Medikų perdegimas jau spėjo tapti nacionaline krize
Pasibaigus COVID-19 pandemijai ryškėja vis daugiau neigiamų jos pasekmių, paliečiančių ne tik vaikus ar senjorus, bet ir pačius medikus. Kol Lietuvoje keletą metų sveikatos sistema buvo prieinama kone tik telefonu, stipriai išaugo medikų profesinio perdegimo lygis.
Teigiama, kad pirmosiose fronto linijose kovoje su COVID-19 atsidūrę gydytojai taip pervargo, kad sunkiai atlieka savo pareigas ir kelia net riziką pacientams. Tačiau medikų perdegimas nėra vien tik COVID-19 „vaisius“ – iki tol gydytojų bendruomenėse taip pat pasitaikydavo psichologinio išsekimo atvejų ir net savižudybių.
Medicinos žurnale „Mayo Clinic Proceedings“ paskelbtas naujas tyrimas atskleidė, kad per pirmuosius dvejus COVID-19 pandemijos metus medikai patyrė išsekimą[2], nors iki 2020-ųjų esą buvo stebėtos teigiamos tendencijos.
Tyrimais nustatyta, kad 2021 m. bendras JAV gydytojų perdegimo lygis buvo 62,8 % palyginti su 38,2 % 2020-aisiais, 43,9 % 2017-aisiais, 54,4 % 2014-aisiais ir 45,5 % 2011-aisiais.
„Per pastaruosius 12 mėnesių smarkiai išaugęs gydytojų perdegimo mastas kelia nerimą ir turi lemiamų pasekmių gydytojų darbo jėgos pakankamumui, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir jų kokybei“, – teigė dr. Tait Shanafelt, kuris yra medicinos profesorius ir Stanfordo medicinos klinikos Kalifornijoje vyriausiasis sveikatingumo specialistas[2].
Dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai Nacionalinė medicinos akademija paskelbė, kad gydytojų perdegimas yra „nacionalinė krizė“, o 2019 m. paskelbta ir apie kovos su perdegimu būdus. Remiantis akademijos skelbiamais duomenimis, perdegimą patyrė iki 54 proc. slaugytojų ir gydytojų bei iki 60 proc. medicinos studentų ir rezidentų.
O štai ateities prognozės taip pat nėra labai optimistiškai nuteikiančios, mat prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus JAV trūks daugiau kaip trijų milijonų menkai apmokamų sveikatos priežiūros darbuotojų.
Remiantis Amerikos medicinos koledžų asociacijos prognozėmis, jau greitai gydytojų paklausa viršys pasiūlą, todėl iki 2033 m. trūks iki 139 tūkst. gydytojų.
Kelia grėsmę pacientams?
Tuo tarpu su problemomis dėl profesinio medikų išsekimo susiduria ne tik patys gydytojai, bet ir jų pacientai. Atlikus pasaulinį tyrimą paaiškėjo, kad nuo perdegimo kenčiantys gydytojai dažniau pakliūva į incidentus, kai kyla pavojus net pacientų saugumui[4].
Perdegęs medikas tarsi įsisuka į užburtą ratą: pradeda daug dažniau svarstyti apie galimybę mesti darbą, gailisi, kad apskritai pasirinko gydytojo profesiją, pradeda reikšti nepasitenkinimą savo darbu. O tą jaučia ir pacientai, kurie pagrįstai pradeda gydytoju nebepasitikėti ir baiminasi, kad bus aplaidžiai įvertinta jų sveikatos būklė.
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad didesnė tikimybė patirti perdegimą yra 20–30 metų amžiaus gydytojams ir tiems, kurie dirba priėmimo arba intensyvios terapijos skyriuose. Perdegimas apibūdinamas kaip emocinis išsekimas, depersonalizacija, atotrūkis nuo darbo ir sumažėjusio asmeninio pasitenkinimo jausmas.
„The Guardian“ skelbia, kad net du trečdaliai praktikantų medicinos reguliavimo institucijai teigė darbo dienos pabaigoje visada arba dažnai jaučiantys išsekimą, o 44 proc. reguliariai ryte jaučiasi išsekę nuo minties apie dar vieną darbo dieną.
Medicinos apsaugos draugijos medicinos direktorius dr. Robas Hendry teigė, kad gydytojų išsekimas ir perdegimas kenkia ne tik jų pačių asmeninei gerovei, bet ir kelia pavojų pacientų priežiūrai[4].
Perdegama dar studijų metu
Medikų situacija Lietuvoje – ne ką geresnė ir ne tik dėl COVID-19 įtakos. Medikų bendruomenėse, o kartu ir visuomenėje vis dar stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad medikas jokiu būdu negali suklysti, o vos pradedantis savo kaip gydytojo kelią studentas jau „ruošiamas“ nelengvai mediko duonai – jaunas žmogus dar studijų metu susiduria su jį žeminančiomis frazėmis ir viešomis patyčiomis. Todėl, tikriausiai, net nereikia aiškinti, kodėl, pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentės Kristinos Norvainytės, medikų tarpe dažnai įvyksta savižudybės.
„Viena dažniausiai būtent su savižudybėmis susiduriančių specialybių ir yra gydytojo. Manome, kad psichologinės problemos prasideda dar nuo studijų, kuomet mediciną studijuojantys jauni žmonės pradeda jaustis perdegę, susiduria su psichologiniu smurtu, ir ne tik psichologiniu – pasitaiko visokių atvejų. Vieno tyrimo metu, kurį prieš porą metų atliko Lietuvos medicinos studentų asociacija, paaiškėjo, kad apie trečdalis dalyvavusių apklausoje studentų galvoja apie savižudybę. Be abejo, turime ir skaudžių atvejų, kuomet savižudybę iš tikrųjų įvykdo būtent medicinos studentai“, – teigė K. Norvainytė[6].
Anot JGA prezidentės, su perdegimu jaunieji medikai susiduria dar studijų metu, kai jaunas žmogus pradedamas gniuždyti nesibaigiančiais reikalavimais ir atsakomybėmis, įspraudžiamas į herojaus rūbą, kuris negali nei klysti, nei sirgti. O galiausiai stresas net ir pabaigus studijas niekur nedingsta. Pasak K. Norvainytės, pradėjus savo kaip rezidento kelią, susiduriama su nuolatine būtinybe įrodinėti savo vertę, mat rezidentai pradedami vertinti tik tada, kai ištinka krizės, bet ne tada, kai reikia užtikrinti lygias teises.
Tiek rezidentai, tiek bet kuris kitas medicinos personalo darbuotojas sveikatos priežiūros sektoriuje dažnai susiduria su psichologiniu, seksualiniu ir net fiziniu smurtu.
Tačiau, kaip bebūtų gaila, pagalbos dėl patiriamo perdegimo kreipiasi tik mažuma. K. Norvainytės teigimu, dar prieš keletą metų mediko kreipimasis psichologinės pagalbos ar į psichiatrą reiškė licencijos praradimą. Nors dabar situacija ir yra pasikeitusi, tačiau gydytojų bendruomenėje esą ši stigma vis dar išlikusi[6].
Eilės milžiniškos, o koridoriai – tušti
Prisimenant COVID-19 pandemiją ir jos metu itin pervargusius medikus, svarbu pasidalinti ir kiek kitais faktais.
Štai sveikatos priežiūros sistemai pamažu persiorientavus į nuotolines konsultacijas, pas medikus galint pakliūti tik ekstriniais atvejais, buvo pastebėta, kad savojo vizito tenka laukti labai ilgai, mat buvo teisintasi milžinišku COVID-19 sergančių pacientų antplūdžiu, o štai ligoninių ir poliklinikų koridoriai – tuštutėliai. Tai kurgi visi tie pacientai?
Dar praėjusių metų žiemą socialinėse platformose galėjome regėti įtūžusių gyventojų viešinamas nuotraukas iš apytuščių gydymo įstaigų, kuriose eilės pas gydytojus išties nemenkos, o gauti gyvą konsultaciją – prabanga kaip ir prisiskambinti į registratūrą[7]. O be visa ko, kol sveikatos priežiūros sistema tapo kone nepasiekiama, gydytojų bendruomenės netgi šoko „Jerusalema“, kol tuo metu žiniasklaidoje skambėjo pavojaus signalai apie griūvančią medicinos sistemą.
Tačiau Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša teigė, kad tušti koridoriai atsirado dėl pagaliau įvestos tvarkos, kai už kabineto durų nelaukia dešimtys pacientų, o patekimas pas gydytojus ir į poliklinikas – tik iš anksto užsiregistravus. Pasak jo, anksčiau būdavo toks žmonių tipas, kurie lūkuriuodavo už gydytojo kabineto durų be jokios svarbios priežasties.
Visgi, kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais nepakitęs liko vienas dalykas – registruojantis pas gydytojus specialistus tenka laukti milžiniškose eilėse, kurios tik auga. Ligonių kasos duomenimis, šį rugpjūtį eilės pas dešimtadalį gydytojų specialistų buvo ilgesnės nei pernai ar užpernai[8].
Nors įstatymo yra numatyta, kad pacientas pas šeimos gydytoją turi vizitą gauti per 7, o pas specialistą – per 30 dienų, tokių terminų paisoma toli gražu ne visada. Sveikatos priežiūros specialistai neslepia, kad kol pas vienus gydytojus eilėje tenka laukti vos kelias dienas, pas kitus, populiaresnius specialistus, patenkama kartais net ir po pusmečio.
Kauno klinikų atstovų teigimu, ilgesnėse eilėse laukia nėščiosios, norinčios papulti pas akušerius-ginekologus, o laisvesniu darbo grafiku esą negali pasigirti ir endokrinologai bei gastroenterologai.
Ligonių kasos duomenimis, eilių beveik nėra pas radiologus bei chirurgus, o didžiausios jos esą nusidriekia norint patekti pas ortodontus. Pasak Valstybinės ligonių kasos skyriaus vedėjos Violetos Tylienės, pablogėjo ir kardiologų prieinamumas.
Jei Jums reikia emocinės ir psichologinės pagalbos, esate kankinamas niūrių minčių, drąsiai skambinkite į emocinės pagalbos linijas:
