Partnerystę teismas pripažino, bet ministerija neregistruoja: ką poroms reiškia toks sprendimas

Lietuvoje tos pačios lyties poros teismuose pasiekia partnerystės pripažinimą, tačiau net ir įpareigota ją įregistruoti Teisingumo ministerija to nedaro. Ministerija aiškina, kad nėra įstatymu nustatytos registravimo tvarkos. Poroms tai reiškia, kad palankus teismo sprendimas dar neužbaigia jų santykių teisinio įforminimo.

Ginčas apima du skirtingus klausimus: ar konkrečios poros partnerystė pripažįstama ir kaip šį faktą turi užfiksuoti valstybė. Vienoje byloje ministerijos galimybės skųsti partnerystės klausimą jau išnaudotos, tačiau registravimo problema liko.

Ministerija laukia Seimo nustatytos registravimo tvarkos

Teisingumo ministerija savo poziciją grindžia teisinio reguliavimo spraga. Jos teigimu, nenustatyta nei registravimo procedūra, nei registras, kuriame turėtų atsirasti įrašas apie partnerystę.

„Pirmiausia nėra įstatymu nustatyto teisinio pagrindo tokiam registravimui, taip pat nėra reglamentuota, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama. Teismų sprendimai konkrečiose individualiose bylose savaime nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria bendros partnerystės registravimo tvarkos“, – 15min nurodė Teisingumo ministerija.

Ministerija taip pat teigia, kad skųsdama sprendimus neginčija pareigos juos vykdyti. Pasak institucijos, skundais siekiama teismo peržiūros dėl teisės aktų taikymo.

Vis dėlto porai šie paaiškinimai registracijos nesuteikia: teismo nustatyta pareiga ir ministerijos nurodomos praktinės kliūtys lieka neišspręstos. Kada galėtų prasidėti registravimas, konkrečios datos ministerija nenurodo.

„Teisingumo ministerija ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją, galės imtis atitinkamų veiksmų, kai įstatymų leidėjas – Seimas – nustatys tam reikalingą teisinį pagrindą ir registravimo tvarką“, – 15min teigė ministerija.

Vienos poros byloje Aukščiausiasis Teismas ministerijos skundo nepriėmė

Vilniečių moterų partnerystės byloje Klaipėdos apygardos teismas atmetė ministerijos skundą. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti jos kasacinį skundą – prašymą patikrinti, ar žemesni teismai tinkamai taikė teisę.

Svarbiausi paskelbti proceso duomenys:

• Ministerija apskundė 13 sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
• Apeliacinės instancijos teismai atmetė tris tokius skundus.
• Vilniečių poros byloje Klaipėdos apygardos teismas skundą atmetė gegužės 28 dieną.
• Kasacinis skundas pateiktas rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo pradžioje LAT atsisakė jį priimti.

„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – 15min paaiškino LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Atsisakymas priimti kasacinį skundą nėra naujas visos bylos nagrinėjimas. Tačiau šioje byloje ministerijai nepavyko pasiekti, kad partnerystės klausimas būtų peržiūrėtas LAT.

„Šioje istorijoje, ministerijos atžvilgiu, jie nieko dėl partnerystės skųsti negali. Vienintelis atviras šiandien klausimas, ar šitai porai bus priteistos advokato išlaidos, ir tą klausimą nagrinėja Aukščiausiasis Teismas“, – 15min sakė poros advokatas Aivaras Žilvinskas.

Tiksli pirmosios instancijos sprendimo data, visas jo įpareigojimo tekstas ir įsiteisėjimo data nėra patvirtinti. Todėl advokato paaiškinimo negalima laikyti pažodiniu teismo sprendimo rezoliucinės dalies – dalies, kurioje nurodoma, ką teismas nusprendė, – pakaitalu.

Konstitucinio Teismo nutarimas atvėrė kelią teismams, bet nepakeitė registro

Konstitucinis Teismas 2025 metų balandžio 17 dienos nutarimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai reguliavimą, dėl kurio Civilinio kodekso nuostatų apie partnerystę taikymas buvo susietas su atskiro registravimo įstatymo priėmimu. Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas ir partnerystės ribojimas tik vyro ir moters poroms.

Tai atvėrė galimybę poroms siekti savo santykių pripažinimo teisme, nelaukiant, kol Seimas priims atskirą įstatymą. Tačiau individualus teismo sprendimas ir visoms poroms skirta administracinė registravimo procedūra nėra tas pats.

Institucijų vaidmenys skiriasi: Konstitucinis Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, konkrečių porų bylas sprendžia bendrosios kompetencijos teismai, o bendrą įstatyminę registravimo tvarką turi nustatyti Seimas. Ministerija savo veiksmus sieja su tokios tvarkos atsiradimu.

Oficialią informaciją skelbia Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Teisingumo ministerija. Čia cituojami ministerijos ir LAT atstovės paaiškinimai buvo pateikti 15min.

Porai svarbiausia pasitikrinti, ką tiksliai nusprendė jos teismas

Partnerystės pripažinimas nebūtinai reiškia, kad teismas kartu įpareigojo ją įregistruoti. Pavyzdžiui, spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino vienos tos pačios lyties poros partnerystę, tačiau neįpareigojo valstybės jos registruoti.

Praktinis pirmas žingsnis teismo sprendimą turinčiai porai – pasitikrinti jo rezoliucinę dalį: ar joje tik pripažįstama partnerystė, ar taip pat nurodyta konkrečios institucijos pareiga registruoti. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar sprendimas įsiteisėjo. Tai galima tikslintis sprendimą priėmusiame teisme arba su atstovaujančiu advokatu.

Jeigu sprendime institucija įpareigota veikti, į ją galima kreiptis raštu, prašant paaiškinti, kaip sprendimas bus vykdomas. Rašytinis atsakymas leistų tiksliai matyti institucijos poziciją, tačiau savaime registracijos negarantuotų.

Patvirtintos laikinos registravimo procedūros ir konkretaus administracinio prašymų priėmimo kelio šiuo metu negalima nurodyti. Ministerijos pozicija yra ta, kad bendros tvarkos nėra; taip pat nepatvirtinta, kuri institucija priimtų prašymą ir atliktų registraciją be atskiro teismo proceso.

Advokato A. Žilvinsko vertinimu, pripažinta partnerystė suteikia šeimos statusą, tačiau jo praktinis taikymas lieka nevienodai aiškus. Paveldėjimo, mokesčių ar išmokų klausimais, pasak jo, gali prireikti papildomų teismo procesų. Todėl vien partnerystės pripažinimo nereikėtų suprasti kaip automatinio visų sutuoktiniams taikomų teisių suteikimo.

Kiti skundai ir registravimo įstatymas gali keisti porų padėtį

Dėl kitų dviejų Klaipėdos apygardos teismo atmestų skundų ministerija dar nebuvo apsisprendusi, ar kreipsis į LAT. Taip pat nepatvirtinta, kad visų apskųstų bylų aplinkybės ir argumentai yra vienodi, todėl vienos poros rezultatas savaime neatsako, kaip baigsis kitos bylos.

Seimui nustačius registravimo tvarką, turėtų paaiškėti, kur kreiptis, kokių dokumentų reikia ir kaip įgyvendinami jau priimti teismų sprendimai. Kol tokios tvarkos įsigaliojimo data nepaskelbta, artimiausi konkretūs žingsniai lieka individualių bylų nagrinėjimas ir sprendimas dėl vilniečių poros advokato išlaidų.