1,78 mln. eurų apšvietimo pirkimo byla: Šiaulių meras įtariamas piktnaudžiavimu
Pastaruoju metu į paviršių sukilo Lietuvos miestų merų „nuodėmės“, kurias ėmėsi tirti teisėsaugos institucijos. Tačiau iki šiolei nepajudinamu liko konservatoriams priklausantis Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas – niekas nesiima tirti nei milijoninių išlaidų sostinės laiveliams, nei viešajam transportui turėjusių tekti milijardų.
Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti korupcijos byla, kurią kelerius metus tyrė Europos prokuratūra ir STT. Joje kaltinami Šiaulių meras Artūras Visockas, verslininkas Danielius Krinickis ir viešųjų pirkimų ekspertas Rytis Maliukevičius. Visi trys kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir pasikėsinimu sukčiauti, o merui papildomai inkriminuojamas bandymas paveikti liudytoją. Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, o byla nagrinėjama nuotoliniu būdu.
Tyrimo duomenimis, trijulė siekė paveikti beveik 1,78 mln. eurų vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuotą gatvių apšvietimo projektą, kurį organizavo savivaldybės įmonė „Šiaulių gatvių apšvietimas“. Meras esą darė spaudimą įmonės vadovui Tomui Petreikiui, kad konkursą laimėtų verslininko D. Krinickio įmonė „Infes technologijos“[1].
Ekspertas Maliukevičius, įtrauktas į viešųjų pirkimų komisiją, pakeitė techninę specifikaciją taip, kad sąlygos būtų palankios šiai bendrovei.
Tyrėjų teigimu, įtariamieji vengė viešumo ir naudojo šifruotas programėles, susitikdavo konspiratyviai – katedros šventoriuje ar mero sodyboje. 2022 m. birželį pareigūnai atliko kratas Šiauliuose ir Vilniuje, sulaikė Krinickį ir Maliukevičių. Po operacijos meras viešai pavadino kaltinimus „vėjų vėjais“ ir kalbėjo apie politinį persekiojimą. Vėliau jis, kaip teigiama byloje, bandė paveikti pavaldinį Tomą Petreikį, kad šis duotų jam palankius parodymus – vienas susitikimų prie ežero tapo įrodymu byloje.
Nors įtariamasis projektas neįvyko, LED šviestuvai vėliau nupirkti pigiau – už 1,14 mln. eurų, todėl savivaldybės įmonė sutaupė apie 640 tūkst. eurų, tačiau patyrė 55 tūkst. eurų nuostolių dėl ankstesnių sprendimų. Civilinius ieškinius pateikė ir kelios konkurse dalyvavusios įmonės. Visi trys kaltinamieji tvirtina, kad byla nepagrįsta, tačiau procesas sulaukė plataus dėmesio, nes tai viena pirmųjų bylų Lietuvoje, kai Europos prokuratūra kaltinimus pateikė einančiam pareigas merui.
Druskininkuose sunaikinti miestui naudingi teniso kortai?
Skandalas taip pat purto ir Druskininkus – kaip pranešė miesto meras Ričardas Malinauskas, prokurorai pasiekė, kad būtų nugriauti nauji, miestiečių ir svečių pamėgti teniso kortai. Miesto vadas piktinasi, jog taip esą sunaikintas visuomenei naudingas objektas, o prokurorai „viešojo intereso gynimą“ supranta kaip griaunamąją veiklą. Pasak jo, piktžolėmis apaugęs laukas, prokurorų manymu, vertingesnis už sporto aikštynus, kuriuose sportavo vietos gyventojai, jų vaikai ir čia vykdavę teniso turnyrai[2].
R. Malinauskas aiškina, kad šie teniso kortai buvo tik dalis didesnio projekto šalia Druskininkų aerodromo, kur planuota sukurti paslaugų ir administracinį kompleksą.
2020 m. Valstybės žemės fondas paskelbė viešąjį žemės nuomos aukcioną, o nugalėjęs investuotojas įsipareigojo iki 2024 m. įgyvendinti visą projektą. Kortai esą buvo pastatyti pirmiausia tam, kad 2022 m. miestas galėtų surengti XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios, mero teigimu, sulaukė puikių atsiliepimų.
„Tačiau vos pastatytus teniso kortus „užmatė“ prokurorai. Ir nusprendė jie, kad miestui ir žmonėms naudingos investicijos prieštarauja viešajam interesui. Pradėjo eiti per teismus. Keli teismai prokurorų skundus atmetė. Bet jie atkakliai siekė savo. Užsuko antrą teismų ratą. Kol rado teisėjus, kurie „užkibo“, – nurodė R. Malinauskas.
Meras pridūrė, kad galiausiai statybos sustojusios, o planuotos investicijos į Druskininkus taip ir neatėjusios, tačiau pažadėjo, kad teniso kortai Druskininkuose bus. Galbūt kiti, bet bus.
Kauno merą Matijošaitį vėl tiria Seimo Antikorupcijos komisija
O štai dėmesio centre ir vėl atsidūrė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį Seimo Antikorupcijos komisija, kaip jis pats teigia, be pagrindo įtraukė į dar vieną viešųjų pirkimų tyrimą. Jo teigimu, komisija, vadovaujama konservatoriaus Arvydo Anušausko ir liberalo Vitalijaus Gailiaus, kartoja jau anksčiau atliktus patikrinimus, kurių išvados buvo aiškios – nustatyti tik smulkūs neatitikimai, seniai ištaisyti ir rekomendacijos įgyvendintos[3].
Anot V. Matijošaičio, šis tyrimas yra politinis triukas prieš jį ir artėjant savivaldos rinkimams. Pasak mero, visa informacija apie Kauno savivaldybės viešuosius pirkimus yra vieša, todėl komisijos prašymai pateikti dokumentus tik apkrauna darbuotojus, o papildomi susitarimai dėl darbų yra įprasta praktika visose šalies savivaldybėse.
Laikinosios sostinės vadas taip pat kritikuoja komisijos narius už veidmainystę: V. Gailius, būdamas Joniškio meru, pasirašinėjo daug daugiau papildomų sutarčių, o A. Anušausko vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai vykdyti projektai buvo abejotinos kokybės.
Benkunskas – nejudinamas?
Tuo tarpu, kol „klibinami“ kitų savivaldybių merai, bet koks skandalas nuo sostinės savivaldybės vado V. Benkunsko – it vanduo nuo žąsies nubėga. Štai niekam nerūpi nei rekordinės – net 1 mlrd. eurų vertės – viešojo transporto investicijos, kuriomis siekiama iki 2030 m. padidinti Vilniaus autobusų skaičių iki 824, išplėsti maršrutų tinklą ir aptarnauti milijonus papildomų kilometrų kursuojančiais autobusais[4].
Kaip skelbiama, šis pirkimas bus tik paslaugos įsigijimas – vežėjai patys turės pasirūpinti transporto priemonėmis, vairuotojais bei laikysis sutartyse numatytų kokybės ir grafiko standartų.
Niekam nekliūna ir sostinės upėmis neplaukiojantys laiveliai, kuriems Vilnius jau išleidęs beveik 2 mln. eurų. Keturi elektriniai laiveliai Nerimi turėjo tapti nauja viešojo transporto alternatyva, tačiau vos pasirodę susidūrė su pirmuoju iššūkiu – pakilus upės vandens lygiui jų kursavimas buvo laikinai sustabdytas dėl keleivių saugumo ir prieplaukose besikaupiančių atliekų.
Neįdomu ir tai, kad Vilniaus savivaldybė planuoja skirti net 2,7 mlrd. eurų CO2 išmetimo mažinimui mieste 2025–2030 m., siekiant per penkerius metus sumažinti taršą 80 proc. Projekto tikslas – įgyvendinti Neutralaus klimatui miesto veiksmų planą, kuriuo dar pernai buvo raminami vilniečiai ir pagrindžiama paraiška ES paramai gauti.
