Vienišumas turi sunkias pasekmes sveikatai: nuo psichologinės būklės iki mirtingumo
Vienatvė yra plačiai paplitusi šiuolaikinio pasaulio problema. Plintant socialinei žiniasklaidai ir technologijoms, žmonėms vis sunkiau užmegzti prasmingus ryšius su kitais žmonėmis. Pasaulį užklupusi pandemija padarė įtaką ir mūsų santykiams su kitais, privertė nenoromis užsidaryti namuose.
Tai daugeliui tapo kasdienybe ir įprasta gyvenimo dalimi. Deja, vienatvė gali turėti didelį poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, todėl labai svarbu suprasti, kokios gali būti vienatvės pasekmės, kad galėtume imtis priemonių šiai problemai spręsti. Vienatvė yra subjektyvus socialinės izoliacijos jausmas, kuris nebūtinai susijęs su žmonių skaičiumi mūsų gyvenime[1].
Taip pat kai kurie žmonės gali jaustis vieniši net ir būdami apsupti kitų žmonių, o kiti gali nesijausti vieniši, nors turi nedaug socialinių ryšių. Vienatvė gali turėti įvairių neigiamų padarinių mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Kartais ji gali net sukelti daugiau problemų, nei atrodo. Yra teigiančių, kad vienatvė yra tiesiog kiekvieno pasirinkimas, bet tokia būsena veikia mus labai stipriai.
Vienas iš svarbiausių vienatvės padarinių yra padidėjusi depresijos ir nerimo rizika. Tyrimai parodė, kad vieniši žmonės dažniau patiria depresijos ir nerimo simptomų, taip pat yra didesnė tikimybė, kad laikui bėgant vienišiams šios ligos išsivystys. Dėl vienatvės taip pat gali būti sunkiau susidoroti su šių sutrikimų simptomais, nes socialinė parama yra labai svarbi veiksmingam gydymui.
Be psichikos sveikatos problemų vienatvė gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai. Pavyzdžiui, vieniši žmonės dažniau turi aukštą kraujospūdį, o tai gali padidinti širdies ligų ir insulto riziką. Vienatvė taip pat siejama su susilpnėjusia imunine sistema, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis ir ligomis[2].
Vienatvė taip pat gali turėti įtakos kognityviniams gebėjimams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms
Tyrimai parodė, kad vienatvė yra susijusi su pažinimo funkcijų silpnėjimu ir demencija, be to, dėl jos vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau atlikti kasdienines užduotis ir išlaikyti savarankiškumą. Kita svarbi vienatvės pasekmė yra jos poveikis priklausomybėms ir piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis.
Vieniši žmonės gali griebtis narkotikų, alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų kaip būdo susidoroti su izoliacijos jausmu. Deja, toks elgesys gali dar labiau pagilinti problemą, todėl užsisuka užburtas priklausomybės ir vienatvės ratas[3].
Vienatvė taip pat gali turėti ekonominių pasekmių. Pavyzdžiui, vieniši žmonės dažniau praleidžia darbą, o tai gali lemti negautas pajamas ir sumažėjusį produktyvumą. Jiems taip pat gali dažniau prireikti sveikatos priežiūros paslaugų, o tai gali padidinti sveikatos priežiūros išlaidas tiek atskiriems asmenims, tiek visai visuomenei.
Galiausiai vienatvė gali turėti ir socialinių pasekmių. Vienišiems žmonėms gali būti sunku užmegzti ir palaikyti santykius, o tai gali lemti dar didesnę izoliaciją ir socialinį uždarumą. Dėl to gali būti sunkiau dalyvauti socialinėje veikloje ir bendrauti su kitais žmonėmis, o tai gali dar labiau sustiprinti vienatvės jausmą.
Psichologiniai sutrikimai klaidingai nurašomi kaip pasirinkimas ar net tinginystė
Apskritai vienatvė gali turėti didelės įtakos mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei gerovei. Jei jaučiatės vieniši, būtina ieškoti socialinės paramos ir bendrauti su kitais. Tai gali reikšti kreipimąsi į draugus ir šeimą, įstojimą į socialinį klubą ar organizaciją, profesionalios pagalbos ieškojimą.
Psichologiniai sutrikimai dažnai yra praleidžiami pro akis kaip dalykas, kuris nėra paveiktas aplinkos. Ne kartą girdėjome kaip sakoma, kad depresija ir vienatvės jausmas praeitų, jei išeitume į lauką ar dažniau bendrautume su kitais. Tai nėra priimama kaip tikrai slegiantis dalykas ir sveikatą veikianti būklė. Deja, kitų aplinkoje požiūris nepadeda norėti atvirai bendrauti su žmonėmis.
Taip pat svarbu, kad visa visuomenė pripažintų socialinių ryšių svarbą ir stengtųsi sudaryti galimybes žmonėms bendrauti su kitais. Tai gali būti daugiau bendruomenės erdvių kūrimas, socialinės veiklos skatinimas ir darbdavių skatinimas teikti pirmenybę darbuotojų gerovei ir socialinei paramai.
Vienatvė yra didelė problema, turinti plataus masto pasekmių mūsų sveikatai ir gerovei. Suprasdami vienatvės poveikį ir imdamiesi priemonių jai spręsti, galime pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę bei sukurti labiau susietą ir palankią visuomenę.
Vienišumas sukelia tiek pat grėsmės mirtingumui kaip ir nuolatinis rūkymas
Pasak chirurgo daktaro Viveko Murthy, vienatvės problema Jungtinėse Valstijose kelia vis didesnį susirūpinimą, o jos poveikis prilyginamas kasdien surūkomų 15 cigarečių kiekiui. Šis nerimą keliantis pareiškimas pateiktas 81 puslapio ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad maždaug pusė suaugusių JAV gyventojų yra patyrę vienatvę[4].
Ataskaita siekiama didinti informuotumą apie vienatvę, kuri, kaip teigiama, kelia didelį pavojų sveikatai ir sveikatos priežiūros pramonei kasmet kainuoja milijardus dolerių. Vienatvė apibūdinama kaip jausmas, kurį organizmas jaučia, kai trūksta kažko, kas būtina išgyvenimui, panašiai kaip alkis ar troškulys.
Tyrimo rezultatuose pažymima, kad milijonai žmonių Amerikoje susiduria su vienatvės problema, kurią dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija. Uždarius mokyklas ir darbovietes, daugelis žmonių liko izoliuoti namuose, toli nuo šeimos ir draugų, todėl vienatvės jausmas dar labiau sustiprėjo.
Tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais amerikiečiai mažiau bendrauja su bendruomenės organizacijomis, religinėmis institucijomis ir net savo šeimos nariais, todėl vienatvės jausmas didėja. Be to, per pastaruosius 60 metų vienišų namų ūkių skaičius padvigubėjo. Ataskaitoje atskleidžiama, kad pandemija gerokai pagilino šią krizę, nes žmonės vis mažiau laiko praleidžia su draugais.
Jaunuoliai vis dažniau jaučiasi vieniši ir neturi artimų draugų
Vienatvės epidemija labiausiai palietė 15-24 m. amžiaus jaunimą: šioje amžiaus grupėje su draugais praleidžiama 70 proc. mažiau laiko. Ataskaitoje pažymima, kad vienatvė beveik 30 proc. padidina ankstyvos mirties riziką, o prastus socialinius santykius palaikantys žmonės labiau rizikuoja patirti insultą ir susirgti širdies ligomis. Izoliuotiems asmenims taip pat didesnė rizika susirgti depresija, nerimu ir demencija[5].
Chirurgas Viveko Murthy ragina darbovietes, mokyklas, technologijų įmones, bendruomenines organizacijas, tėvus ir kitus asmenis imtis pokyčių, kurie padidintų šalies gyventojų ryšį. Ataskaitoje rekomenduojama, kad darbdaviai gerai apgalvotų savo nuotolinio darbo politiką, o sveikatos sistemos turėtų rengti mokymus gydytojams, kaip atpažinti vienatvės keliamą pavojų sveikatai.
Žmonės taip pat raginami prisijungti prie bendruomenės grupių ir pasimatymų su draugais metu atidėti telefonus. Nustatyta, kad technologijos yra vienas iš pagrindinių vienatvės veiksnių: žmonės, kurie kasdien daugiau nei dvi valandas praleidžia socialinėje žiniasklaidoje, daugiau nei du kartus dažniau nurodo, kad jaučiasi socialiai izoliuoti, nei tie, kurie tokiomis programėlėmis naudojasi mažiau nei 30 minučių.
Ataskaitoje siūloma, kad technologijų bendrovės turėtų įgyvendinti vaikų apsaugos priemones, ypač susijusias su jų elgesiu socialinėje žiniasklaidoje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad asmeninio bendravimo niekas nepakeičia, todėl būtina kurti technologijas, kurios stiprintų santykius, o ne juos silpnintų.
Viveko Murthy ataskaita sukėlė nerimą dėl didėjančios vienatvės problemos, jos poveikio žmonių psichinei ir fizinei sveikatai ir sveikatos priežiūros pramonės išlaidų. Joje taip pat raginama sutelkti visų visuomenės sluoksnių pastangas šiai problemai spręsti ir skatinti ryšį. Tai savalaikis priminimas, kad turime teikti pirmenybę prasmingų santykių kūrimui ir socialinių ryšių puoselėjimui tiek internete, tiek už jo ribų.
