Prancūzijoje tęsiasi moksleivių protestai: Macronas sako, kad jaunimo nerimu naudojamasi politiškai

Prancūzijoje jau ketvirtą savaitę nesiliauja moksleivių protestai. Kai kuriuose miestuose licėjai vis dar blokuojami, o moksleivių sąjungos kviečia spalio 17 d., šeštadienį, surengti naują visos šalies protesto dieną. Prezidentas Emmanuelis Macronas, pasak vyriausybės atstovės, pripažįsta, kad jaunimo nerimas yra teisėtas, tačiau įspėja, jog juo politiškai naudojamasi ir jis virsta smurtu miestų gatvėse.

Macronas: teisėtu jaunimo nerimu naudojamasi politiškai

„Respublikos prezidentas pabrėžė, kad jaunimas reiškia teisėtą nerimą, tačiau šiuo nerimu politiškai naudojamasi ir jis paverčiamas smurtu miestuose, kai matome nepriimtinų scenų“, – „Euronews“ cituoja vyriausybės atstovę spaudai Maud Bregeon.

Dauguma akcijų – taikios licėjų blokados, tačiau per judėjimą būta ir smurto epizodų. Teisėsaugos pajėgos ruošiasi dar vienai protesto dienai šeštadienį. Prancūzijos vyriausybė ir dešiniosios jėgos teigia, kad neramumus kursto kairieji radikalai, tarp jų partija „Nepaklusnioji Prancūzija“. Ši ir kai kurie judėjimo dalyviai tokius teiginius neigia.

Policijos areštinėse atsidūrė daugiau nei 6800 žmonių, 86 % jų – nepilnamečiai

Nuo judėjimo pradžios policija sulaikė daugiau nei 6800 žmonių, iš jų 86 % – nepilnamečiai. Prancūzijos policijos priežiūros tarnyba IGPN per tą laiką pradėjo 36 tyrimus dėl pareigūnų veiksmų. Prancūzijos teisingumo ministerija spalio pradžioje skelbė, kad iš tuo metu sulaikytų 5060 žmonių 1802 buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn: 319 suaugusiųjų ir 1483 nepilnamečiai.

Dienraštis „Le Figaro“ spalio 13 d. rašė, kad nuo protestų pradžios sužeista beveik 900 policininkų ir žandarų bei 147 švietimo sistemos darbuotojai. Spalio 14 d. premjeras Sébastienas Lecornu Senate nurodė, kad sužeisti 937 teisėsaugos pareigūnai, 248 moksleiviai ir 149 švietimo darbuotojai. Viešojo saugumo priemonės sulaukė ir kritikos: mokytojų, teisėjų ir advokatų sąjungos, žmogaus teisių organizacijos bei dalis politikų teigia, kad prieš nepilnamečius jėga naudota neproporcingai.

Rodiklis	Skaičius
Sulaikyta nuo judėjimo pradžios	daugiau nei 6800 (86 % – nepilnamečiai)
IGPN pradėti tyrimai	36
Protestuotojų spalio 13 d. (sąjungų duomenimis)	apie 480 000
Protestuotojų spalio 13 d. (Vidaus reikalų ministerijos duomenimis)	161 500, iš jų Paryžiuje 41 500
Sužeista policininkų ir žandarų	beveik 900 (spalio 13 d.), 937 (spalio 14 d.)
Sužeista moksleivių (spalio 14 d.)	248
Sužeista švietimo darbuotojų	147
Mokytojų pavaduotojai	3000
Licėjų, paveiktų spalio 1 d.	1027 įstaigos

Spalio 13 d. Prancūzijoje protestavo nuo 161 500 iki 480 000 žmonių

Spalio 13 d. vyko vadinamasis „penktasis veiksmas“ – dar viena visos šalies protesto diena. Moksleivių ir studentų organizacijų susivienijimo skaičiavimu, gatvėse buvo apie 480 000 žmonių, o Vidaus reikalų ministerijos duomenimis – 161 500, iš jų 41 500 Paryžiuje. Palyginimui, spalio 8 d. ministerija skaičiavo 71 500 protestuotojų visoje šalyje.

„Le Figaro“ pažymėjo, kad ši diena buvo svarbi prieš prasidedančias Visų šventųjų atostogas, kurios, valdžios vertinimu, gali susilpninti jau rimstantį judėjimą. Moksleivių sąjungos vis dėlto ragina judėjimus suvienyti spalio 17 d. protesto dienoje.

Moksleiviai reikalauja daugiau mokytojų ir geresnių sąlygų licėjuose

Pasak prancūziškosios Vikipedijos, pirmieji protestai prasidėjo Prancūzijos Gvianoje, Kajeno Félix-Éboué licėjuje. Rugsėjo 18 d. judėjimas įsibėgėjo Kretėjo (Val-de-Marne) Saint-Exupéry licėjuje, tada išplito po visą Paryžiaus regioną, visą Prancūziją ir net kai kurias mokyklas Belgijoje bei Italijoje. Spalio 1 d. protestai palietė 1027 mokymo įstaigas.

Moksleiviai ir mokytojai skundžiasi mokytojų ir kito personalo stygiumi, prastomis mokyklų pastatų sąlygomis, perpildytomis klasėmis, tvarkaraščiais ir spaudimu, kurį kelia stojimo į aukštąsias mokyklas platforma „Parcoursup“. Šiemet pagrindiniame priėmimo etape 163 372 kandidatai negavo nė vieno pageidauto varianto – 18 % visų užsiregistravusiųjų, palyginti su 11,9 % 2025 m.

Prie judėjimo prisijungė moksleivių ir studentų sąjungos, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir nacionalinės darbuotojų organizacijos. Tarp reikalavimų – papildomos lėšos, naujų mokytojų ir personalo įdarbinimas, geresnės mokymosi sąlygos ir patalpos, „Parcoursup“ sistemos panaikinimas.

Vyriausybė į mokyklas siunčia 3000 mokytojų pavaduotojų

Siekdama nuraminti licėjų moksleivius, vyriausybė prieš kelias dienas paskelbė kelias priemones. Svarbiausia jų – 3000 mokytojų pavaduotojų paskyrimas į tam tikras mokyklas. Švietimo ministras Édouard'as Geffray'us, kaip rašo Vikipedija, aiškino, kad iki tol mokinių neturėję pavaduojantys mokytojai bus nukreipti į daugiau nei 500 įstaigų, kurios įvertintos kaip patiriančios didelių sunkumų.

Plane numatyta, kad pavaduotojai per kelias dienas atvyks į mokyklas, kurias atrinko nauja kompiuterinė priemonė: 114 licėjų pažymėti „raudonai“, o apie 400 – „oranžine“ spalva pagal tai, kiek juose trūksta mokytojų. Ministras taip pat žadėjo leisti regionų švietimo vadovams įdarbinti mokytojų virš nustatytų ribų – kelis šimtus papildomų pedagogų – ir pagal visuomenės konsultacijų pasiūlymus teikti švietimo biudžeto pataisas svarstant valstybės biudžetą.

Studentų sąjungos „Union étudiante“ atstovė Sabrine Kharbach vis dėlto pareiškė, kad protestai tęsis tol, „kol ant stalo nebus 10 milijardų“ eurų.

„Euronews“ rašo, kad blokados tęsiasi, o moksleivių sąjungos kviečia nesustoti ir spalio 17 d. vėl išeiti į gatves.

Protestai tęsiasi ir prieš Visų šventųjų atostogas

Teisingumo ministerijos spalio 9 d. paskelbtais duomenimis, iki spalio 8 d. vakaro areštinėse buvo atsidūrę 6877 žmonės, iš jų 86 % – nepilnamečiai. Šis skaičius per kelias dienas išaugo daugiau nei trečdaliu, palyginti su spalio pradžios 5060 sulaikytųjų.

TF1 Info cituojamais Teisingumo ministerijos duomenimis, iki spalio pradžios 14 žmonių buvo paskirtas kardomasis kalinimas: 10 suaugusiųjų ir 4 nepilnamečiams. Vyriausybė tikisi, kad atostogos ir naujos priemonės sumažins įtampą, o dalis moksleivių sako protestuosiantys bent iki spalio 17 d. ir ilgiau, jei niekas nepasikeis.

Ar spalio 17-osios protesto diena taps judėjimo lūžio tašku, parodys artimiausios dienos. Kol kas moksleivių sąjungos laikosi savo reikalavimų, o vyriausybė remiasi jau paskelbtomis priemonėmis.