<h2>Opozicinės partijos vieningai laikėsi prieš privalomos vakcinacijos pataisą</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimas patyrė dar vieną fiasko, kai mėgino sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams įvesti privalomą vakcinavimą. Jau kurį laiką diskutuotas klausimas sulaukė nemažai kritikos, tačiau Vyriausybė šios minties vis tiek nepaleido ir siekė apriboti sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų darbuotojus, kurių Lietuvoje ir taip stinga. Ketvirtadienį parlamentas priėmė sprendimą, kad privalomo vakcinavimo šalyje nebus.</p>
<p>Parlamentas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą minėtų įstaigų darbuotojams. Už šį įstatymą balsavo 60, prieš buvo 53 ir susilaikė 10 Seimo narių[1].</p>
<p>Šiomis pataisomis buvo siekiama nustatyti, kad išimtis galiotų tik tiems minėtų sričių darbuotojams, kurie persirgo koronavirusu, o diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu prieš ne daugiau kaip 210 dienų arba tais atvejais, kai asmuo negali pasiskiepyti dėl patvirtintų medicininių kontraindikacijų[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-4.jpg" alt="Seimas" /></p>
<h2>Valdantieji piktinosi – toks sprendimas padidins mirčių skaičių</h2>
<p>Tokiu parlamento balsavimu nebuvo patenkinti valdantieji ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, jog toks įstatymas išties būtų reikalingas sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie su virusu susiduria tiesiogiai ir neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat dabartinė Vyriausybė esą pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pasiūlytam žalos atlyginimo mechanizmui, jei asmuo patirtų nenumatytų kontraindikacijų, kurias sukėlė skiepas nuo COVID-19[5].</p>
<p>I. Šimonytė taip pat neslėpė, jog plintant omikronui, užsikrės ir daug paskiepytų žmonių, tačiau kalbėdama apie skiepus vis tiek remiasi teiginiu, jog „niekas dar nepaneigė, kad skiepas geriausiai apsaugo nuo sunkios ligos formos ir fatalios mirties.“</p>
<p>Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas neslėpė nusivylimo, jog nepritarus tokioms pataisoms, nesiskiepijusių žmonių mirtys Lietuvoje taps dar dažnesnis reiškinys. Anot E. Gentvilo, balsavimas Seime dėl privalomos vakcinacijos nurodytų sričių darbuotojams įvyko „veikiamas antivakseriško judėjimo.“ </p>
<blockquote>
<p>Kas prisiims atsakomybę, kai mirs sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų darbuotojai, jeigu bus perneštas virusas iš nesiskiepijusio profesionalaus, bet keistu būdu įtikinto nesiskiepyti mediko ar socialinės priežiūros specialisto? – klausė E. Gentvilas[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skiepijimas-2.jpg" alt="Vakcinacija" /></p>
<h2>Nepasitikėjimą pasėjo sveikatos apsaugos ministro kassavaitinė komunikacijos kaita</h2>
<p>Prieš tokias pataisas balsavo kone visi opozicinių frakcijų atstovai, o ekspremjeras Saulius Skvernelis, nors kiek anksčiau ir teigė palaikysiąs privalomą vakcinaciją sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, šį kartą susilaikė, mat pasitikėjimas sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu – žlugo.</p>
<p>„Prie tokio sprendimo prisidėjo ir sveikatos apsaugos ministro komunikacija, kuri kas savaitę kito nuo galimybių paso iki skiepų reikalingumo, su pareiškimais, kad skiepai neapsaugo, kad pasiskiepiję gali užkrėsti kitus ir toliau“, – pažymėjo S. Skvernelis.</p>
<p>Kritikos valdantiesiems taip pat negailėjo Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis, mat į pataisos straipsnių dalį negalima registruoti pasiūlymų, ir, nors žala dėl kontraindikacijų po skiepo būtų atlyginama, neaišku, ar tai bus vykdoma civiline, ar administracine tvarka. Taip pat lieka neaiškumų ir dėl skiepų kalendorių[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-4-1.jpg" alt="Seimas" /></p>
