Draustinyje medžius kerta „Miško ligoniai“
Anokia paslaptis, kad Lietuvoje miškai yra tapę tikra aukso gysla. Plyni kirtimai vyksta kaip pašėlę, atsodinami jaunuolynai –visai kitokių medžių, nei reikalinga miško bioįvairovei. Tačiau ko gi verta Aplinkos ministerija, jei jos akiratyje jau ne pirmą kartą pilietiški gyventojai pastebi, kad kertami draustiniai? Vietos, kur net grybautojas įeiti negali, miškovežiais ardomos ir draskomos, o medžiai šienaujami be jokio gailesčio, po savęs paliekant tik kelmus ir purvo grumstus. Tačiau taip mūsų miškuose šeimininkauja ne tik užsienio kapitalas, bet ir savi.
Štai socialiniame tinkle gyventojai dalinasi užfiksavę draustinio kirtavietę. Kirtėjai skubinasi darbuotis kaip įmanoma greičiau, nes kirtimai vyksta ir savaitgaliais, ir šventinėmis dienomis, kertama net naktį[1].
Prie kirtimų stovi automobilis su pavadinimu „Miško ligoniai“. Na, bent jau nebijo tiesos… O iš tiesų tie „Miško ligoniai“ yra R. Barzdonio individuali įmonė su dešimčia darbuotojų, 14 automobilių ir 6 bylomis teisme. Įmonė, tiesa, sena – dirba nuo nepriklausomybės pradžios.
II kategorijos miško plotą iškirto plynai
Miškų kirtimo taisyklės nurodo, kad pagrindinių miško kirtimų būdai yra šie: atrankiniai, atvejiniai ir plynieji. Atrankiniai ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai priskiriami neplyniesiems pagrindiniams miško kirtimams.
Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas.
Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi II–IVA miškų grupių miškuose – ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Taisyklių 1 lentelėje (II miškų grupės miškuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai miško kirtimai)[2].
Plynaisiais kirtimais kertami brandūs ir perbrendę medynai, t. p. blogos sanitarinės būklės ar rekonstruojami medynai. Brandus medynas iškertamas iš karto per metus ar eksploatacijos sezoną, išskyrus saugomą pomiškį, sėklinius ar biologinei įvairovei svarbius medžius. Plynai dažniausiai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių želdinių ar antrojo ardo, reikalingų ūkiškai vertingam antros kartos medynui suformuoti. Pagal iškertamų medynų plotą ir formą plynieji kirtimai skirstomi į biržinius, sklypinius ir koncentruotuosius. Plynaisiais biržiniais kirtimais kertami dideli brandžių medynų sklypai raižant juos dalimis – biržėmis. Biržių plotis gali kisti nuo 25 iki 250 metrų. Sklypiniais plynaisiais kirtimais plynai iškertamas visas taksacinis sklypas neraižant jo biržėmis. Koncentruotųjų plynųjų kirtimų biržės plotis (kinta nuo 300 iki 1000 m) gerokai didesnis už biržinių plynųjų kirtimų; jie taikomi regionuose, kur išplitę didžiuliai miškų masyvai (Lietuvoje šie kirtimai netaikomi)[3].
Tačiau iš matomos nuotraukos panašu, kad II kategorijos miško plotas iškirstas ne kaip kitaip, o plynai – vietoje miško matyti plikas išraustas miško paklotės gabalas.
Kertamas ir dar vienas saugomas miškas – Šimonių giria
Visai neseniai Lietuvos gamtosaugą purėo dar vienas skandalas – prieš ketverius metus buvo duotas leidimas iškirsti Šimonių girią. Ir kirtėjai pasistengė – kirto tiesiog plikai, išvažinėjo miško paklotę, ištisi giros plotai yra sunaikinti. Pamatę tokius dalykus gamtos mylėtojai ėmė protestuoti – statė laikinas palapines, reikalavo nutraukti kirtimus, tačiau kirtėjai net ir to nepaisydami šniojo medžius toliau. Vis dėlto galiausiai įsikišo Aplinkos ministerija ir pripažino, kad leidimai kirsti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją – Europos Bendrijos svarbos buveinę.Paaiškėjo, kad miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos medienos įmonė, kuri Lietuvoje neturėdama nei vieno darbuotojo gavo 30 milijonų pelną.
„Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o jie elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, – tikina Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė.
„Pasikeitė situacija natūroje, buvo rastos ir inventorizuotos buveinės, o kaip šioje konkrečioje vietoje buvo išduotas leidimas ir ar jis teisėtas, ar galimai neteisėtas, tai pradėtas tarnyboje tyrimas“, – tikina Valstybinės miškų tarnybos atstovas Gintaras Pušneraitis[4].
Šimonių girią kirto ir IKEA
Paaiškėjo, kad Šimonių girion įsisuko ne viena švedų įmonė. Net ir mums visiems žinoma IKEA girioje pridėjo savo pjūklą ir pasistengė dar keletą plotų palikti plikutėlius.
„Šiandien dar vienas milžinas – INGKA Group, valdantis IKEA parduotuvių tinklą, ir per metus gaunantis 42 milijardus EUR pajamų, plynai kerta mišką mūsų „saugomoje„ Šimonių girios Natura 2000(ES ekologinio tinklo) teritorijoje.
Visai netoli to paties Inkūnų kaimo, kur prieš porą savaičių buvo sustabdytas švedų kapitalo įmonės – Silvestica kirtima“, – dalinasi Šimonių girios bendruomenė.
Tuo tarpu Valstybinė miškų urėdija visus, kurie jaudinasi dėl naikinamų Lietuvos miškų, pavadino… priešiškai nusiteikusiais. Tiesa, vėliau dėl to atsiprašė.
„Valstybinių miškų urėdijos vardu atsiprašome visų, kuriuos užgavome su teiginiu „priešiškai nusiteikę“. Labai vertiname visuomenės įsitraukimą saugant miškus, jūsų indėlis yra labai svarbus. Tačiau dalis aktyvistų pastartuoju metu savo veiksmais bando stabdyti teisėtą veiklą ir netinkamais metodais, provokacijomis apsunkina Lietuvos miškų gerove besirūpinančių žmonių darbą.
Vertinant pastarųjų dienų fizinį trukdymą atlikti darbus sukeliant pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, buvo pavartotas per aštrus žodis, todėl atsiprašome visų, siekiančių geranoriško dialogo“, – rašo miškų urėdija.
Jie pridūrė, kad aktyvistų veiksmai net sukėlė miško kirtėjams sveikatos problemų, o štai į vietą atvykę aplinkosaugininkai ir policija jokių miško kirtimo pažeidimų… nenustatė.
„Miško kirtimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotuose leidimuose kirsti mišką sąlygas ir laikantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių, miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir miškų sertifikavimo standarto reikalavimų. Paklausėjų nurodomos biržės nepatenka į Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ arba Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritoriją.
Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas, kertami plynaisiais sanitariniais miško kirtimais“, – aiškina miškininkai.
Jie pridūrė, kad kirtavietės bus atkurtos per trejus metus. Tikriausiai reikia suprasti, kad per trejus metus ten bus atsodinti medeliai, iš kurių brandūs medžiai užaugs tik po kelių dešimčių metų.
