Lietuva siekia vietos tarp pasaulio mokslo lyderių: į Vilnių atvyksta CERN vadovas

Lietuva žengia dar vieną žingsnį visateisės narystės CERN link

Lietuva siekia tapti visateise Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare, o šią savaitę dėl šalies ateities viename svarbiausių pasaulio mokslo centrų vyks aukšto lygio susitikimai. Spalio 19–20 dienomis Vilniuje lankysis CERN tarybos prezidentas Costas Fountas, kuris su aukščiausiais Lietuvos vadovais aptars šalies pasirengimą visateisei narystei, mokslinį potencialą ir galimybes stiprinti bendradarbiavimą.

CERN tarybos prezidentas į Lietuvą atvyksta švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės kvietimu. Vizito metu numatyti susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininku Juozu Oleku, ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi ir ministerijų vadovais.

C. Fountas taip pat susitiks su Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenėmis, mokslo bei verslo organizacijų atstovais. Susitikimuose bus aptariamas Lietuvos mokslininkų dalyvavimas CERN eksperimentuose, šalies technologinių kompetencijų stiprinimas ir galimybės Lietuvos įmonėms aktyviau įsitraukti į tarptautinius projektus.

Antradienį CERN tarybos prezidentas dalyvaus Lietuvos mokslo forume, kuriame skaitys pranešimą ir pradės diskusiją apie strateginių partnerysčių svarbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi prisiimti visateisės CERN narės atsakomybę ir aktyviau prisidėti prie Europos mokslo bei technologijų plėtros.

„Per beveik dešimtmetį asocijuotosios narystės metų Lietuvos mokslinis ir technologinis potencialas žymiai išaugo“, – nurodo ministerija.

Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare jau įtrauktas į XXI Vyriausybės programą. Nuo 2018 metų šalis turi asocijuotosios narės statusą, kuris Lietuvos mokslininkams ir studentams suteikė galimybes dalyvauti organizacijos tyrimuose, o šalies verslui – konkuruoti dėl CERN užsakymų.

Premjeras jau inicijavo Lietuvos narystės klausimą

Apie Lietuvos siekį tapti visateise CERN nare aktyviai kalbama ne pirmą mėnesį. Dar rugpjūčio pabaigoje ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius nusprendė oficialiai kreiptis į organizacijos vadovybę dėl aukštesnio šalies narystės statuso.

Vyriausybės vadovas tuomet pabrėžė, kad asocijuotoji narystė jau davė apčiuopiamos naudos Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenei, tačiau visateisė narystė leistų šias galimybes gerokai išplėsti.

„Lietuvos mokslininkai, studentai ir inovatyvių sektorių įmonės jau spėjo pajusti asocijuotos narystės CERN naudą. Pilnateisė narystė dar labiau praplėstų galimybių horizontą, leistų Lietuvai įgyti svaresnį balsą formuojant Europos inovacijų politiką ir stiprinti mūsų kompetencijas aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – teigė premjeras.

Visateisė narystė Lietuvai suteiktų platesnes dalyvavimo CERN valdyme galimybes, o šalies įmonėms galėtų sumažinti dabar taikomus dalyvavimo organizacijos pirkimuose apribojimus. Vis dėlto tokio statuso suteikimas priklausytų nuo CERN nustatytų procedūrų ir valstybei tenkančių įsipareigojimų.

Lietuvos įmonės jau gauna užsakymų iš CERN

Bendradarbiavimas su CERN Lietuvai svarbus ne tik dėl mokslinių atradimų, bet ir dėl ekonominių galimybių. Inovacijų agentūros duomenimis, 2025–2026 metais Lietuvos įmonių laimėtų CERN užsakymų bendra vertė siekia apie 288 tūkst. eurų.

Daugiau kaip dešimt Lietuvos bendrovių organizacijai tiekia elektronikos, radijo dažnių, optikos, fotonikos, mechanikos ir kitų aukštųjų technologijų sričių sprendimus. Visateisė narystė galėtų suteikti galimybę dalyvauti didesnės vertės projektuose ir stiprinti šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Vienas ryškesnių bendradarbiavimo pavyzdžių – Lietuvos inžinerijos bendrovė „Sargasas“, pasirašiusi ketinimų protokolą dėl galimo technologinio bendradarbiavimo kuriant būsimąjį žiedinį dalelių greitintuvą „Future Circular Collider“.

Svarstomas projektas būtų vienas ambicingiausių pasaulio mokslo infrastruktūros objektų: numatomas daugiau kaip 90 kilometrų ilgio požeminis tunelis, o projekto vertė galėtų viršyti 16 mlrd. eurų. Tačiau jo įgyvendinimas ir galutinis mastas dar nėra galutinai patvirtinti.

CERN tyrimai keičia ne tik mokslą, bet ir kasdienį gyvenimą

CERN yra viena svarbiausių pasaulio dalelių fizikos tyrimų organizacijų, kurios laboratorijos ir greitintuvų kompleksas įsikūrę Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Čia vykdomi tyrimai padeda geriau suprasti Visatos sandarą, tačiau organizacijoje kuriamos technologijos pritaikomos ir medicinoje, pramonėje bei informacinėse technologijose.

Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo vykdomasis direktorius Ramūnas Aleksiejūnas pabrėžia, kad CERN veikla jau seniai peržengė vien fundamentinės fizikos ribas.

„Šis bendradarbiavimas nebėra vien fizikų reikalas, seniai peržengtos ir universitetų ribos. CERN – tai Europos visuomenės dalis, kiekvienas mūsų prisideda ir gali pasinaudoti jos teikiama nauda“, – pasakoja profesorius.

CERN tyrimuose plėtojamos technologijos naudojamos vėžio diagnostikoje ir gydyme, radiacijos matavimo sistemose, puslaidininkinių detektorių gamyboje ir didelių duomenų kiekių apdorojime. Būtent CERN 1989 metais buvo pasiūlyta pasaulinio žiniatinklio (angl. World Wide Web) koncepcija, vėliau pakeitusi informacijos sklaidą visame pasaulyje.

CERN veikloje dalyvauja apie šimtą Lietuvos mokslininkų

Lietuvos universitetų įsitraukimas į CERN veiklą pastaraisiais metais reikšmingai išaugo. VU mokslininkų duomenimis, organizacijos veiklose dalyvauja apie šimtą Lietuvos mokslininkų ir doktorantų, o įtraukus studentus, dirbančius su CERN duomenimis, šis skaičius būtų dar didesnis.

2024 metų rugsėjį Vilniaus universitetas tapo oficialiu LHCb eksperimento dalyviu. Lietuvos tyrėjai taip pat dirba su CMS eksperimentu, dalelių detektorių technologijomis, puslaidininkiais, lazeriais, programine įranga ir duomenų apdorojimo sprendimais.

Į CERN projektus įsitraukę ne tik VU, bet ir KTU, Lietuvos energetikos instituto bei LSMU mokslininkai, inžinieriai ir gydytojai. Šis bendradarbiavimas Lietuvos studentams ir jauniesiems tyrėjams suteikia galimybių dirbti su pažangiausia moksline infrastruktūra ir tarptautinėmis tyrėjų komandomis.

Visateisė narystė atvertų naujas galimybes

Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare siejamas su ilgalaikiu šalies mokslo, inovacijų ir aukštųjų technologijų sektoriaus stiprinimu. Tokia narystė galėtų suteikti daugiau galimybių Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose eksperimentuose, o verslui – konkuruoti dėl technologinių užsakymų.

CERN atstovai jau anksčiau teigiamai vertino Lietuvos mokslinį potencialą, ypač lazerių, fotonikos ir kitų aukštųjų technologijų srityse. 2023 metais organizacijos ekspertai, apžvelgę pirmuosius penkerius Lietuvos asocijuotosios narystės metus, konstatavo, kad šalis turi pagrindą ateityje siekti aukštesnio statuso.

Vis dėlto spalio 19–20 dienomis vyksiantis CERN tarybos prezidento vizitas dar nereiškia, kad sprendimas dėl Lietuvos visateisės narystės jau priimtas. Susitikimai turėtų padėti įvertinti šalies pasirengimą, aptarti tolesnius žingsnius ir sustiprinti bendradarbiavimą, nuo kurio priklausys Lietuvos galimybės tapti visateise vienos svarbiausių pasaulio mokslo organizacijų nare.

Delfi. Lietuvoje lankosi CERN tarybos pirmininkas: aptars šalies narystės organizacijoje perspektyvas. https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuvoje-lankosi-cern-tarybos-pirmininkas-aptars-salies-narystes-organizacijoje-perspektyvas-120320938

77.lt. Lietuva beldžiasi į CERN duris: horizonte – milžiniškas 16 mlrd. eurų projektas. https://77.lt/lietuva-beldziasi-i-cern-duris-horizonte-milziniskas-16-mlrd-euru-projektas