Svarstoma kompensuoti tik sunkiausių atvejų operacijas
Lietuvoje bręsta sprendimas, kuris gali iš esmės pakeisti kojų venų gydymo prieinamumą, tačiau jau dabar kelia aštrius nesutarimus tarp pačių medikų. Diskusijos centre – planas smarkiai sumažinti kompensuojamų venų operacijų skaičių. Vieni gydytojai tai vadina grėsme pacientams ir sąmoningu stūmimu į privačią mediciną, kiti – būtinu žingsniu siekiant sustabdyti perteklinį operavimą ir taupyti viešuosius pinigus.
Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigia, kad šiuo metu lazerinės venų operacijos Lietuvoje yra modernus ir pacientams itin palankus gydymo būdas. Procedūra trunka vos apie 15 minučių, o pacientas po jos gali iškart grįžti namo. Per pastarąjį dešimtmetį tokių operacijų skaičius išaugo nuo maždaug 5 tūkst. iki 16 tūkst. per metus[1].
Vis dėlto, anot gydytojo, būtent šis augimas paskatino institucijas ieškoti ribojimų. Jis įspėja, kad svarstomas modelis reikštų esminį pokytį – kompensacija liktų tik sunkiausiems atvejams, o dauguma pacientų būtų priversti už operaciją mokėti patys. Privačiose klinikose tokia procedūra kainuoja nuo 1 500 iki 2 000 eurų, todėl daliai žmonių gydymas taptų sunkiai prieinamas.
Dalis pacientų nukreipiami į privačias įstaigas
Pasak P. Mocevičiaus, jau dabar kai kuriose įstaigose egzistuoja praktikos, kai pacientai per ilgas laukimo eiles nukreipiami į privačius kabinetus.
„Ar jūs baigsite tuos ubagus nemokamai operuoti, jie nėra mūsų taikinys“, – teigia iš privačiai dirbančio kraujagyslių chirurgo išgirdęs Paulius Mocevičius.
Tuo metu Kauno klinikų kraujagyslių chirurgas Linas Velička laikosi priešingos pozicijos. Jis teigia, kad Lietuvoje venų operacijų atliekama gerokai per daug, dažnai be rimtų medicininių indikacijų. Jo vertinimu, operacijos būtinos tik maždaug penktadaliui pacientų, o kitais atvejais pakanka konservatyvaus gydymo – vaistų ar kompresinių kojinių.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina, kad diskusijos dėl galimų pokyčių vyksta, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Gydytojų nuomonė išsiskyrė, todėl Kraujagyslių chirurgijos draugija turės pateikti bendrą poziciją, kuri taps pagrindu tolimesniems sprendimams dėl venų operacijų kompensavimo.
Klaipėdos ligoninė: šios operacijos klaidingai siejamos tik su estetika
Respublikinė Klaipėdos ligoninė atkreipia dėmesį, kad kojų venų ligos vis dar dažnai nuvertinamos ir klaidingai laikomos tik estetiniu trūkumu, nors iš tiesų tai yra lėtinė kraujotakos liga. Ji gali sukelti ne tik diskomfortą – skausmą, tinimą ar mėšlungį – bet ir rimtesnes komplikacijas, jei nėra gydoma laiku[2].
Ligoninė pabrėžia, kad šiuo metu tokios būklės gydomos moderniais lazeriniais metodais, kurie taikomi esant realiems medicininiams sutrikimams, o ne kosmetiniams poreikiams. Tačiau kartu įspėjama apie galimus pokyčius – svarstoma, kad nuo 2026 metų liepos šios operacijos gali būti kompensuojamos tik pažengusiose ligos stadijose.
„Tai reiškia, kad pacientai, kurie šiandien dar gali būti gydomi laiku – nelaukiant komplikacijų – ateityje gali susidurti su situacija, kai gydymas taps prieinamas tik mokamame sektoriuje arba tik ligai stipriai progresavus.
Todėl jeigu jaučiate venų ligai būdingus simptomus, verta nedelsti ir registruotis gydytojo konsultacijai. Ankstyvas įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo laiką ir būdą.“ – rašė Klaipėdos ligoninė.
Ligonių kasos: tokios operacijos turi būti atliekamos nemokamai
Tuo tarpu dar 2023-aisiais Ligonių kasos skelbė, esą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams kojų venų operacijos Lietuvoje yra pilnai kompensuojamos, jei jos atliekamos pagal medicinines indikacijas. Buvo akcentuojama, kad nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo metodo – ar tai būtų tradicinė chirurgija, lazerinė procedūra ar kitos šiuolaikinės technologijos – visa paslaugos kaina dengiama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo[3].
Tai reiškė, kad pacientui už pačią operaciją, vaistus ar reikalingas medicinines priemones papildomai mokėti nereikia, jei gydymas pagrįstas mediciniškai.
Procesas taip pat buvo aiškiai apibrėžtas: pirmiausia pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina sveikatos būklę, paskiria tyrimus ir, jei reikia, išduoda siuntimą pas kraujagyslių chirurgą.
Gavęs siuntimą, pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, jei tik ši įstaiga turi sutartį su teritorine ligonių kasa. Papildomos išlaidos galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei pacientas savo noru rinkdavosi brangesnes medžiagas, procedūras ar paslaugas skubos tvarka.
