Lietuvoje – aklavietė dėl partnerystės: teismai pripažįsta, ministerija atsisako registruoti

Įsiteisėjęs teismo sprendimas liko neįvykdytas

Lietuvoje susiklostė teisinė aklavietė: teismai pripažįsta tos pačios lyties porų partnerystes, tačiau Teisingumo ministerija atsisako vykdyti sprendimus dėl jų registravimo. Net ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) atsisakius priimti ministerijos skundą vienoje vilniečių poros byloje, institucija savo pozicijos nekeičia. Ministerija aiškina, kad partnerystės registravimas neįmanomas, kol Seimas nenustatys tam reikalingos tvarkos.

Praėjus maždaug pusantrų metų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, atvėrusio tos pačios lyties poroms galimybę kreiptis į teismus dėl partnerystės pripažinimo, praktinis šių sprendimų įgyvendinimas vis dar stringa. Nors kai kurių porų bylos jau baigtos, jų partnerystės lieka neįregistruotos.

Teisingumo ministerija tvirtina, kad problema kyla ne dėl pačios partnerystės pripažinimo, o dėl teisinio reguliavimo spragų. Pasak institucijos, šiuo metu nėra aiškiai nustatyta, kuriame registre ir kokia tvarka tokie santykiai turėtų būti įregistruojami.

Tuo metu poroms atstovaujantys teisininkai laikosi priešingos pozicijos. Jie pabrėžia, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi vykdyti, o atsisakymas juos įgyvendinti sukuria papildomų teisinių problemų šeimoms, kurios jau yra pripažintos teismo.

Konfliktas gali persikelti į dar vieną etapą – sprendimų vykdymą per antstolius. Advokatai neatmeta, kad institucijoms už teismų sprendimų nevykdymą gali būti skiriamos baudos.

Ministerija aiškina, kodėl neregistruoja partnerystės

Teisingumo ministerija Baltijos naujienų tarnybai (BNS) pateiktame komentare nurodė, kad teismų sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės registravimo įgyvendinimą apsunkina objektyvios teisinės kliūtys.

Institucijos teigimu, Lietuvoje iki šiol nėra priimtas įstatymas, kuris nustatytų bendrą partnerystės registravimo mechanizmą.

„Pirmiausia nėra įstatymu nustatyto teisinio pagrindo tokiam registravimui, taip pat nėra reglamentuota, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama. Teismų sprendimai konkrečiose individualiose bylose savaime nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria bendros partnerystės registravimo tvarkos“, – teigiama ministerijos komentare.

Ministerija pabrėžia, kad teismų sprendimai atskirose bylose negali pakeisti įstatymų leidėjo pareigos nustatyti bendrą reguliavimą.

„Teisingumo ministerija ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją, galės imtis atitinkamų veiksmų, kai įstatymų leidėjas – Seimas – nustatys tam reikalingą teisinį pagrindą ir registravimo tvarką“, – nurodė institucija.

Ministerija taip pat tikina neginčijanti pačios partnerystės, o tik jos registravimo galimybę dabartinėmis teisinėmis sąlygomis.

„Pabrėžiame, kad ministerija nekvestionuoja pačios partnerystės, tik registravimą, kadangi laikosi pozicijos, kad nesant įstatymo, registracija yra neįmanoma“, – teigia įstaiga.

Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti skundą

Vienoje iš partnerystės bylų Teisingumo ministerija jau išnaudojo galimybes ginčyti sprendimą dėl registravimo.

Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė ministerijos skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo pripažinti dviejų vilniečių moterų partnerystę.

Ministerija siekė, kad aukštesnės instancijos teismas įvertintų, ar partnerystė galėjo būti pripažinta ir nurodyta ją registruoti, nors Seimas dar nėra priėmęs atitinkamo įstatymo.

Rugpjūčio pabaigoje institucija kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, tačiau rugsėjo pradžioje teismas atsisakė jį priimti.

LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS paaiškino, kad skunde nepateikta pakankamų argumentų, kurie pagrįstų galimą netinkamą teisės normų taikymą.

„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – nurodė ji.

Šioje byloje ministerija naujo kasacinio skundo dėl partnerystės registravimo pateikti nebegali, nes pasibaigė įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas.

Vis dėlto LAT atsisakymas priimti skundą nereiškia, kad Aukščiausiasis Teismas iš esmės išnagrinėjo partnerystės registravimo klausimą ir suformavo naują precedentą.

Vilniečių porai atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas teigia, kad ginčas dėl partnerystės pripažinimo ir registravimo šioje byloje yra baigtas.

„Šioje istorijoje, ministerijos atžvilgiu, jie nieko dėl partnerystės skųsti negali. Vienintelis atviras šiandien klausimas, ar šitai porai bus priteistos advokato išlaidos, ir tą klausimą nagrinėja Aukščiausiasis Teismas“, – BNS sakė advokatas.

Apskųsta 13 teismų sprendimų

Vilniečių poros byla nėra vienintelis ginčas tarp tos pačios lyties partnerystę siekiančių įteisinti žmonių ir Teisingumo ministerijos.

Institucijos BNS pateiktais duomenimis, iš viso ministerija apskundė 13 teismų sprendimų, kuriais buvo nurodyta registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes.

Iki šiol apeliacinės instancijos teismai yra atmetę tris tokius skundus.

Be vilniečių moterų bylos, dar du ministerijos skundus atmetė Klaipėdos apygardos teismas.

Ar šiuos sprendimus ministerija mėgins ginčyti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kol kas nenuspręsta.

Ritos Tamašunienės vadovaujama institucija teigia kiekvieną atvejį vertinanti atskirai.

„Ministerija vertina kiekvieną teismo sprendimą ir jo motyvus individualiai ir sprendžia dėl poreikio teikti prašymą jį peržiūrėti aukštesniam teismui“, – nurodė ministerija.

Institucija pabrėžia, kad skundais siekia ne paneigti teismų sprendimų privalomumą, o patikrinti, ar jie priimti tinkamai taikant galiojančius teisės aktus.

Konstitucinis Teismas atvėrė kelią partnerystės pripažinimui

Dabartinių ginčų pradžia siejama su 2025 metų balandį paskelbtu Konstitucinio Teismo sprendimu.

Konstitucinis Teismas tuomet pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatos, pagal kurias partnerystė buvo numatyta tik vyrui ir moteriai, o jos registravimas susietas su atskiro įstatymo priėmimu.

Šis sprendimas atvėrė galimybę tos pačios lyties poroms kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus ir siekti savo partnerystės teisinio pripažinimo.

Tačiau iki šiol Seimui nepriėmus partnerystės registravimą reglamentuojančio įstatymo, teismų sprendimų praktinis įgyvendinimas tapo ginčų objektu.

Be to, pačių teismų praktika nėra visiškai vienoda.

Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino vienos tos pačios lyties poros partnerystę, tačiau atmetė prašymą įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.

Taigi vienais atvejais teismai pripažįsta partnerystę ir įpareigoja ją registruoti, kitais – apsiriboja partnerystės pripažinimu.

Tokia situacija reiškia, kad skirtingų porų galimybės gauti partnerystės registravimo dokumentus gali priklausyti nuo konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Advokatas: „Tai bandymas sustabdyti pavasarį“

Vilniečių porai atstovaujantis advokatas A. Žilvinskas mano, kad pirmieji atmesti Teisingumo ministerijos skundai yra reikšmingi ir kitoms analogiškoms byloms.

Pasak jo, teismai privalo laikytis panašiose bylose suformuotos praktikos, todėl jis tikisi, kad likę ministerijos skundai taip pat bus atmesti.

„Manau, kad visose analogiškose bylose, jeigu ministerija, kaip žinau, absoliučiai kopijuoja tą patį visur skundą, kad prašo nutraukti tą registracijos klausimą arba sustabdyti, arba išvis atmesti, (…) turėtų būti visiškai taip pat atmetami“, – BNS sakė advokatas.

Jo teigimu, vienodos bylos neturėtų būti sprendžiamos skirtingai be teisiškai reikšmingų priežasčių. Teisininkas remiasi ir Konstitucinio Teismo dar 2006 metais išaiškintu teismų precedentų laikymosi principu.

Advokatas kritikuoja ministerijos sprendimą nuosekliai skųsti teismų įpareigojimus registruoti partnerystes.

Jo vertinimu, toks elgesys yra neproduktyvus ir diskriminuojantis, nes dalis porų anksčiau galėjo užbaigti teisminius procesus be papildomų ministerijos skundų, o kitoms dabar tenka ilgiau bylinėtis.

„Taip išeina, kad valstybė vienoms poroms leido kažką ramiai gauti ir pabaigti, o kitos poros turi dabar eiti ilgus vargus. Tai čia tokia vidinė diskriminacija“, – teigė A. Žilvinskas.

Advokatas taip pat nesutinka su ministerijos argumentu, kad registravimo tvarkos nebuvimas leidžia nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų.

„Čia yra tiesiog bandymas paneigti patį šeimos statusą. Teismai, kurie priima sprendimus, yra iš dviejų dalių: pirmas – pripažinti šeimą, antras – įpareigoti registruoti“, – aiškino jis.

Anot teisininko, atsisakymas registruoti teismo pripažintą partnerystę nepašalina teisinių santykių, o tik sukuria papildomą neapibrėžtumą.

„Taip kad čia yra bandymas sustabdyti pavasarį, ne kitaip. Pavasaris ateina nepriklausomai nuo to, ar mums patinka, ar ne“, – pridūrė advokatas.

Neįregistruotos partnerystės gali sukelti papildomų problemų

Nors teismo pripažinta partnerystė, advokato teigimu, suteikia porai šeimos statusą, praktinis su juo susijusių teisių įgyvendinimas išlieka sudėtingas.

Kai kurie Lietuvos teisės aktai numato tam tikras šeimos narių teises, kuriomis galėtų remtis ir teismo pripažintą partnerystę turintys asmenys.

Pavyzdžiui, gali būti aktuali teisė atsisakyti liudyti prieš artimąjį ar galimybė šeimos nariui apsigyventi nuomojamame būste.

Tačiau kitose srityse teisinis reguliavimas nėra toks aiškus.

Advokatas išskiria paveldėjimo, mokesčių ir socialinių išmokų klausimus, kuriuos sprendžiant partnerių teisių įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų teisinių procedūrų.

Dėl to poroms gali tekti atskirai kreiptis į teismus, siekiant įrodyti, kad konkrečiu atveju joms priklauso tam tikros šeimos nariams numatytos teisės.

„Kiekviena pora atskirai turės įrodinėti (…) gali dešimt kartų eiti, gali šimtą kartų eiti dėl kiekvieno atvejo ir tai yra brangu, nepatogu ir neteisinga“, – sakė A. Žilvinskas.

Teisininko vertinimu, vien partnerystės pripažinimas teisme neišsprendžia visų praktinių klausimų, jeigu valstybė nesudaro galimybių įgyvendinti su tokiu statusu susijusių teisių.

Dėl nevykdomų sprendimų kreipsis į antstolius

Teisingumo ministerijai toliau atsisakant registruoti partnerystes, poros pradeda naudotis teismų sprendimų priverstinio vykdymo mechanizmais.

A. Žilvinsko teigimu, dalis porų, kurių naudai priimti sprendimai jau įsiteisėjo, kreipėsi į antstolius.

Jos siekia, kad atsakingos institucijos būtų įpareigotos vykdyti teismų sprendimus.

Advokato duomenimis, už sprendimų nevykdymą jau yra paskirta baudų.

Vienos poros atveju nustatyta 10 eurų bauda už kiekvieną dieną, kurią sprendimas nevykdomas.

Jeigu tokios priemonės nepadės, ateityje gali būti prašoma skirti didesnes baudas.

Panašiai ketina elgtis ir vilniečių pora, kurios byloje ministerija nebegali teikti naujo kasacinio skundo dėl partnerystės registravimo.

„Atiduosime antstoliui ir tada antstolis (…) pabandys kreiptis į ministeriją, kuri atsakinga už vykdymą. Ministerija, kaip visada, pasakys, kad ji kažko negali, jai kažko trūksta ir nesudarytos techninės galimybės registruoti. Tada antstolis kreipiasi į pirmos instancijos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo institucijai“, – aiškino A. Žilvinskas.

Advokatas neatmeta, kad ilgainiui atsakomybės klausimas gali būti keliamas ir konkretiems pareigūnams.

Vis dėlto baudų skyrimas, jų dydis ir galimi atsakingi asmenys priklausytų nuo konkrečių teismo sprendimų bei jų vykdymo aplinkybių.

Sprendimo laukiama iš Seimo

Susidariusi situacija atskleidžia platesnę teisinę problemą – Konstituciniam Teismui pašalinus konstitucines kliūtis tos pačios lyties partnerystės pripažinimui, įstatymų leidėjas iki šiol nėra nustatęs išsamios jos registravimo tvarkos.

Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad šią spragą gali pašalinti tik Seimas.

Tuo metu porų advokatai pabrėžia, kad įsiteisėję teismų sprendimai negali likti neįvykdyti vien dėl to, kad valstybė nėra priėmusi reikalingų teisės aktų.

Kol bendras reguliavimas nepriimtas, poroms gali tekti toliau kreiptis į teismus, ginčyti institucijų veiksmus ir siekti sprendimų vykdymo per antstolius.

Taigi partnerystės pripažinimas teisme dar negarantuoja, kad pora galės be papildomų teisinių ginčų pasinaudoti visomis su šeimos statusu siejamomis teisėmis.