Ilgai laukta „SpaceX“ misija baigėsi raketos sprogimu
Elono Musko „SpaceX“ ketvirtadienį pirmą kartą paleido naujos kartos raketą „Starship“, tačiau bandomasis skrydis be įgulos po kelių minučių baigėsi raketai tiesiog sprogus danguje. Bendrovė „SpaceX“ teigė, kad tiesiog suveikė įrenginio skrydžio nutraukimo sistema.
Dar prieš startą milijardierius, „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas įspėjo, kad siekiant paleisti raketą gali kilti techninių problemų, taip tarsi besistengdamas sumažinti pirmojo bandomojo skrydžio lūkesčius.
„Tai labai rizikingas skrydis. Tai pirmasis labai sudėtingos, milžiniškos raketos paleidimas. Yra milijonas būdų, kaip šiai raketai gali nepavykti“, – sakė jis[1].
„Starship“ sudaro 50 metrų aukščio erdvėlaivis, skirtas įgulos nariams ir įrangai gabenti, bei jam nešti skirta 70 metrų aukščio pirmosios pakopos raketa „Super Heavy“.
Milžiniška raketa iš „SpaceX“ kosmodromo „Starbase“ Teksaso valstijoje, pakilo 8 val. 33 min. vietos laiku. Pagal visą skrydžio planą buvo numatyta, kad kapsulė atsiskirs nuo pirmosios pakopos raketos stiprintuvo, likus trims minutėms iki skrydžio pradžios. Tačiau atsiskyrimas neįvyko ir tiesiog raketa sprogo[2]. Šio įvykio metu niekas nenukentėjo.
Nors dviejų pakopų raketiniam laivui nepavyko pakilti į didesnį nei 20 mylių aukštį, kompanijos „SpaceX“ atstovai džiaugėsi, kad pavyko pasiekti pagrindinį bandomojo skrydžio tikslą ir bent jau pakelti naująjį erdvėlaivį į orą. Be to, „SpaceX“ nebijo itin anksti ir dažnai išbandyti savo kūrinių, taip ne sykį juos pasmerkdami visiškam sunaikinimui, nes bandymai padeda surinkti daug duomenų, praverčiančių tobulinant kitus skrydžius.
Tiesa, be paties raketos paleidimo fakto, šiai ilgai lauktai ir aptartai bandomajai misijai nepavyko pasiekti kelių kitų tikslų. Pavyzdžiui, iškelti „Starship“ erdvėlaivį į kosmosą ir hipergarsiniu greičiu grįžti į Žemės atmosferą 60 mylių atstumu nuo Havajų pakrantės, taip, kaip ir buvo suplanuota. Kompanijai teko pasitenkinti bandymo rezultatais.
„Atliekant tokį bandymą sėkmę lemia tai, ko išmokstame, o šiandienos bandymas padės mums pagerinti „Starship“ patikimumą, nes „SpaceX“ siekia, kad gyvenimas taptų daugiaplanetinis“, – po raketos sprogimo tviteryje rašė „SpaceX“ atstovai.
Pakilti ne tik į orą, bet ir į kosmosą bei įgyvendinti siekius siųsti astronautus į Mėnulį ir galiausiai į Marsą, yra viena iš pagrindinių kompanijos „SpaceX“ misijų. Kompanija net vykdo bendras kosmoso programas su NASA.
JAV kosmoso agentūra NASA pasirinko šį erdvėlaivį 2025-ųjų pabaigoje vyksiančiai astronautų kelionei į Mėnulį. „Artemis III“ vadinama misija bus pirmoji tokia nuo 1972-ųjų, kai baigėsi „Apollo“ programa.
„SpaceX“ iš tiesų ambicingai numato galiausiai į orbitą iškelti erdvėlaivį „Starship“, o paskui papildyti jį degalais iš kito „Starship“ erdvėlaivio, kad jis galėtų tęsti kelionę į Marsą ar dar toliau. Pasak E. Musko, galutinis tikslas – įkurti bazes Mėnulyje ir Marse, kad žmonės taptų „daugiaplanetė civilizacija“.
„Šiuo trumpu civilizacijos momentu mes galime tapti daugiaplanetine rūšimi. Tai mūsų tikslas. Manau, kad turime šansą.“
E. Musko planai daug žadantys, tačiau sunkiai įgyvendinami
Jei vakarykštė „SpaceX“ misija būtų buvusi sėkminga, tai būtų buvęs lemtingas proveržis kosmoso užkariavimo srityje. Tačiau vietoje to, bandymas žlugo, o ekspertų sąmonėje dar ir pasėjo papildomų abejonių dėl ateityje planuojamų Marso bei Mėnulio kelionių.
Dabar, nors „SpaceX“ su E. Musku priešakyje teigia, kad „Starship“ sistemą bus galima panaudoti pakartotinai, manoma, kad kitas bandymas galės įvykti tik po kelių mėnesių: kai inžinieriai tiksliai nustatys nesėkmės priežastis[3].
Tačiau dabar dalis futuristų ir technologijos ekspertų jau teigia, kad „Starship“ savo konstrukcija pernelyg prilygsta mokslinei fantastikai ir praktikoje atsižvelgus į visus įmanomus rizikos veiksnius, gali nebūti pritaikyta tarpgalaktiniams skrydžiams.
Tiesa, pati NASA E. Musko kompanijos idėjomis, regis, neabejoja. 2022 m. pabaigoje NASA administratorius Billas Nelsonas žurnalistams teigė, kad „SpaceX“, atrodo, vykdo sutartį pagal grafiką ir ketina bent jau 2023 metų pabaigoje sėkmingai nusileisti Mėnulyje be įgulos.
Ambicingų planų su „SpaceX“ nestokoja ir Lietuvos verslas
Tuo tarpu su „SpaceX“ kosmoso užkariavimo idėjomis dalį savo tikslų sieja ir Lietuva. Dar praėjusį šeštadienį du UAB „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) sukurti palydovai kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 7“ pakilo į kosmosą[4]. Vienas iš jų yra skirtas Dubajaus elektros ir vandens tiekimo tarnybai (DEWA) ir aptarnaus didžiausią pasaulyje saulės baterijų parką.
Mūsų šaliai tai aktualu dėl to, kad praėjusių metų sausį į orbitą buvo paleistas „NanoAvionics” Lietuvoje pagamintas DEWASAT 1. Po šio įvykio DEWA tapo pirmąja pasaulyje komunalinių paslaugų įmone, turinčia savo palydovą.
Abu palydovai DEWASAT 1 ir DEWASAT 2 yra DEWA programos „Space-D“ dalis. Šia programa siekiama padėti Jungtinių Arabų Emyratų komunalinių paslaugų bendrovėms gerinti elektros ir vandens tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir planavimą.
Vienas iš palydovų fotografuos DEWA infrastruktūrą, o kitas priims ir siųs trumpąsias žinutes apie sensoriais fiksuojamą tinklų būklę. Pastarasis palydovas veikia kaip komunikacinis įrenginys, ryšį teikiantis ir nuo antžeminių komunikacijos tinklų nutolusiose lokacijose, tad tai ypač aktualu dykumoms. Šie palydovai stebės Dubajaus elektros energijos tinklus, kurie aprūpina daugiau kaip 3 milijonus žmonių.
Elektros ir vandens tiekimo optimizavimas tam naudojant palydovines technologijas yra naudingas tuo, jog padeda sumažinti išlaidas ir švelninti klimato kaitą. Tad Lietuvoje įsikūrusios „NanoAvionics“ bendradarbiavimas su Dubajaus įmone yra išties reikšmingas žingsnis.
Per pastaruosius metus smarkiai išsiplėtusi, „NanoAvionics“ praėjusiais metais jau spėjo paleisti į orbitą ir pristatyti klientams 15, o šiais metais – jau 6 palydovus. Įmonėje dirba 275 darbuotojai, tačiau ji nuolat plečiasi tiek darbuotojų kiekiu, tiek ir bendradarbiavimais su užsienio kompanijomis. Tad prisidėjimas prie „SpaceX“ misijos veikiausiai nebus paskutinis.
E. Musko „Tesla“ automobiliai pigs, tačiau kompanijos akcijų vertė smuko 10 %
E. Muskas yra puikiai žinomas ne tik dėl savo siekių kosmose, bet ir dėl elektromobilių verslo. Tik čia irgi matomas sujudimas, nes kompanijos akcijų vertė staiga nukrito 10 %[5]. Taip nutiko po to, kai E. Muskas pranešė, jog ir toliau mažins kainas, kad padidėtų elektromobilių paklausa.
Mažėjant akcijų vertei, šios turėtų susitraukti 50 mlrd. dolerių, iki maždaug 517 mlrd. dolerių, jei nuostoliai ir toliau išliktų nepakitę. O tai reikštų, kad „Tesla“ pirmą sykį nuo 2021 metų nukristų žemyn ir užleistų lyderės poziciją „Meta Platforms“ kompanijai, valdančiai „Facebook“, „Instagram“ ir kitus puikiai žinomus vardus.
Šiais metais „Tesla“ mažino kainas jau šešis kartus. E. Muskas pasiūlė imtis tokių žingsnių, nes tikino, jog silpnoje ekonomikoje kompanija turėtų koncentruotis į pardavimų augimą, o ne pelną. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, didesnė dalis ekspertų tokią strategiją laiko teisinga, nes ji sustiprina „Teslos“ lyderiavimą elektromobilių rinkoje. Tačiau akivaizdu, jog kainų mažinimas kol kas nuskausmins kompaniją.
