E. Macronas pripažino „žvalgybos nesėkmes“ per riaušes, bet nepriėmė vidaus reikalų ministro L. Nuñezo atsistatydinimo

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino „numatymo ir žvalgybos nesėkmes“ per savaitgalio protestus, virtusius vienu didžiausių miestų smurto protrūkių šalyje per daugelį metų, tačiau atsisakė priimti vidaus reikalų ministro Laurent'o Nuñezo atsistatydinimą. Kaip praneša DW, apie tai pirmadienį paskelbė Eliziejaus rūmai. Prezidentą ir jo vyriausybę spaudžia opozicijos politikai, reikalaujantys ministro atleidimo po to, kai šeštadienio masiniai mitingai dėl kylančių pragyvenimo išlaidų ir didelių degalų kainų virto smurtu.

Ministras atsistatydinimą įteikė sekmadienį – prezidentas jo nepriėmė

„Vidaus reikalų ministras sekmadienį įteikė prezidentui atsistatydinimo pareiškimą. Atsižvelgdamas į būtinybę šiuo metu užtikrinti nenutrūkstamą teisėsaugos vadovavimą, prezidentas atsisakė jį priimti“, – teigiama Eliziejaus rūmų pranešime, kurį cituoja agentūros AFP žinią paskelbęs airių portalas „TheJournal.ie“. E. Macronas paprašė L. Nuñezo „imtis visų būtinų žingsnių, kad būtų užtikrintas skaidrumas dėl planavimo ir žvalgybos nesėkmių, lėmusių smurtą“, ir nurodė „įdiegti naujus operatyvinius saugumo pajėgų darbo metodus“.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį suimta beveik 2 400 žmonių, o beveik 1 000 policininkų ir žandarų buvo sužeisti, kai visoje šalyje įsiplieskė policijos ir protestuotojų susirėmimai, masiniai plėšimai ir gaisrai. „The Guardian“ duomenimis, vien Paryžiuje suimta apie 855 žmonės. Paryžiaus vicemerė socialistė Lamia El Aaraje sakė, kad sostinė patyrė smurtą, „kokio dar niekada nebuvome matę“.

Kaltina kraštutinius kairiuosius, bet kritika – ir valdžiai

Sekmadienio vakarą televizijos kreipimesi į tautą E. Macronas didžiąją smurto dalį suvertė kraštutinių kairiųjų aktyvistams, kuriuos apkaltino puolus policiją ir viešuosius pastatus siekiant sukelti chaosą. „Tie, kurie plėšė, turės atlyginti žalą, o tie, kurie siekė nuversti Respubliką, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis, smerkdamas „nežabotą smurtą“, kurį vykdė „sukilėliški radikalių kraštutinių kairiųjų grupių elementai, prie kurių prisijungė daugybė nusikaltėlių“. Apie šį kreipimąsi 77.lt rašė straipsnyje apie E. Macrono kreipimąsi po riaušių.

Prieš kreipimąsi E. Macronas surengė skubų pasitarimą su aukštais vyriausybės pareigūnais – praėjus parai po to, kai kaukėtos grupės keliuose miestuose padegė ir užpuolė viešuosius pastatus, tarp jų rotušes. „The Guardian“ pažymi, kad vyriausybė nesugebėjo numatyti nei nuo rugsėjo šalį apėmusių moksleivių protestų, nei savaitgalį kilusio smurto.

Prezidentas nurodė prefektams kartu su merais artimiausiomis savaitėmis saugoti viešuosius pastatus ir verslą, prireikus net uždraudžiant protestus. Tačiau „The Guardian“ pažymi, kad kol nebaigtas tyrimas, neįmanoma pasakyti, kokie buvo riaušininkų motyvai. Laikraščio Paryžiaus korespondentė Angelique Chrisafis teigė: „Nebuvo taip, kad taikūs protestuotojai staiga tapo smurtiniai. Atrodė, lyg vyriausybė nekontroliuotų padėties, o policija staiga buvo užklupta nepasiruošusi.“

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Suimta šeštadienį visoje Prancūzijoje	beveik 2 400	„TheJournal.ie“ (AFP)
Sužeisti policininkai ir žandarai	beveik 1 000	DW
Suimta Paryžiuje	apie 855	„The Guardian“
Ministro atsistatydinimas	įteiktas sekmadienį, nepriimtas	„TheJournal.ie“ (AFP)

Šaltiniai: DW, „TheJournal.ie“, „The Guardian“.

Opozicija: „Visiška katastrofa“ ir „kolosali valstybės nesėkmė“

„The Guardian“ duomenimis, policijos reakcija buvo „kartu stulbinamai žiauri ir nepaprastai nevykusi“. Šeštadienį policija užblokavo demonstracijos maršrutą tarp Respublikos ir Santarvės aikščių, motyvuodama „rimta viešosios tvarkos pažeidimo rizika“, tačiau didelėse Paryžiaus dalyse liko per mažai pareigūnų plėšimams sustabdyti. Žaliųjų lyderė Marine Tondelier sakė, kad „ištisi miestai buvo palikti riaušininkų malonei, o taikūs protestuotojai patyrė smurtą“. Ji reikalauja L. Nuñezo atsistatydinimo, jo veiksmus savaitgalį vadindama „visiška katastrofa“.

Limožo meras Guillaume'as Guérinas iš konservatorių partijos „Les Républicains“ padėtį pavadino „kolosalia valstybės nesėkme“, o Lijono meras Grégory Doucet laikraščiui „Le Monde“ sakė, kad reikia „konkrečių politinių atsakymų“ į „socialinius neramumus, purtančius mūsų šalį“. Apie tai, kaip Limože sudegė rotušė, 77.lt rašė straipsnyje apie Limožo rotušę.

„Karo“ sužalojimai paaugliams ir rekordiniai suėmimai

Kritika policijai neapsiriboja savaitgalio įvykiais. „The Guardian“ duomenimis, Prancūzijos advokatai teigia, kad keli paaugliai per pastarųjų savaičių moksleivių protestus patyrė „karo“ sužalojimus nuo policijos veiksmų: 14-mečiui buvo lūžęs žandikaulis, o 15-mečiui policijos apsvaiginimo granatos sprogimas nutraukė plaštaką. Apie šiuos atvejus 77.lt rašė straipsnyje apie granatomis sužeistus moksleivius.

Grenoblio Alpių universiteto sociologo Pierre'o Bataille'o skaičiavimu, per dvi moksleivių protestų savaites buvo suimta daugiau žmonių nei „geltonųjų liemenių“ judėjimo narių per visus metus. Minios psichologai, laikraščio teigimu, yra nustatę, kad griežta policijos taktika ne įveda tvarką, o gali išprovokuoti smurtą. Savaitgalio įvykius Prancūzijos dienraščiai aprašė stambiomis antraštėmis: „La Tribune Dimanche“ pirmajame puslapyje rašė „CHAOSAS“, o „Le Parisien Dimanche“ – „SUKILIMO SCENOS“. Iki sekmadienio protestai, „The Guardian“ duomenimis, vyko ir Ispanijoje bei Italijoje.

Koncertas protestų išvakarėse ir mokinių pyktis

„The Guardian“ primena, kad penktadienį, protestų išvakarėse, E. Macronas su žmona Brigitte lankėsi Céline Dion koncerte Paryžiuje, todėl buvo lyginamas su Liudviku XIV ir Marija Antuanete. Laikraštis pabrėžia, kad šeštadienį daugiausia vyko taikios eitynės: jose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų daug moksleivių ir tėvų. Švietimas Prancūzijoje – itin jautri tema, nes akademiniai pasiekimai ten labai stipriai lemia darbo galimybes. Prancūzijos moksleiviai prieš švietimo sistemą protestuoja nuo rugsėjo – jie reikalauja suremontuoti apleistus pastatus, mažinti klases ir reformuoti nekenčiamą universitetų priėmimo sistemą. „Jei Prancūzijoje viskas būtų gerai, nematytumėte paauglių, plėšiančių parduotuves“, – sakė „Sciences Po“ sociologas Paolo Stuppia.

Pasak jo, „Z karta iš tiesų susiduria su įvairių problemų polikrize – nuo klimato krizės iki kraštutinių dešiniųjų iškilimo ir dirbtinio intelekto naudojimo“, o tos pačios problemos matyti Italijoje, Belgijoje ir Portugalijoje. Marine Le Pen, prieš E. Macroną paskelbusi savo kreipimąsi socialiniame tinkle X, riaušes pavadino „grėsme demokratijai“.