Apie W. Hofo metodą sužinojo iš tėvo
Pernai paskelbta Covid-19 pandemija išryškino kokia prasta yra visuomenės sveikatos būklė bei atidengė sveikatos apsaugos sistemos spragas. Visgi kai kam būtent šie įvykiai tapo rimta paskata susirūpinti sveikata – atsisakyti žalingų įpročių, imti sveikai maitintis, pradėti grūdintis.
„Sveikas gyvenimo būdas ateina į madą – ir tai labai džiugina“, – sako Vilniuje gyvenanti programuotoja Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio dukra Ignė Degutytė. Užpernai susidomėjusi šalčio teikiama nauda sveikatai bei olando Wimo Hofo metodu, ji įkūrė sveikuolių bendruomenę „Vilnelės pankai“, kuri šiuo metu jungia beveik pusantro tūkstančio narių.
Ignė į Lietuvą grįžo 2017 m. – pabaigusi mokyklą jį ketverius metus gyveno Italijoje, Bolonijos mieste, o po to beveik dešimtį metų – Vokietijos sostinėje Berlyne. Ten sukūrė šeimą, susilaukė pirmosios dukros (jos gimdyti vyko į Lietuvą). Vyrui, afrikietiškas šaknis turinčiam vokiečiui, kuris, kaip ir Ignė, dirbo programuotoju, o laisvalaikiu užsiėmė muzika, labai patiko Lietuva, jos kultūrinis gyvenimas. Tad kai sužinojo, kad laukiasi dar vieno vaikelio, šeima nutarė kraustytis į Vilnių. „Nors Lietuvoje jau ilgai negyvenau, į ją grįžtavau labai dažnai – kone kas du mėnesius, ir ji labai traukė. Man patinka lietuvių charakteris – jų darbštumas, sveikas avantiūrizmas, užsispyrimas – puikus viduriukas tarp itališko tingumo ir vokiško taisyklių laikymosi“, – sakė Ignė. Ryžtis pakeisti gyvenamąją vietą paskatino ir tai, kad Vilnius pasirodė itin draugiškas šeimoms, vaikams. Taip pat patiko, kad miestas – kompaktiškas, daug ką pasiekti galima tiesiog pėstute.
Itin aktyvų gyvenimą įpratusiai gyventi Ignei grįžus į Lietuvą norėjosi daugiau veiklos, taip pat artėjant žiemai ėmė galvoti kaip sustiprinti imunitetą. Apie W.Hofo metodą ji sužinojo iš savo tėčio, kuris išėjęs į pensiją ir pasitraukęs nuo politinės arenos, ėmė domėtis įvairiais sveikatos gerinimo būdais, o sužinojęs apie šį unikalų olandą, taip susižavėjo, kad net tapo jo sukurto metodo instruktoriumi (tokių Lietuvoje yra viso labo du).
Bendruomenė susikūrė spontaniškai
Nors maudynės lediniame vandenyje iš pradžių Ignės negundė, kai tėvas paprašė socialiniuose tinkluose pareklamuoti jo artėjančius mokymus, Ignė sutiko. Pirmą kartą į šaltą vandenį ji lipo rugsėjį – vanduo tuo metu dar nebuvo labai šaltas, visgi atrodė priešingai. Tėvas namų kieme turi įsirengęs specialiai maudynėms skirtą kubilą – jame ir maudėsi, o kad būtų drąsiau, tėvas laikė už rankos, kalbino. Vandenyje Ignė išbuvo kiek daugiau nei minutę. Išlipusi jautėsi nuostabiai – nugalėjusi save, užliejo malonios emocijos (maudynių metu į kraują išsiskiria ir adrenalinas, ir endorfinas), o kūnas atrodė gaivus, pilnas energijos – visą dieną ji buvo tarsi ant sparnų, o kitą rytą… vėl lindo į kubilą.
Tai tapo kasdieniu ritualu, tačiau vieną rytą tėvas nutarė kubilą išplauti ir nieko nesakęs vandenį išpylė. Ignė labai nusiminė, ir kad jau įprasta tapusios praktikos nenutraukti, nutarė išsimaudyti Vilnelėje – tuo labiau, kad upė buvo pakeliui – kas rytą vežė dukras į Pūčkoriuose prie Vilnelės esantį Lauko darželį. Maudytis upėje jai labai patiko. „Tai nesulyginama – jaučiausi iš tiesų susiliejanti su gamta“, – pasakojo ji – nuo tos dienos maudynės buvo perkeltos ten. Nors Vilnelė yra labai negili, atsitūpus ar atsisėdus gylio užtenka, kad panirti iki kaklo.
Netrukus prie Ignės ėmė jungtis draugai, kiti į Lauko darželį vaikus vedę tėvai ir net auklėtojos, taip pat nepažįstami žmonės – pradėjo formuotis bendruomenė ir augo kaip ant mielių. Keli jos entuziastai sugalvojo pavadinimą – „Vilnelės pankai“. „Iš pradžių norėjome pasivadinti „morozais“, bet „pankai“ tiko labiau“, – šypsojosi Ignė.
Bendruomenė ne tik kartu maudosi, bet ir turi kitų bendrų veiklų. Kartu šventė Naujuosius metus, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – žinoma, tai neapsiėjo be maudynių, taip pat rengia Naujokų dienas, piknikus. Kartais kartu maudosi net kelios dešimtys žmonių. Prie „Vilnelės pankų“ prisijungė ir keletas garsių žmonių – dainininkas Vaidotas Baumila, aktorė Redita Dominaitytė, Lietuvoje apsistojusi etiopė kavos verslininkė Eskedar Maštavičienė. „Kai maudomės, kartais matome netoliese gyvenantį prezidentą Gitaną Nausėdą, vaikštinėjantį su šuniuku. Persimetame kelias žodžiais – laukiame kada ir jis prisijungs: sakė, kad tai būtinai padarys“, – sakė Ignė. Mauduoliai prie Lauko darželio įsirengė suoliuką, iš europalečių pasigamino gultus.
Kartu maudosi ir mažametės dukros
Išsimaudyti atvažiuoja žmonės iš viso Vilniaus, jo užmiesčio, o kartais netgi kitų miestų. Kadangi bendruomenė išsiplėtė, atsirado ir „filialų“ – vieni maudosi Pūčkoriuose, kiti Bernardinų sode, treti Valakampių paplūdimiuose, ketvirti Žaliuosiuose ežeruose. „Kad tiek išsiplėsime, tikrai nesitikėjau“, – prisipažino mergina.
Dauguma besimaudančiųjų tvirtina, kad pagrindinis maudynių efektas yra streso pašalinimas – vanduo jį tarsi nuplauna. „Man pačiai tai padėjo išgyventi itin skaudų skyrybų procesą“, – neslėpė Ignė. Mauduoliai taip pat pasakoja, kad sustiprėjo fiziškai, nustojo sirgti peršalimo ligomis, tapo standesnė jų oda, kai kurie šalčio pagalba atsikratė galvos skausmo, nemigos, įvairių autoimuninių ligų.
Visgi gydytojai į šalčio praktikas žiūri atsargiai. Kaip į tai reaguoja „Vilnelės pankai“? „Padėkojame jiems už rūpestį, prisimename savo argumentus ir maudomės toliau“, – šyptelėjo I. Degutytė.
Kai kurie maudytis atsiveda ir vaikus. Kartu su mama kartais į Vilnelę lenda ir dvi Ignės dukros – šešiametė Milda bei trejų metukų Rita. Maudynėmis „užsikrėtė“ visa šeima – maudosi ir Ignės mama, sesuo, širdies draugas Povilas. Su širdies draugu netgi turi atskirą slaptą vietą maudynėms – joje apsilanko kartą per savaitę, o kitomis dienomis maudosi kartu su bendruomene. Beje, su draugu susipažino būtent besimaudydama – jis buvo vienas pirmųjų, prisijungusių prie „Vilnelės pankų“.
Metodas, kurio laikosi mauduolų bendruomenė, yra labai nesudėtingas – atsibudus ryte, tuščiu skrandžiu siūloma padaryti specialius kvėpavimo pratimus. Juos atlikti užtrunka vos 15 minučių. Gilus kvėpavimas gerina kraujotaką, subalansuoja širdies ritmą, prisotina deguonimi giliuosius audinius, tad maudynių metu šaltį iškęsti tampa žymiai lengviau. Antrasis metodo elementas – šaltis (žiemą galima tiesiog nusimetus drabužius pabūti gryname ore, visgi žymiai smagiau yra lįsti į šaltą vandenį). Metodo esmė – pajusti nepatogumą ir su juo susitaikyti, tačiau jokiu būdu savo kūno limitų neignoruoti, pavyzdžiui, jei prasideda drebulys, iš vandens reikia kuo skubiau išlipti. Užtenka vandenyje pabūti vos keletą minučių – jokių rekordų siekti nereikia. Trečia ir ne mažiau svarbi metodo dalis – pozityvus nusiteikimas.
Kam vandens telkiniai toli, tinka ir šaltas dušas
Savo vardu pavadintą metodą „ledo žmogumi“ vadinamas W. Hofas atrado tuomet, kai nusižudė jo žmona, ilgai kovojusi su sunkia psichine liga. Su keturiais vaikais likęs vyras nebenorėjo gyventi ir pats – ištisus mėnesius tiesiog merdėjo, kol eidamas palei kanalą pajudo didelį norą jame išsimaudyti. Šiam instinktyviam norui olandas nesipriešino, o paniręs į vandenį pajuto, kad savijauta pakito tiesiog akimirksniu. Per keletą metų jis ištobulino būdą, kurio pagalba sustiprinti savo psichinę bei fizinę sveikatą gali kiekvienas.
W. Hofas keletą kartų pateko į Gineso pasaulio rekordų sąrašą, pavyzdžiui, kaip žmogus, ilgiausiai išbuvęs stikliniame konteineryje tarp ledo gabaliukų (1 val. 53 min.), ar greičiausiai basomis per sniegą nubėgęs pusmaratonį (2 val. 16 min.). Jis taip pat yra įkopęs į Kilimandžaro kalną Tanzanijoje mūvėdamas tik šortus.
Kartu su Igne W. Hofo metodą yra išbandę daugybė žmonių. „Prisipažinsiu, ne visi sugrįžo, tačiau visi atėjusieji bent jau pabandė“, – sakė ji. Kartais būna ir juokingų nutikimų, pavyzdžiui, neseniai kartu maudęsis italas lįsdamas į vandenį garsiai meldėsi ir vis svarstė ką, pamačiusi ką jis daro, pasakytų jo mama.
Visiems, kurie norėtų išbandyti šį grūdinimosi būdą, Ignė siūlo prisijungti prie „Vilnelės pankų“, o kas gyvena ne Vilniuje, daugiau sužinoti apie W. Hofo metodą gali internetu. Maudynėms ji rekomenduoja susirasti kompaniją. „Motyvacija tuomet būna žymiai didesnė, o tikimybė, kad nemesite po pirmojo karto, padidėja keliagubai“, – aiškino ji. Kas neturi galimybės maudytis vandens telkiniuose, ji patarė bent jau kas rytą pastovėti po šaltu dušu.
Ignė planuoja tapti W. Hofo metodo instruktore – kaip ir jos tėtis. Jau yra pabaigusi pirmąją mokymų dalį, liko dar dvi – dėl jų reikėtų vykti į Nyderlandus bei Lenkiją, deja, dėl karantino šiuo metu mokymai nevyksta. Pasaulyje yra kiek daugiau pusė tūkstančio W. Hofo metodo instruktorių. Šis metodas yra populiarus visame pasaulyje, net ir tokiuose šiltuose kraštuose kaip Pietų Amerika ar Australija.
