Skandalas dėl milijardinio lėktuvų pirkimo: kariuomenė jų neprašė, bet ministerija pasirašė sutartį su Brazilija
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija atsidūrė skandalo epicentre – už beveik 800 mln. eurų perkami trys braziliški „Embraer“ lėktuvai, nors kariuomenė tvirtina tokių neprašiusi. Dėl šio pirkimo jau kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, o premjerė Inga Ruginienė sako, kad ministerijoje būtini papildomi auditai. Dar daugiau klausimų kelia faktas, kad paskutinis Valstybės kontrolės auditas buvo įslaptintas.
Įtarimus stiprina aplinkybės: reikalavimai konkurse esą buvo suformuluoti taip, kad atitiko būtent braziliškus lėktuvus, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė Singapūre buvo susitikusi su „Embraer“ vadovybe.
Prezidentūra, pasak kelių šaltinių, taip pat palaikė brazilišką variantą – šiuo metu prezidentas Gitanas Nausėda skraido kariuomenės turimu lėktuvu „Spartan“, kuris yra lėtas ir triukšmingas[1].
Ne mažiau nerimo kelia ir kiti gynybos projektai. Šią savaitę netikėtai atsistatydino krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, prižiūrėjusi šimtamilijoninius poligonų bei karinių miestelių projektus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nori išgirsti, ar ji pasitraukė dėl nepasitikėjimo, ar dėl galimų įtarimų. Politikai sako, kad gynybos pirkimų skaidrumu būtina rimtai abejoti, o visuomenei turėtų būti atskleista bent dalis jau atliktų auditų.
Lietuva nusprendė atnaujinti karinio transporto lėktuvų parką
Tuo tarpu birželio viduryje buvo pranešta apie Krašto apsaugos ministerijos ketinimus įsigyti tris „Embraer C-390 Millenium“ lėktuvus iš Brazilijos gamintojo „Embraer“. Šis sprendimas priimtas po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, o D. Šakalienė pabrėžė, kad nauji orlaiviai papildys jau daugiau nei 15 metų naudojamus „Spartan“[2].
C-390 laikomas vienu pažangiausių savo klasėje: jis gali gabenti iki 23 tonų krovinių, pasiekti beveik 900 km/h greitį ir vykdyti įvairias užduotis – nuo karių bei technikos transportavimo iki kuro papildymo ore, paieškos ir gelbėjimo misijų ar gaisrų gesinimo.
Orlaiviai pasižymi mažesniu degalų sunaudojimu, atitinka tarptautinius triukšmo standartus, todėl gali leistis ir civiliuose oro uostuose. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad jų įsigijimas sustiprins Lietuvos indėlį į NATO oro pajėgas ir bus ekonomiškai naudingesnis už kitus pasiūlymus.

KAM įslaptino Valstybės kontrolės auditą dėl gynybos lėšų naudojimo
Patikimumo KAM nepridavė ir vasario pabaigoje priimtas sprendimas įslaptinti Valstybės kontrolės auditą, kuris vertino, kaip per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo panaudotos gynybai skirtos lėšos. Audito metu nenustatyta lėšų švaistymo ar neteisėto naudojimo atvejų, tačiau dalis pateiktos informacijos buvo riboto naudojimo[3].
Krašto apsaugos ministerija paaiškino, kad viešinti ataskaitą pašalinus jautrią informaciją neįmanoma, nes tai padarytų išvadas neaiškias ir nepaaiškintų, kaip jos buvo padarytos. Todėl auditas nebus prieinamas visuomenei, o jo turinys liks įslaptintas.