padaryti.
Ar tai reiškia, kad rekomendacijos yra nerealios? O gal tai reiškia, kad kalbėti apie darbus ir juos daryti yra du labai skirtingi dalykai.
O tuo tarpu kalbos tęsiasi toliau…“, – savo komentare feisbuke rašė A. Veryga[3].
Ministerija slepiasi už savivaldybių: beveik visos reformai pritaria
Tuo tarpu pati SAM teisinasi, kad su reforma viskas ne taip jau blogai – juk jai pritaria daugiau kaip 50 iš 60 šalies savivaldybių.
„Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas iš pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe.
Pokyčių tikslas – stipri ir efektyvi šeimos gydytojo komanda, arčiau namų gaunamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugos, tiek šeimos gydytojo, tiek specialistų lengviau pasiekiamos gydymo įstaigos, palankesnis lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelis“, – teigiama SAM pranešime visuomenei[4].
Pertvarkos rezultatus atitinkančioje ligoninėje eilės – ir po 7 mėnesius
Pertvarkos vaisius, tiesa, visai ne saldžius, jau skina Kauno Panemunės K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė – čia pacientai eilėje laukia ir po 7 mėnesius.
Maža to, iš ligoninės fiziškai buvo išnešta šimtai lovų, o tai suglumino pacientus.
Pacientų artimieji stebėjo Panemunės slaugos ligoninėje vykstančius pasikeitimus: vieną dieną atėję aplankyti ligonių pamatė, kaip palatoje vietoj dviejų vietų liko viena, vietoj trijų – dvi ir pan. Pacientai taip ir nesuprato, kodėl staiga neliko su kuo pabendrauti palatoje.
Paaiškėjo, kad K. Griniaus ligoninė uoliai įvykdė pertvarkas ir jau šį sausį SAM komisija patvirtino, kad ligoninė atitinka naują tvarką. Konkrečiai Panemunės padalinyje vietoj lig šiol buvusių 257 liko 145 lovos.
Ir nors SAM deklaruoja, kad daugiau slaugomų pacientų turi būti prižiūrimi namuose, jų artimieji ne visada pritaria tokiai tvarkai. Fiziškai ir morališkai pavargę darbingo amžiaus žmonės, įkalinti slaugos reikalaujančio artimojo priežiūroje, SAM reformos saldumo tikrai nejaučia.
„Tuomet pailsi, atsigauni ir vėl gali slaugyti į namus parvežtą artimąjį. Na gerai, ateis į namus suteikti ligoniui slaugos paslaugas, bet naktimis man reikės juo rūpintis, o tokių ligonių miegas yra labai neramus. Nebuvo ramios nakties, kad išsimiegočiau, kai ligonis būdavo namuose. Išsimiegodavau tik tada, kai jis būdavo slaugos ligoninėje, – prisimena Julija. – Aišku, važiuodavau vos ne kasdien, veždavau į ligoninę maisto, pamaitindavau. Bet vis tiek naktį galėdavau pailsėti namuose[5].“
Reformą kritikuoja ir medikai: grįžtame prie sovietinių laikų
Lietuvos šeimos gydytojų kolegija (LŠGK) ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) taip pat yra sukritikavusios A. Dulkio vykdomą sveikatos reformą.
Šeimos gydytojų darbą kaip neefektyvų įvardijusi ministerija užsitraukė tikrą šių gydytojų pyktį.
„Šeimos medicina – vienas ryškiausių ir sėkmingiausių nepriklausomos Lietuvos sveikatos sistemos laimėjimų. Apklausos rodo, kad pacientai šeimos gydytojais pasitiki labiausiai, ES kontekste mūsų šalis patenka tarp pirminės sveikatos priežiūros lyderių.
Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) retorika dėl šeimos medicinos neefektyvumo yra neteisinga, nepagrįstai žeminanti ir skaudinanti mūsų bendruomenę. SAM planuojama sveikatos reforma, pagal kurią siekiama šeimos medicinos įstaigas sujungti su ligoninėmis, yra sovietinio sveikatos modelio rekonstrukcija.
Tiek metų ėję į priekį esame stabdomi ir verčiami gręžtis atgal“, – rašoma žiniasklaidai išplatinto kreipimosi prieraše[6].
