Apie karą Ukrainoje žinota gerokai anksčiau: į šią informaciją reaguota ir Lietuvoje
Netrukus bus minimos antrosios Ukrainos karo metinės. Šiuo metu vis dažniau prisimenama kaip šis karas kilo, diskutuojama ir apie tai, kada žvalgybos pareigūnai sužinojo apie Rusijos planus pradėti plataus masto invaziją.
Juk ne vieną mėnesį Rusijos-Ukrainos pasienyje telkiami kariai buvo akivaizdus įrodymas, kad mintis dėl invazijos Rusijos valdžiai gimė tikrai ne vasario 24 d. išvakarėse.
O pastaruosius metus viešojoje erdvėje vis pasirodantys pranešimai tik parodo, kad apie rengimąsi atakai Vakarų pareigūnai žinojo jau kuris laikas, dėl to buvo informavę ir sąjungininkus, ir pačios Ukrainos valdžią.
Tai, regis, patvirtina ir Lietuvos institucijų, politikų veiksmai. Pavyzdžiui, likus vos mėnesiui iki karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos Seime buvo priimtas sprendimas, jog ekstremaliosios situacijos metu papildomi įgaliojimai kariams būtų pratęsiami dar 3 mėnesiams.
Nors šis sprendimas buvo susijęs su anksčiau Baltarusijos režimo prieš Lietuvą pradėta hibridine ataka ir migrantų antplūdžiu, dabar tai į situaciją verčia pažvelgti kitu kampu. Negalima atmesti galimybės, kad Seimui balsuojant dėl šio projektu jau buvo žinoma, kad Ukrainoje netrukus kils karas.
Dėmesys kariuomenei ir karių įgaliojimams – neatsitiktinis
2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Seimas vienbalsiai pratęsė Karinės jėgos naudojimo statuto ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo, karo tarnybos įstatymų pakeitimus[1]. Jais Lietuvos kariuomenės kariams suteikti papildomi įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Remiantis tokiu sprendimu, nuspręsta, jog papildomi įgaliojimai kariams suteikiami tik esant ekstremaliai situacijai, kai įvykio mastas sparčiai didėja.
Taip pat, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai arba tada, kai Vyriausybė gavo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikė siūlymą Seimui.
Tokie įstatymų pakeitimai užtikrino karinių vienetų pagalbą padedant Policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Viešojo saugumo tarnybai. Tuomet teigta, kad tai padeda efektyviau valdyti neteisėtos migracijos srautą, taip efektyviau perskirstomos pajėgos ir padengiamas didesnis pasienio ruožo plotas. Buvo pabrėžiama, kad tai, kad šie įgaliojimai taikomi tik pasienio ruože.
Su pokyčiais kariams suteikti tokie įgaliojimai:
- duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
- persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
- laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
- tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
- atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
- sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą.
Šie papildomi įgaliojimai kariams pratęsti buvo iki gegužės 13 dienos, o krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tada teigė, kad pokytis būtinas Lietuvai atremiant Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinę ataką pasienyje.
Politikai apie artėjantį karą žinojo ir šią informaciją slėpė nepakankamai
Dabar kalbama, kad šis pokytis galėjo būti susietas su tuomet dar tik laukiančiu pilno masto karu Ukrainoje, tačiau daugelis piliečių apie tai dar nenutuokė.
Kita vertus, dalis išrinktųjų žinojo apie grėsmę, o tai galiojo ne tik aukšto rango politikams, pareigūnams ar žvalgybos specialistams, bet, regis, ir jų šeimoms, antrosioms pusėms, nepaisant to, kad tokia informacija yra kategorizuojama kaip turinti aukščiausią slaptumo žymę.
Juk daugelis prisimena ne tokią seną istoriją, kai 2022 m. krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona Lina Anušauskienė vienoje gyvenimo būdo laidoje prabilo apie tai, kad jos vyras iš anksto informavo ją apie plataus masto karą Ukrainoje[2].
L. Anušauskienė 2022 m. spalio 11 d. duodama interviu laidai „Bus visko“ nurodė apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – minėtoje laidoje atskleidė L. Anušauskienė.
Tiek visuomenėje, tiek politikų gretose tuomet kilo skandalas. Imta klausti, ar krašto apsaugos ministras, tokio slaptumo informacija pasidalinęs su sutuoktine, nepažeidė įstatymo.
Į tai tada reagavo ir buvęs civilinės bei karinės žvalgybos vadovas Gediminas Grina. Jis teigė, kad nei žmonoms, nei tetoms, nei seserims negalima pasakoti jokios informacijos, kuri žymima slaptumo grifu.
„Tai, ką ministras gauna su grifu slaptai, jis nieko negali pasakoti: nei mamai, nei tetai, nei kam nors kitam. Tai tik jam ir atsakingiems ministerijos pareigūnams, viskas labai paprasta. Jis niekam negali nieko pasakoti. Išėjo iš ministerijos ir pamiršo. Labai paprasta taisyklė“, – sakė G. Grina.
Savo ruožtu parlamentarė Agnė Širinskienė tada teigė, kad iš L. Anušauskienės kalbų yra aišku, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi.
Valstybės paslapties atskleidimas, kai nėra šnipinėjimo požymių, yra nusikaltimas, už kurį pagal Baudžiamąjį kodeksą gali grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
O jau kiek vėliau žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad apie Rusijos planus dėl karo Ukrainoje Vakarų sąjungininkai esą sužinojo iš Lietuvos žvalgybininkų. Šie dėl to staiga ėmėsi girtis viešai.
Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis džiaugėsi, kad Lietuvos žvalgybininkai sulaukė užsienio šalių partnerių komplimentų[3].
VSD direktorius vienai iš šalies televizijų teigė, kad Lietuvos pateikta informacija buvo reikšminga, o Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius svarstė, kad perimti rusų planai buvo tikrai sėkmės istorija.
Ukraina apie grėsmę irgi žinojo iš anksto, bet tikėjo optimistiniu scenarijumi
Šimtai tūkstančių karių ir technikos vienetų Ukrainos-Rusijos pasienyje turėjo būti akivaizdus ženklas, kad situacija kaista. Tačiau Ukraina iki pat plataus masto invazijos pradžios netikėjo, kad tai įvyks.
Jau prasidėjus karui JAV žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Vakarų partneriai Ukrainą dėl grėsmės informavo. „The Washington Post“ skelbė, kad dar 2021 m. spalį JAV prezidentas Joe Bidenas surengė skubų susitikimą su žvalgyba, o jo metu daugiausiai dėmesio skyrė informacijai apie pasirengimą Rusijos invazijai į Ukrainą[4].
JAV iš savo ir partnerių žvalgybos duomenų sužinojo, kad Rusijos kariuomenė rengiasi užimti didžiąją Ukrainos dalį. Per kelias dienas planuota užimti sostinę Kijevą, nušalinti Volodymyrą Zelenskį nuo valdžios, įvesti Kremliui palankų marionetinį režimą.
Tuomet Rusijos kariuomenė planavo judėti per centrinę Ukrainą iki Dniepro upės, o kariuomenė iš Krymo turėjo užimti pietrytinę Juodosios jūros pakrantę. Po pertraukos persigrupuoti, rusai planavo judėti į vakarus iki Moldovos pietuose ir Baltarusijos šiaurėje.
Tik nedidelė teritorija Vakarų Ukrainoje turėjo likti neužimta[5]. Šie JAV žvalgybos duomenys buvo perduoti Ukrainos vadovybei, tačiau Kijevas buvo nusiteikęs skeptiškai.
Dabar toks Ukrainos valdžios neveiksnumas vis dažniau yra iškeliamas į viešumą ir kvestionuojamas. Kodėl matydama pasienyje telkiamą rusų kariuomenę Ukraina rimtai nevertino grėsmės, neperspėjo savo visuomenės? Į tai atsakymų, vargu, ar sulauksime.
