Vietovės, kur gyvenama ilgai ir laimingai
Nugyventi laimingą ir ilgą, ligomis nepaženklintą gyvenimą – ne vieno žmogaus svajonė. Jeigu laimė kartais atrodo mūsų pačių suvokimo ir filosofijos reikalas, tai sveikata ir ilgaamžiškumas, yra realiai patikrinamos ypatybės. Juk itin sudėtingomis ir gyvybiškai pavojingomis ligomis sergantis žmogus, nejaučia pasitenkinimo gyvenimu, yra priverstas džiaugtis kiekviena sekunde ir visuomet jaučia įtampą dėl savosios būklės bei artimųjų nerimo.
Tuo tarpu ilgaamžiškumas, irgi gali būti pamatuojamas gana elementariai: tik pažvelkime į statistiką. Daugybė žmonių miršta dar tik įpusėję savo gyvenimo kelią, nors pakeitus įpročius ir gyvenimo būdą, galėjo nugyventi dar daugybę gražių metų. Kartais, gyvenimo trukmei, regis, įtakos turi net gyvenamoji vieta. Pažvelkime, kokie ilgamečiai yra Azijos kraštų gyventojai: Honkonge vidutinė gyvenimo trukmė siekia 85,9 metus, Japonijoje – 85,03[1]. Atsigręžkime į Lietuvos statistiką. Čia bent jau vyrai gyvena itin trumpai: jų vidutinė gyvenimo trukmė siekia vos 71,5 metus, moterų – kiek ilgiau, 81-erius metus[2].
Taigi kodėl vienuose pasaulio kraštuose net ir išėjus į pensiją, žmonės nugyvena dar ne vieną gražų dešimtmetį, o kitur – bent jau statistiškai, gyvenimu džiaugiasi vos kelerius metus? Tai lemti gali mėlynosios zonos ir jų konceptas. Nežinote kas tai? Be reikalo, galbūt į vieną iš tokių zonų sumanysite persikraustyti. Mėlynosios zonos yra pasaulio regionai, kurių gyventojai, gyvena ženkliai ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė.
Šį konceptą pirmasis paminėjo autorius, JAV „National Geographic” narys Danas Buettneris, kuris pirmasis išskyrė penkias pasaulio vietas, kur žmonės gyvena ilgiausiai. Jos ir pavadintos mėlynosiomis zonomis. Tai Okinava Japonijoje, Sardinija Italijoje, Nikoja Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje ir Loma Linda, Kalifornijoje, JAV[3]. Taigi, kuo gi šios vietos tokios ypatingos?
Tinkama geografinė vieta – raktas į ilgą gyvenimą
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tai, ar žmogus gyvens ilgą gyvenimą lemia tokie faktoriai kaip: gyvenimo būdas, saikinga mityba, mėgstamas darbas, artimas ryšys su šeima, poilsis. Galbūt kiek netikėta, tačiau kiek ilgai gyvensime, lemia tik 25 proc. mūsų genų[4]. Žymiai svarbiau yra tai, kaip mes gyvename: būtent gyvenimo būdas net 75 proc. atvejų yra atsakingas už mūsų gyvenimo trukmę.
Į gyvenimo būdą įeina ne vienas veiksnys: tai ir gyvenimo stilius, kasdieniniai pasirinkimai, ir mityba, sportas, subalansuotas poilsio režimas. Vis tik, tai reiškia, kad mėlynųjų zonų gyventojų gyvenimo būdas kardinaliai skiriasi nuo, pavyzdžiui, tos pačios Lietuvos ar kitų eilinių geografinių vietovių. Tačiau, ar taip būti iš tiesų gali? Juk mėlynosios zonos nėra tobula utopija: tai eilinės pasaulio vietos, kuriose gyvenantys žmonės susiduria su mums analogiškai sunkumais.
Vis tik, pažvelgus į geografines mėlynųjų zonų vietas išryškėja įdomios tendencijos. Štai, Ikarija yra nedidelė Graikijos sala, esanti Egėjo jūroje, netoli Turkijos krantų. Ši vieta garsėja tuo, kad vidutinio amžiaus žmonių mirtingumas yra vienas mažiausių visame pasaulyje, itin mažas ir susirgusiųjų senatvine demencija skaičius. Okinava yra Riukiu salyno sala, pasižyminti šiltu, subtropiniu klimatu ir puikiais, viso pasaulio fotografus sužavinčiais saulėlydžiais. Įdomu, kad būtent čia ilgiausiai pasaulyje gyvena moterys[5].
Sardinija yra viena iš Italijos salų, itin patraukli turistams, pasižyminti puikiu oru ir gamta. Kartu, tai ir vieta, kurioje gyvena daugiausiai 100-ojo gimtadienio sulaukiančių vyrų. Tuo tarpu JAV esantis Loma Linda miestelis išsiskiria tuo, kad čia gyvena didžiausia koncentracija Septintosios dienos adventistų visoje JAV. Ši bendruomenė itin uždara, tačiau jos viduje, itin vertinami tarpusavio saitai ir pagalba. Galbūt tai ir padeda ilgiau išgyventi, mat čia gyvenantys, iš tiesų gyvena 10 metų ilgiau nei tipinis amerikietis.
Centrinėje Amerikoje esanti Kosta Rika taip pat gali pasigirti tuo, kad vidutinio amžiaus žmonių mirtingumas čia itin žemas, be to, valstybė užima antrą vietą, pagal šimtą metų sulaukusių vyrų skaičių. Taigi, įvertinkime visas šias vietoves bendrai: koks gi tas veiksnys, kuris jas vienija? Klimatas. Visos šios vietovės yra itin skirtingose pasaulio vietose: vienos Europoje, kitos Azijoje, pasiekiama ir JAV, ir Centrinė Amerika. Tačiau visos, išskyrus vieną, iš šių vietų, yra salos ar salynai, o jų klimatas – itin šiltas, su šiltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Taigi, regis besiskųsdami eiline prasta vasara ar šaltais žiemos orais, turime tam pagrindo: galbūt orai mums trukdo ilgiau gyventi?
Kasdieniai įpročiai lemia, ar sulauksime 100-ojo gimtadienio
Žinoma, magiškų galių mes neturime ir orų bei klimato keisti negalime. Taip pat, negalime visi susikrauti savųjų lagaminų, susipakuoti gyvenimus ir išvykti į vieną ar kitą paminėtą salą. Ir vis tik, net ir toks persikraustymas gali menkai padėti, mat itin svarbu ne tik kur gyvenama, tačiau ir kaip.
Šiais laikais žmones pražudo ilgą laiką tyliai slypėjusios, o gal ir ne vienerius metus gyvenimo kokybę atėmusios chroniškos ligos. Jos vis ankstėja: šiandien net ir vidutinio amžiaus nepasiekę žmonės, ir visiški jaunuoliai jau skundžiasi stuburo, skrandžio, vidaus organų ligų sukeliamais skausmais. Nepadeda ir dažno miesto žmogaus gyvenimo būdas: įtampa, stresas, nuolatinis lėkimas.
Mėlynosios zonos išsiskiria tuo, kad čia gyvenimo būdas visiškai kitoks: tai matyt veikia ir vietos kultūra, ir pačių žmonių nusiteikimas. Pavyzdžiui, Ikarijos salos gyventojai yra įpratę laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos taisyklių: daug šviežių daržovių bei vaisių, natūralus alyvuogių aliejus, šviežia mėsa bei žuvis – bet ne per dažnai ir taurė kita raudonojo vyno.
Gana panašiai gyvena ir italai: dažnas pažymi, kad iki senatvės daug dirba ir juda gryname ore, o ilsisi ilgai miegodami ar besišnekučiuodami su kaimynais prie to pačio raudonojo vyno butelio. Žinoma, šiose vietose padeda ir puikus klimatas, ir, regis, į daug ką laisviau žvelgti skatinanti pietietiška kultūra. Niekas pernelyg nesiskubina, o šiandien neatlikus darbų, visuomet juos galima pabaigti rytoj. Arba kitą savaitę.
Tuo tarpu Okinavoje itin sekama, kas gi yra dedama į burną: čia valgoma daug sojos patiekalų, be to, dėl dvasinės ramybės ir stiprybės, domimasi či ir tradicinės medicinos konceptais, skiriama daug dėmesio savosios energijos suvokimui. Kosta Rikoje gyvenantys mėgsta aštrų maistą bei užkandžius, o bet kokį papildomą riebalą sudegina dirbdami fizinį darbą ar aktyviai leisdami laisvą laiką. Iš tiesų, dirbti ilgai ir aktyviai gyventi iki pat paskutinių dienų čia yra įprasta, vietiniai vadovaujasi posakiu „plan de vida”, kas reiškia, jog darbas bei judėjimas yra tai, „dėl ko atsikeliu kas rytą”.
Galbūt pati keisčiausia iš mėlynųjų zonų, be to, vėliausiai ir įtraukta į sąrašą, yra Septintosios dienos adventistų bažnyčios gyvenvietė Loma Linda. Tai Kalifornijos miestelis, nei sala, nei salynas, tačiau pasižymintis puikiu klimatu ir tikrai neįprastu gyvenimo būdu. Šiame miestelyje gyvenantys adventistai yra gana uždara, itin religingų žmonių grupelė, kuri laikosi griežtų taisyklių, pavyzdžiui, yra vegetarai ir visiškai nevartoja mėsos. Įdomu ir tai, kad čia bendruomenės pasižymi itin stipriais ryšiais ir pagalba vienas kitam. Tikriausiai, buvimas žmonių apsuptyje padeda išvengti vienatvės, kuri ypač dažnai užklumpa vyresniame amžiuje.
Apžvelgus šias teritorijas išryškėja įdomus faktas: 95 % mėlynosiose zonose gyvenančiųjų, savo mitybą grindžia augaliniu principu. Tai nereiškia, kad visiškai atsisakoma mėsos, žuvies bei gyvulinės kilmės produktų, tačiau jų vartojimas yra labiau ribojamas. Įtraukiama itin daug daržovių, vaisių, grūdinių produktų, kruopų, pupelių, riešutų. Manoma, kad tai ir pasitarnauja išsaugant sveikatą: kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad mėsos ribojimas padeda sumažinti šansus susirgti širdies, kraujagyslių ligomis, kai kurių rūšių vėžio forma[6].
Įdomu ir tai, kad kai kurių vynuogių, pavyzdžiui, Grenache, rūšies vynas, gali taip pat teigiamai veikti sveikatą: vyne daug antioksidantų, kurie apsaugo DNR ląsteles nuo senėjimo. Taigi, daroma prielaida, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas gali net prailginti gyvenimą. Tai gana prieštaringas faktas, nes mums įprasta manyti, kad sveikam gyvenimo būdui, reikėtų visiškai atsisakyti alkoholio.
Žinoma, itin svarbus ir aktyvus gyvenimo būdas. Visos mėlynosios zonos vietos nesiskundžia klimatu: tai vietos, kuriose didesnę dalį laiko yra šilta ir saulėta. Natūralu, kad tokiu oru, žmonės daugiau laiko leidžia lauke, džiaugiasi saule, todėl ir nuotaika nesiskundžia, o teigiama savijauta, atsispindi ir stipriuose kūnuose bei ilguose gyvenimo metuose.
