<h2>Suskaičiavo kelių dešimtmečių įvykius, kuriuos pavadino energetinėmis aferomis</h2>
<p>Publicistas Algimantas Rusteika metė tikrą iššūkį politikams. Jis suskaičiavo ir paviešino kelių dešimtmečių įvykius, kuriuos pavadino aferomis Lietuvos energetikos sektoriuje. A. Rusteika priminė ir ne vieną skandalingą faktą apie stambių verslininkų mįslingas mirtis ir besisukančius milžiniškus pinigus.</p>
<p>Pasak publicisto, SGD terminalo statybos pradžia buvo paženklinta ne tik didžiuliais politiniais sandoriais, bet ir krauju. Jo įsitikinimu, tarp aukščiausių politikų esantis mafijos klanas įsigalėjo pamažu, sistemingai vykdydamas ne tik visuomenės, bet ir specialiųjų tarnybų vadovų bauginimą.</p>
<p>Tai, kad energetikos ir transporto sektoriai pas mus yra korumpuoti labiausiai, prieš kelerius metus savo publikuotame straipsnyje teigė ir žurnalistas Valdas Vasiliauskas. </p>
<p>Remiantis A. Rusteikos įžvalgomis, dabartinė elektros liberalizacija yra tik viršūnė viso to, kas vyko dešimtmetį Lietuvoje. Jo manymu, nereiktų stebėtis, kodėl visiems žinant (bet niekam nieko nedarant) gyventojams yra dumiamos akys, juolab, kad dar prieš kiek daugiau nei dešimtį metų apie valstybinio lygio aferas kalbėję verslininkai sekančio savo gimtadienio taip ir nebesulaukė. Ir viskas, A. Rusteikos manymu, vyko su valstybės žinia, kuri galiausiai, panašu, ir padėjo paslėpti galus.</p>
<h2>SDG terminalas Lietuvai galėjo nekainuoti nė cento?</h2>
<p>A. Rusteika priminė, kad dar 2008 m. buvo įsteigta SGD terminalo valstybinė bendrovė, kurios 80 proc. akcijų priklausė valstybei, o likusios 20 proc. – AB „Achema“[10]. Publicistas pastebi, kad terminalo statybą apsiėmė finansuoti „Achema“, mat buvo šimtaprocentinė tikimybė iš ES gauti paramą.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, toks terminalas nebūtų kainavęs nė cento tiek patiems vartotojams, tiek valstybei.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau viskas pradėjo kaipmat keistis po rinkimų, kai į valdžią atėjo konservatoriai. Tada, pasak A. Rusteikos, nė nekilo abejonių, kad pagrindinis valdančiųjų tikslas yra galutinai sužlugdyti terminalo veiklą, turinčio įtaką Lietuvos energetinei nepriklausomybei.</p>
<p>Jau 2009-aisiais į pagalbą konservatoriams, kaip mano A. Rusteika, atskubėjo ir naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tada Roką Masiulį paskyrus „Klaipėdos naftos“ vadovu, SDG terminalo bendrovės veikla buvo nutraukta, o į pagalbą atskubėjo pačios D. Grybauskaitės pamėgti norvegai. Pamirštos ir Lietuvos įmonės, ir ES pinigai, ir lietuviški bankai. Vietoje jų paskolas finansavimui teikė netrukus įsigalėję skandinaviški bankai[10].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Už savo veiklą sumokėjo krauju</h2>
<p>A. Rusteikos įsitikinimu, skersai kelią milžiniškai aferai pastojęs verslininkas Bronislavas Lubys už tai sumokėjo savo gyvybe. Tikėdamasis dar paveikti procesą iš vidaus, B. Lubys 2011-ųjų rugsėjį įsigijo 10 proc. SGD terminalą statysiančios „Klaipėdos naftos“ akcijų. B. Lubio turėtas autoritetas bei įtaka ir reikšminga pozicija „Klaipėdos naftos“ valdyme, tikėta, galėjo lemti labai daug[10].</p>
<p>Paaiškėjus valstybės ketinimams statyti gigantišką terminalą, pasak A. Rusteikos, B. Lubys nutarė visai šalia, 45 metų laikotarpiui išsinuomotoje žemėje, pastatyti savo terminalą ir tvirtino, kad jo terminalas dienos šviesą išvys tuo pačiu metu kaip ir D. Grybauskaitės bei R. Masiulio bendras projektas.</p>
<p>Visgi, B. Lubys buvo atviras ir neslėpė, kad buvo mestos didžiulės pajėgos tam, kad sužlugdyti jo kartu su Ūkio ministerija pradėtą terminalo projektą.</p>
<p>B. Lubiui pavyko išsiaiškinti, kas slypėjo už šių žaidimo kortų ir jis tą viešai pareiškė. Žinoma, nutylėjo kaltininkų vardus ir pavardes, tačiau „kišenėje“, neabejojama, juos tikrai turėjo.</p>
<p>Ir staiga tuoj po „Lietuvos Ryto TV“ duoto interviu, 2011 m. spalio 23 d. B. Lubys neaiškiomis aplinkybėmis mirė[7].</p>
<blockquote>
<p>Panašu, kad duotame interviu B. Lubio buvo kalbėta stipriai per daug – verslininkas atskleidė energetiniame ūkyje vykdomas aferas, per kurias valstybė kas metus prarado po 1 mlrd. litų, taip pat ir 34 mln. valstybės lėšų, kurios buvo prarastos atliekant SGD terminalo statybos galimybių studiją, nors B. Lubiui tą patį pavyko padaryti už 2 mln. litų.</p>
</blockquote>
<p>Kaip pats B. Lubys tada interviu teigė, jo projektas kažkam labai nepatiko, ir tai esą nebuvo valdžia, bet verslininkui pavyko išsiaiškinti jam norėjusių pakenkti asmenų vardus ir pavardes.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eurai-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prabilo ir verslininko artimos aplinkos žmonės</h2>
<p>Po mįslingos B. Lubio mirties prabilo ir asmenys iš jo labai artimos aplinkos, teigę, kad su tuo yra susijęs „iki šiol aukščiausių politikų sluoksniuose besisukinėjantis energetikos verslo veikėjas“[7].</p>
<p>Dailiaus Dargio verslo detektyve „13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ vienas iš artimiausių verslininko aplinkos žmonių neatmetė galimybės, kad B. Lubio mirtis galėjo būti meistriškai inscenizuota, o jį dar esą buvo pasiekę gandai, kad praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį pats verslininkas galimai buvo užsakytas, tačiau pasikėsinimas į jo gyvybę tada nepavyko.</p>
<blockquote>
<p>„B. Lubys savo kanalais sužinojo, kas buvo tikrasis užsakovas. Tačiau jis neišsigando, priešingai – pats nuvyko pas jį. Viską išklojo, ką žinąs apie šią situaciją, ir išvažiavo. Kiek žinau, po to jie niekada neturėjo bendrų verslo reikalų“, – teigė pašnekovas[7].</p>
</blockquote>
<h2>Dešimtys milijonų sukrito į konsultantų kišenes</h2>
<p>Paskutiniajame savo interviu komentuodamas valdžios žingsnius energetikos nepriklausomybės link, B. Lubys neslėpė, kad vienas iš rimčiausių žingsnių buvo 34 mln. litų skirti „Klaipėdos naftos“ skystųjų dujų terminalo konsultantams. </p>
<p>„<…>. 34 mln. litų skirta konsultantams. Po to konsultantų bus dar daugiau. Tokie realūs žingsniai daromi, tik rezultatų kol kas niekas nemato“, – svarstė B. Lubys[7].</p>
<p>Vertindamas konsultacinį verslą, B. Lubys neslėpė apmaudo, kad pats turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų liūdnai stebėjo, „kur ir kaip tie pinigėliai plaukia“.</p>
<blockquote>
<p>Paskutiniame interviu B. Lubys teigė, kad anksčiau buvo sudaryta sutartis, pagal kurią bendroje įmonėje Ūkio ministerija turės 80 proc., o „Achemos grupė“ – 20 proc. akcijų. Tačiau, „kažkam“ tai labai nepatiko ir tas „kažkas“ metė didžiules pastangas, kad ta bendrovė nepradėtų veikti.</p>
</blockquote>
<h2>Tamsioji energetikos mafija kaltinama praliejusi ir daugiau kraujo</h2>
<p>O štai tamsioji energetikos mafija tais pačiais metais pasigviešė ir Visagino atominės elektrinės generalinio direktoriaus Šarūno Vasiliausko gyvybės.</p>
<p>Pasak A. Rusteikos, Š. Vasiliauskas daug žinojo apie elektros sistemos aferas[10]. Pastarojo gyvenimas taip pat pasibaigė netikėtai – šiam iškritus iš jachtos, stovėjusios Kuršių mariose, ties Nida. Ikiteisminis tyrimas jokių „kabliukų“ nerado.</p>
<h2>Įleidžia šaknis, kad išsaugotų įtaką valstybei – su kadencijos pabaiga viskas nesibaigs</h2>
<p>Visgi, panašu, kad aferos mus vejasi iki šiandien ir niekas joms nebegali užkirsti kelio. A. Rusteika pastebi, kad tas pats taikytina ir „antiinfliaciniam paketui“, kurio pusę (daugiau kaip 1 mlrd. eurų) ketinama išleisti kovai su klimato kaita (atsinaujinančiai energetikai, vėjo malūnams, žaliajai renovacijai ir t. t.), kas krizės akivaizdoje, kai žmonės dėl pabrangusių maisto produktų jau stokoja lėšų, manytina, nėra pirmo būtinumo tikslas. Tačiau konservatoriams atrodo kitaip.</p>
<p>Nepotizmas Lietuvoje taip įsivešėjo. Ir taip, kad darosi ne tik sunku, bet ir kone neįmanoma prieš jį papūsti. Tai – lyg kova su vėjo malūnais. Štai geriausius postus energetikos sektoriuje susigraibsto R. Masiulis, esą turintis patirties dirbant „LEO LT“, vadovaujant „Klaipėdos naftoje“ ir statant „Independence“, o dabar jau ir sukiojant AB „Litgrid“ vairą, kuri, pasak A. Rusteikos, gauna daugiamilijonines „perkrovos pajamas“ iš „NordPOOL“ biržos, o ten, pasirodo, dirba ir jo paties žmona.</p>
<p>O štai dar vienas masinės valstybinių įmonių reorganizacijos paaiškinimas – tai konservatorių galimas siekis iki savo kadencijos pabaigos pasirūpinti savo žmonėmis taip ilgam įleidžiant savo šaknis ir išsaugant įtaką valstybei. Tad, A. Rusteikos manymu, ties kadencijos pabaiga nešvarūs darbeliai tikrai nesibaigs.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ranka-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Monopolistai supirktų viską pusvelčiui?</h2>
<p>Visgi, jei dabar nebus imtasi priemonių staigiam elektros kainų šuoliui pažaboti, valstybės, manytina, tikrai laukia krachas. Sakote, o kokia iš to nauda konservatoriams, jei bankrutuos visi smulkieji ir vidutiniai verslai? Kaip aiškina A. Rusteika, iš tokios krizės išloštų tik stambieji monopolistai, kurie viską supirktų pusvelčiui ir dar labiau save įgalintų[10].</p>
<p>Idealiuoju atveju, kad neištiktų juodasis scenarijus, publicisto manymu, visų pirma reikėtų nedelsiant atšaukti elektros liberalizavimą, o visos AB „Litgrid“ gaunamos ir ateityje planuojamos gauti „perkrovos pajamos“ turi būti „iki cento panaudotos“ kompensuojant elektros vartotojų patirtus nuostolius.</p>
<p>Visuomeninis tiekėjas taip pat turėtų ne gvieštis pelnų, bet padėti visuomenei išgyventi šią krizę nustatydamas tik minimalų antkainį, reikalingą užtikrinti jo veiklai.</p>
<p>Tarp būtinų veiksmų A. Rusteika įžvelgia ir už elektrą mokamo PVM sumažinimą tiek, kiek padidėjo elektros kaina – juk biudžete bus tiek pat, kiek ir buvo, o žmonės tai pajustų iškart. </p>
<blockquote>
<p>„Įšaldyti elektros kainą visiems, numatant jos lubas, skirtumui dengti panaudoti ES skiriamą paramą bei „antiinfliacinį paketą“. Sudaryti ilgalaikį strateginį elektros generacijos vystymo planą, kuris numatytų pilnai atstatyti valstybės energetinę nepriklausomybę apsirūpinant savo elektra“, – galimas išeitis vardija A. Rusteika[10].</p>
</blockquote>
<h2>Mano, kad Lietuvos „stuburas“ galimai buvo palaužtas valdant D. Grybauskaitei</h2>
<p>Tuo tarpu A. Rusteika neabejoja, kad lemiamas buvo Vytauto Landsbergio sprendimas „prastumti“ D. Grybauskaitę į prezidentes. Anot jo, procesai buvo pradėti iš karto, o baigėsi 2011–2012 m. įvykusiais esminiais įvykiais, kurie „įtvirtino valstybės struktūrų užvaldymą“.</p>
<p>Apžvelgdamas įvykius publicistas pasidalino jų chronologija.</p>
<p>Pasak jo, viskas prasidėjo dar 2011 m., kai po visą Lietuvą sukrėtusių Garliavos įvykių į prokuratūrą buvo „prastumtas“ nurodymų vykdytojas Darius Valys. Netrukus Policijos generaliniu komisaru tapo ekspremjeras Saulius Skvernelis, o po kelių mėnesių pavaduotoju paskirtas Renatas Požėla.</p>
<p>Pasak A. Rusteikos, galimai siekiant įbauginti ir priversti pasiduoti Policijos bendruomenę, 2011 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas teisminis persekiojimas prieš generalinio komisaro pavaduotoją V. Račkauską, kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją T. Ulpį ir kitus pareigūnus. Nors, kaip nurodo A. Rusteika, po trijų metų persekiojami ir iš tarnybos atleisti pareigūnai buvo išteisinti, darbas jau buvo atliktas – Policijos bendruomenė įbauginta.</p>
<p>Sekantis žingsnis – visuomenės bauginimas. A. Rusteikos manymu, tai buvo padaryta pasinaudojant žymiąja Garliavos byla, kai jėga buvo šturmuotas teisėjos Neringos Venckienės namas, kuris, galiausiai paaiškėjo, buvo šturmuotas teisėtai[11].</p>
<p>Toliau sekė perimta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kontrolė, kai pasibaigus Ž. Pacevičiaus kadencijai, lengvai ir be problemų iš savų rato buvo paskirtas S. Urbanavičius.</p>
<p>Sausa neišlipo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuriai taip pat reikėjo savo žmogaus, todėl tuometinių tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado persekiojimo ir galiausiai atleidimo iš pareigų keliu į šias pareigas galiausiai buvo paskirtas tarnybos viršininkas K. Jucevičius. Net ir teismui pripažinus šį atleidimą neteisėtu, K. Jucevičius savo postą išsaugojo.</p>
<p>A. Rusteika pastebi, kad visuomenės protestų organizatorių, signatarų R. Ozolo ir B. Genzelio, A. Medalinsko ir D. Kuolio laukė kiek kitoks likimas – jie buvo tąsomi po teismus ir nubausti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rusteika-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Stabdoma energetikos afera</h2>
<p>Galiausiai, 2011-ųjų rudenį buvo padėtas lemtingas taškas terminalo „Independence“ pirkime – buvo priimtas terminalo įsigijimo įstatymas. Ir čia, pastebi A. Rusteikia, visuomenė vėl buvo bauginama nepūsti prieš vėjo malūnus – būtent tada savo kelią Žemėje baigė B. Lubys ir Š. Vasiliauskas.</p>
<p>Sekančiame etape, kaip jau minėta, buvo uždegta žalia šviesa skandinaviškų bankų atėjimui į Lietuvą ir pradėtas bauginti verslas bei žiniasklaida. Kaip pastebi A. Rusteika, 2011 m. lapkričio 16 d. stabdoma „Snoro“ veikla. Pastebima, kad „Snoro“ bankas yra didžiausias „Lietuvos ryto“, plačiai kritikavusio D. Grybauskaitę kartu su konservatoriais, akcininkas. Jo akcijos perimamos ir parduodamos. Į Lietuvą ateina skandinaviški bankai. Nepaklūstančių gretos mažėja, o baimės lygis visuomenėje toliau auga.</p>
<p>„Apsišvarinimo“ arba kitaip, įsigalėjimo darbai tęsiami ir 2012-aisiais, kai balandį iš LRT pašalinamas T. Dapkus, o gegužę T. Dapkus kartu su V. Vasiliausku pašalinami ir iš Lietuvos žinių, kurios priklausė AB „Achemai“, redaktorių gretų.</p>
<p>Lapkritį, anot A. Rusteikos, TV3 galimai gauna milžinišką spaudimą iš valdžios nebetransliuoti R. Janutienės laidos apie D. Grybauskaitę. Neužilgo uždarytos ir laidos „Paskutinė instancija“ ir „Kodėl“. Nuo tada prasideda televizijos ir žiniasklaidos cenzūra, o žurnalistai, prieš kažką rašydami, pamąsto ir paklauso, ko reikia. Galiausiai, pasak A. Rusteikos, iš žiniasklaidos dingsta ir D. Grybauskaitės kritika.</p>
<h2>Pažėrė kritikos „žaliesiems“</h2>
<p>Tame pačiame įraše, publikuotame asmeninėje feisbuko paskyroje, A. Rusteika nepagailėjo kritikos ir praėjusios kadencijos metu į valdžią atėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Pasak jo, „valstiečiams“ nepavyko įveikti šios daugelį metų kurtos sistemos dėl reformatorių neįgalumo.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Užuot pasitelkę žmones ir ėmęsi esminių valstybės reformų, tapę valdančiaisiais opozicionieriai nuėjo lengviausiu keliu, pradėdami naivias ir beprasmiškas, populistines kovas su visuomenės ydomis, patys įsijungdami į sisteminius žaidimus ir tapdami jų dalimi. Jie net nesugebėjo suvokti situacijos rimtumo, unikalumo, istorijos jiems duoto šanso ir savo atsakomybės“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Rusteika.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, atėjome į laikotarpį, kur darosi aišku, jog viena politinė partija tampa nebeįgali pakeisti sistemos. „Tą gal dar galima padaryti tik sutelktomis visos visuomenės jėgomis“, – pastebi politines aferas nagrinėjantis publicistas.</p>
<h2>Už beprotišką kainą išnuomota „nepriklausomybė“</h2>
<p>Žurnalistas Valdas Vasiliauskas pastebi, kad su „Independence“ laivo įsigijimu į Lietuvą taip ir neatėjo išsvajota nepriklausomybė. Priešingai, ji tik buvo išnuomota už milžinišką 700 mln. eurų kainą, kai tuo tarpu tokį patį laivą buvo galima nusipirkti už 220 mln. eurų[14]. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Ar ne pasityčiojimas iš nepriklausomybės, jeigu „Independence“ su Singapūro vėliava (pagal laivo registracijos vietą), įguloje – nė vieno Lietuvos piliečio, o ir valdo šitą mūsų tariamą „Nepriklausomybę“ dievai žino kas“, – svarstė V. Vasiliauskas[14].</p>
</blockquote>
<p>Todėl dar 2019-aisiais savo publikuotame straipsnyje „Kauno forume“ V. Vasiliauskas šiam laivui davė „melagių laivo“ vardą. </p>
<p>Įdomu ir tai, kad kaip pavyko išsiaiškinti V. Vasiliauskui, „Independence“ priklausė ne norvegų „Hoegh LNG“, bet Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Kipro akcininkams. O šią dar vieną aferą atskleidė ir nurodytas adresas Bermuduose, o kaip pastebėjo žurnalistas, šiame Bermudų ofšore norvegiškoji motininė „Leif Hoegh & Co“ valdė tik 44,39 proc. akcijų. Visa kita priklauso jau aukščiau išvardytiems akcininkams iš trijų skirtingų valstybių.</p>
<p>Pasak V. Vasiliausko, būtent į šių akcininkų kišenes byrėjo pelnas, susigvieštas iš Lietuvos gyventojų. Tačiau tai – dar ne pabaiga. Prieš kelerius metus V. Vasiliauskas rašė, kad didžiausias melas šiame didžiuliame melo burbule yra tai, kad neva „Independence“ atpigino Lietuvai dujas, nors iš tiesų sulaukta visiškai priešingo efekto.</p>
<blockquote>
<p>Pasak jo, terminalo dėka dujų kainos tik dar labiau šoktelėjo į viršų, o Lietuva iki šiolei už gamtines dujas moka brangiausiai visoje ES.</p>
</blockquote>
<p>Dar įdomiau tai, kad energetinę Lietuvos nepriklausomybę turėjęs užtikrinti terminalas galimai įsuko dar vieną aferą – V. Vasiliauskas pastebėjo, kad jis slapčia iš „Gazpromo“ pirko dujas, tik už brangiau.</p>
<h2>Transporto sektorius ne ką mažiau korumpuotas</h2>
<p>Tame pačiame straipsnyje V. Vasiliauskas priminė ir milžinišką Susisiekimo ministerijos amžiaus aferą, kai geležinkelio kelias nuo Kauno iki Šeštokų, turėjęs būti „Rail Baltica“ dalimi, kurioje greitis siektų 220 km per valandą, virto į senamadišką vingiuotą kelią. Ir, galiausiai į balą išmetus beveik pusę milijardo eurų, maksimalus greitis šiame vingiuotame ruože pasiekė vos 70 km per valandą[14].</p>
<blockquote>
<p>Šis pusę milijardo eurų, visgi, vėjo gūsiuose neišsisklaidė. Pasak V. Vasiliausko, jis kryptingai nusėdo į liberalams prijaučiančios „Mitnijos“, socialdemokratų prižiūrimų „Kauno tiltų“ ir konservatoriams nesvetimos „Hidrostatybos“ kišenes.</p>
</blockquote>
