Liga siejama su žolės vartojimu pasireiškia pykinimu, raumenų skausmais, ir vis dažniau diagnozuojama
Marihuanos, arba kanapių, istorija daugelyje kultūrų yra ilga ir turtinga. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn., šio augalo naudojimas medicininiais, rekreaciniais ir net dvasiniais tikslais sulaukė vis didesnio pritarimo, kuris baigėsi judėjimu už jo legalizavimą keliose pasaulio dalyse. Nors įvairios civilizacijos marihuaną vartoja jau tūkstančius metų, XX a. didžiojoje pasaulio dalyje ji buvo iš esmės nelegali.
Pirmasis reikšmingas postūmis legalizuoti marihuaną prasidėjo XX a. pabaigoje Jungtinėse Valstijose kilus judėjimui už medicininę marihuaną ir jos pripažinimą. Kalifornija šiuo atžvilgiu buvo pirmtakė, 1996 m. priėmusi 215-ąjį pasiūlymą, kuriuo buvo leista vartoti medicininę marihuaną. Tai paskatino tendenciją, o vėliau panašius įstatymus priėmė kelios kitos JAV valstijos. Pažanga nebuvo greita ar vienoda, nes kilo daug diskusijų dėl galimos marihuanos vartojimo naudos ir žalos[1].
Visiško legalizavimo, t. y. tiek medicininio, tiek rekreacinio naudojimo, tendencija paspartėjo XXI a. pradžioje. 2012 m. Koloradas ir Vašingtonas tapo pirmosiomis JAV valstijomis, legalizavusiomis rekreacinį marihuanos vartojimą. Iki 2021 m. rekreacinis marihuanos vartojimas buvo įteisintas 18 valstijų, dviejose teritorijose ir Kolumbijos apygardoje.
Labai svarbu pažymėti, kad, nepaisant šios legalizavimo bangos valstijų lygmeniu, marihuana pagal JAV federalinius įstatymus tebėra priskiriama I sąrašo medžiagoms, todėl ji priskiriama tai pačiai kategorijai kaip ir tokie narkotikai kaip heroinas ir LSD. Šis neatitikimas sukuria sudėtingą teisinę situaciją tiek įmonėms, tiek vartotojams.
Lietuvoje yra aktyviai kovojama dėl kanapių dekriminalizavimo. Tai daroma nesėkmingai jau ne pirmi metai. O apie legalizavimą, panašu, greitai kalbama nebus. Mūsų šalyje tai nėra labai populiaru ir sunkiai priimama. Vien kanapių aliejus, produktai su leistinomis CBD normomis, be narkotinių THC medžiagų yra laikomos psichotropikais visuomenės tarpe.
Marihuanos legalizavimas pasaulyje įsibėgėja
Marihuana legalizuojama ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose; daugybė pasaulio šalių priėmė panašius kanapių politikos pakeitimus.
- 2001 m. Portugalija dekriminalizavo visus narkotikus, įskaitant kanapes, daugiausia dėmesio skirdama tam, kad narkotikų vartojimas būtų traktuojamas kaip visuomenės sveikatos, o ne kriminalinė problema. Dėl šio politikos pokyčio šalyje gerokai sumažėjo su narkotikais susijusių mirčių ir ŽIV infekcijos atvejų.
- 2013 m. gruodžio mėn. Urugvajus tapo pirmąja šalimi, visiškai legalizavusia marihuanos vartojimą rekreaciniais tikslais. Šis svarbus teisės aktas leido suaugusiesiems įsigyti kanapių licencijuotose vaistinėse, auginti iki šešių augalų namuose ir burtis į rūkymo klubus.
- Kanadoje 2018 m. birželio mėn. buvo priimtas Kanapių įstatymas, todėl ji tapo antrąja šalimi po Urugvajaus, oficialiai įteisinusia kanapių ir jų šalutinių produktų auginimą, laikymą, įsigijimą ir vartojimą. Kanados požiūris į legalizavimą apibūdinamas kaip „atsargus”, griežtai reglamentuojant, kaip kanapės gali būti parduodamos, pakuojamos ir parduodamos.
Kelios kitos šalys, įskaitant, bet neapsiribojant, Nyderlandus, Ispaniją, Pietų Afrikos Respubliką ir Gruziją, priėmė leidžiamąją poziciją dėl marihuanos vartojimo, dažnai dekriminalizuodamos asmeninį vartojimą ir laikymą. Taip žengia kartu su vakarų pasauliu[2].
Marihuanos legalizavimas ir toliau įgauna pagreitį, tačiau procesas toli gražu nėra vienodas ar paprastas. Legalizavimą dažnai lydi daugybė taisyklių ir apribojimų, o visuomenės nuomonė labai skiriasi. Daugelyje vietų vis dar sprendžiama, kaip suderinti su marihuanos vartojimu susijusią galimą terapinę naudą, visuomenės saugumą ir ekonominius aspektus.
Be to, tebevyksta marihuanos vartojimo ilgalaikio poveikio tyrimai, todėl reikia išsamesnių tyrimų, kad būtų galima visapusiškai suprasti plačiai paplitusio vartojimo pasekmes. Šis žinių trūkumas ir sudėtingas anksčiau buvusios neteisėtos rinkos reguliavimas pabrėžia iššūkius, su kuriais susiduria įstatymų leidėjai.
Vis dažniau legalizuojama, bet ilgalaikių sveikatos problemų tik daugėja
Tikėtina, kad marihuanos legalizavimo ateitis ir toliau bus karštų diskusijų tema daugelyje regionų. Pripažinimo tendencija ir didėjantis tiek medicininės, tiek rekreacinės marihuanos vartojimo paplitimas leidžia manyti, kad artimiausiais metais galime sulaukti papildomų įstatymų ir požiūrio pokyčių[3].
Auganti marihuanos legalizavimo banga ir didesnės šios medžiagos dozės prieinamumas yra susiję su retos, pavojingos ir palyginti nežinomos būklės, vadinamos kanabinoidinės hiperemezės sindromu (KHS), atvejų padažnėjimu. Nepaisant vyraujančios nuomonės, kad kanapių vartojimas nekelia pavojaus, tyrimas atskleidė, kad ilgalaikis didelių kanapių dozių vartojimas gali sukelti CHS (cannabinoid hyperemesis syndrome).
Apie šią neįprastą ligą pranešama vis dažniau, o atvejai, atrodo, sutampa su marihuanos legalizavimo plitimu. Erica Hagler, sveika 33 metų moteris, kuri kasdien kelis kartus vartojo kanapes, tapo CHS auka. Ji savo išgyvenimus apibūdina kaip keliančius pavojų gyvybei, o simptomai buvo pasikartojantis vėmimas, pagreitėjęs širdies ritmas, dehidratacija ir nekontroliuojamas drebulys. Iš pradžių jos būklė buvo neteisingai diagnozuota, kol ji susidūrė su informacija apie KHS ir atpažino savo simptomus[4].
Šiam retam sutrikimui būdingi pasikartojantys stipraus vėmimo priepuoliai ir diskomfortas pilve. Kanados mokslinio tyrimo duomenimis, nuo 2014 m. iki 2021 m. su CHS susijusių apsilankymų skubios pagalbos skyriuose padaugėjo 13 kartų.
Dr. Samas Torbati, Cedars-Sinai medicinos centro skubiosios medicinos skyriaus vienas iš pirmininkų, pasidalijo tuo, kaip sudėtinga bendrauti su pacientais, kurie mano, kad marihuanos vartojimas jiems naudingas. Nepaisant to, kad marihuana gali sumažinti vėžiu sergančių pacientų pykinimą ir vėmimą, kai kuriems ji virsta nuodais. Jis pridūrė, kad vienintelis tikras vaistas nuo CHS yra visiškai atsisakyti kanapių vartojimo.
Paslaptinga liga su itin nemaloniais ir paniką keliančiais simptomais
Ekspertai pabrėžia, kad marihuanoje yra kelios veikliosios medžiagos, įskaitant THC, kuris ir sukelia psichoaktyvųjį apsvaigimo pojūtį. Šie junginiai gali prisijungti prie tam tikrų smegenų molekulių ir taip paveikti daugybę organizmo funkcijų. Virškinimo trakte taip pat yra šių receptorių molekulių, todėl marihuana jam daro ryškų poveikį.
Nors kanapės gali padėti numalšinti pykinimą ir vėmimą smegenyse, jos paradoksaliai gali sustiprinti šiuos simptomus virškinamajame trakte. Nors priežastys, dėl kurių vieniems daug vartojantiems asmenims išsivysto CHS, o kitiems ne, lieka neišaiškintos, ši būklė gali peraugti į rimtas komplikacijas, įskaitant raumenų spazmus, silpnumą, inkstų nepakankamumą, nenormalų širdies ritmą ir retais atvejais net smegenų pabrinkimą. Ekspertai rekomenduoja susilaikyti nuo bet kokios formos marihuanos vartojimo, kad būtų išvengta CHS.
Kanapių hiperemezės sindromas (KHS) yra palyginti neseniai pripažinta būklė, susijusi su ilgalaikiu lėtiniu kanapių vartojimu. Nepaisant paplitusio įsitikinimo kanapių nekenksmingumu, CHS labai primena apie galimą riziką, susijusią su lėtiniu kanapių vartojimu. Šiam sindromui būdingi pasikartojantys stipraus pykinimo, vėmimo, dehidratacijos ir pilvo skausmo priepuoliai, dėl kurių dažnai tenka ne kartą apsilankyti skubios pagalbos skyriuje.
Terminas hiperemezė reiškia gausų vėmimą. Kanabinoidinės hiperemezės sindromas reiškia ryšį tarp šio ekstremalaus vėmimo ir kanabinoidų, kanapių augale esančių veikliųjų junginių. Kanabinoidai, tokie kaip tetrahidrokanabinolis (THC), kanabidiolis (CBD) ir kanabigerolis (CBG), jungiasi su kanabinoidų receptoriais, esančiais mūsų smegenyse, virškinamajame trakte ir imuninėse ląstelėse.
Šie kanabinoidai, ypač THC, lemia kanapių psichoaktyvųjį ir fiziologinį poveikį. Tačiau, esant CHS, šis poveikis iš malonaus virsta skausmingu. KHS toli gražu nėra paprastas šalutinis marihuanos vartojimo poveikis, tai potencialiai pavojinga medicininė būklė, kuri negydoma gali sukelti sunkių sveikatos komplikacijų.
Kam gresia kanapių hiperemezės sindromas?
Didžiausia rizika susirgti KHS kyla lėtiniams kanapių vartotojams, paprastai tiems, kurie šią medžiagą vartoja bent kartą per savaitę. Jis dažnai pasireiškia suaugusiesiems, kurie kanapes pradėjo vartoti paauglystėje. Tačiau svarbu pažymėti, kad simptomai dažnai pasireiškia praėjus keleriems metams nuo reguliaraus marihuanos vartojimo pradžios. Dėl šio vėlavimo ir nepakankamo informuotumo apie šį sindromą gali būti sunku diagnozuoti CHS[5].
Daugelis pacientų ir medicinos specialistų nežino apie KHS, todėl diagnozė nustatoma neteisingai ir apie ją pranešama nepakankamai. Todėl šios ligos paplitimas išlieka neaiškus. Nors sindromas išsivysto tik nedidelei daliai reguliariai kanapes vartojančių asmenų, dėl didėjančio kanapių legalizavimo ir vartojimo šios būklės paplitimas gali didėti.
Šiuo metu daugelis KHS atvejų gali būti nepranešti arba neteisingai diagnozuoti dėl šios būklės naujumo ir žinių apie ją trūkumo tiek tarp vartotojų, tiek tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Viename tyrime teigiama, kad iki 6 % apsilankymų skubios pagalbos skyriuje dėl vėmimo gali būti susiję su šiuo sindromu. Tikimasi, kad didėjant medikų ir visuomenės informuotumui apie šį sindromą, diagnozės bus nustatomos vis dažniau.
KHS simptomai
CHS simptomai paprastai būna cikliški ir skirstomi į tris fazes: preemetinę arba prodrominę fazę, hiperemetinę fazę ir atsigavimo fazę. Preemetinė arba prodrominė fazė gali trukti mėnesius ar net metus. Šiuo laikotarpiu asmenys gali jausti pykinimą anksti ryte, vėmimo baimę ir diskomfortą pilve.
Hiperemetinei fazei būdingi nuolatiniai ir sunkūs pykinimo, vėmimo ir pilvo skausmo epizodai. Dėl dažno vėmimo pacientams taip pat gali pasireikšti dehidratacijos simptomai. Ši fazė gali būti tokia sunki, kad dėl jos dažnai tenka apsilankyti ligoninėje.
Galiausiai, nustojus vartoti kanapes, prasideda sveikimo etapas. Ši fazė gali trukti kelias dienas, savaites ar mėnesius, jai būdinga laipsniškas valgymo įpročių normalizavimas, pykinimo ir vėmimo išnykimas ir grįžimas prie įprastų maudymosi įpročių.
Įdomus KhS bruožas yra sergančiųjų potraukis karštam dušui ar voniai, kurie, atrodo, laikinai palengvina simptomus. To priežastys nėra iki galo suprantamos, tačiau manoma, kad karštos vonios gali padėti neutralizuodamos kanapių sukeltą hipotalaminės-hipofizės-antinksčių ašies disbalansą.
Kanapių hiperemezės sindromo gydymas sudėtingas, nes trūksta tyrimų
Galutinis CHS gydymas yra visiškas susilaikymas nuo kanapių. Simptomai paprastai išnyksta per kelias dienas ar savaites nutraukus kanapių vartojimą, o atkryčiai būna susiję su vartojimo atnaujinimu. Neatidėliotinas gydymas dažnai apima dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ir kitų ūmių komplikacijų šalinimą, paprastai tai pasiekiama hidratacija į veną ir vėmimui kontroliuoti skiriami vaistai nuo vėmimo.
Tačiau įprastinė antiemetinė terapija gali būti veiksminga ne visiems KHS pacientams dėl unikalios šio sindromo patofiziologijos. Pranešama, kad kai kuriais atvejais vietinis kapsaicino kremas, medžiaga, esanti aštriosiose paprikose, gali būti naudingas, tačiau tam patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Be to, labai svarbu informuoti pacientą apie lėtinio kanapių vartojimo ir šios ligos ryšį. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad pacientai suprastų, jog būtina nutraukti kanapių vartojimą, kad būtų pašalinti simptomai ir užkirstas kelias būsimiems epizodams.
Kanapių hiperemezės sindromas pabrėžia būtinybę toliau tirti ilgalaikio kanapių vartojimo poveikį. Kadangi kanapės tampa vis labiau priimtinos ir prieinamos, svarbiausia tampa suprasti ir valdyti su lėtiniu kanapių vartojimu susijusią riziką. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima visapusiškai suprasti CHS, sukurti veiksmingus gydymo būdus ir didinti tiek vartotojų, tiek sveikatos priežiūros specialistų informuotumą.
