Margaret Hamilton – Apollo misijų programinės įrangos lyderė

M. Hamilton – pirmoji „Apollo“ projekte įdarbinta moteris

Margaret Hamilton gimė 1936 m. rugpjūčio 17 d. ir šiuo metu yra 88 metų amžiaus. Ji yra žinoma kaip amerikiečių kompiuterių mokslininkė, sistemos inžinierė ir verslininkė, labiausiai garsėjanti savo darbu kuriant programinę įrangą NASA „Apollo“ kosminėms misijoms^[1]. Pagrindinė programinės įrangos inžinierė buvo pirmoji programuotoja moteris „Apollo“ projekte.

Būdama informatikė, Hamilton vadovavo MIT (Masačusetso technologijos institutui) programinės įrangos inžinerijos skyriui, kuris kūrė „Apollo“ misijose naudotą programinę įrangą. Moteris taip pat žinoma už tai, jog padėjo programinės įrangos inžinerijai tapti svarbia sritimi. Jos kruopštus darbas užtikrino, kad nė vienos „Apollo“ misijos su astronautais metu nebūtų rasta programinės įrangos klaidų, sukuriant „prioritetų rodymo“ sistemą, kuri perspėdavo astronautus apie sistemos klaidas ar problemas.

Hamilton pirmoji pavartojo terminą „software engineering“ (programinės įrangos inžinerija)

Ji buvo viena iš pirmųjų asmenų, kurie suprato programinės įrangos svarbą aviacijoje ir kosmose. Pastarosios darbas padėjo užtikrinti sėkmingą „Apollo 11“ misiją, kurios metu Neil Armstrong ir Buzz Aldrin 1969 m. pirmą kartą nusileido Mėnulyje – tiesa, gana ekstremaliomis sąlygomis. Tik dėka Hamilton sukurtos klaidų aptikimo ir valdymo sistemos, erdvėlaivis sėkmingai nusileido Mėnulyje^[2]. 

Būtent ji vadovavo MIT prietaisų laboratorijos programinės įrangos inžinerijos skyriui, kuris 1961 m. sudarė sutartį su NASA. Už savo darbą Hamilton priskiriami programinės įrangos inžinerijos sąvokos populiarinimo nuopelnai. Jos įtvirtinti principai vėliau tapo pagrindiniais šiuolaikinėje programinės įrangos inžinerijoje.

Hamilton pirmoji pavartojo terminą „software engineering“ (programinės įrangos inžinerija). Tuo metu dar nebuvo suvokiama, jog programavimas yra toks pat svarbus kaip mechaninė ar elektrinė inžinerija. Negana to, saugumo sumetimais Hamiltonas numatė, kad astronautai gali per greitai paspausti mygtukus, o tai gali sukelti papildomų problemų. Jos išradingas sprendimas? Integruotas delsimas, suteikiantis astronautams laiko prisitaikyti. Ji dažnai patardavo astronautams „suskaičiuoti iki penkių“ prieš sąveikaujant su sistema.

2016 m. moteris buvo apdovanota aukščiausiu JAV civiliniu apdovanojimu

1986 m. ji laimėjo Moterų kompiuterių mokslų asociacijos Ada Lovelace apdovanojimą. 2003 metais buvo apdovanota NASA kosminių pasiekimų medaliu. 2016 m. M. Hamilton buvo apdovanota Prezidento laisvės medaliu (aukščiausiu JAV civiliniu apdovanojimu) iš Barako Obamos rankų už indėlį į „Apollo“ misijas.

M. Hamilton įrodė, kad programinė įranga yra neatsiejama technologinių inovacijų dalis, ir įkvėpė daugybę programuotojų – ypač moterų technologijų sektoriuje. Pastarosios metodai naudojami iki šiol NASA, aviacijoje ir kitose sistemose. Dabar ji – nepriklausoma kompiuterių mokslininkė. 2009 m. aprašiusi savo indėlį į „Apollo“ programinę įrangą, pastaroji sakė:

„Mano pačios požiūriu, pati programinės įrangos patirtis (jos kūrimas, vystymas, tobulinimas, stebėjimas, kaip ji veikia, ir mokymasis iš jos kuriant būsimas sistemas) buvo ne mažiau įdomi nei su misija susiję įvykiai. Antro šanso nebuvo. Mes tai žinojome. Į savo darbą žiūrėjome rimtai, daugelis iš mūsų šią kelionę pradėjo būdami dvidešimtmečiai. Sugalvoti sprendimus ir idėjas buvo nuotykis. Atsidavimas buvo savaime suprantamas dalykas – kaip ir abipusė pagarba. Kadangi programinė įranga buvo paslaptis, aukštesnioji vadovybė suteikė mums visišką laisvę. Turėjome rasti būdą, ir mes jį radome. Žvelgiant atgal, mes buvome laimingiausi žmonės pasaulyje; neturėjome kito pasirinkimo, tik būti pionieriais.“

Teigiama, esą jos griežtas požiūris buvo toks sėkmingas, kad nebuvo aptikta jokių programinės įrangos klaidų nei vienoje„Apollo“ misijoje. 

„Ji simbolizuoja moterų kartą, padėjusią pasiųsti žmoniją į kosmosą“, – sakė buvęs JAV prezidentas B. Obama. 

Margaret manymu, programinė įranga šiandien kuriama taip, kaip prieš 50 metų

Moters istorija prasidėjo radus darbą netoliese esančiame Masačusetso technologijos institute. Prie „Apollo“ projekto M. Hamilton prisijungė pradėjus rašyti programinę kalbą, skirtą priešų orlaiviams aptikti^[3][4]. Nors pirmiausia dirbo su nepilotuojamų „Apollo“ misijų programine įranga, palaipsniui buvo paaukštinta vadovauti komandai, kuriančiai pilotuojamo erdvėlaivio, įskaitant „Apollo 11“, programinę įrangą. Kaip sakė Obama: „Mūsų astronautai neturėjo daug laiko, bet, laimei, jie turėjo Margaret Hamilton“.

Programavimas tąsyk nebuvo laikomas moterų darbu. Vis dėlto, moteris teigia konkurencijos su vyrais nepajutusi – visi buvo atsidavę misijoms ir dirbo kartu tam, kad išspręstų sudėtingas problemas. Po „Apollo“, Hamilton išrastos kodo dalys buvo naudojamos pirmoje kosminėje stotyje, o vėliau – erdvėlaivių programoje. Pastarosios manymu, programinė įranga šiandien vis dar kuriama taip, kaip buvo prieš 50 metų.

Kitoms moterims, žengiančioms analogišku keliu, ji pataria: neleiskite baimei trukdyti ir nebijokite pasakyti „aš nežinau“ arba „aš nesuprantu“ – nė vienas klausimas nėra kvailas. Ir ne visada klausykite vadinamųjų ekspertų.

Sakoma, esą Hamilton darbai demonstruoja ne tik proto spindesį, bet ir gebėjimą numatyti bei spręsti svarbius gyvenimo iššūkius. Po „Apollo“, Hamilton perėjo į privatų sektorių. 1976 m. ji įkūrė „Higher Order Software“, siekdama tobulinti klaidų prevencijos ir atsparumo gedimams metodus, naudojamus vyriausybės programose. Vėliau, 1986 m., ji įkūrė „Hamilton Technologies, Inc.“, kur toliau kūrė naujoves. Jos palikimas primena, jog už kiekvieno milžiniško žmonijos šuolio slypi neapdainuotų herojų išradingumas, kurie drįsta svajoti...