VMI įvardijo sektorius, kuriuose mato didžiausią šešėlio riziką

VMI įvardijo sektorius, kuriuose mato didžiausią šešėlio riziką

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) stiprina kovą su šešėline ekonomika ir įvardijo verslo sritis, kurioms artimiausiu metu bus skiriamas didesnis dėmesys. Tarp didžiausią mokestinę riziką keliančių sektorių atsidūrė prekyba, gamyba, statybos ir elektroninės prekybos platformos. Galimiems pažeidimams nustatyti VMI vis aktyviau pasitelks ir dirbtinį intelektą, kuris jau dabar padeda identifikuoti įmones, galimai slepiančias pajamas.

Apie tai pirmadienį LRT radijui kalbėjo VMI viršininkas Martynas Endrijaitis. Pasak jo, inspekcija, vertindama turimus duomenis, nustatė sritis, kuriose kyla didesnė nedeklaruotų pajamų ir kitų mokestinių pažeidimų rizika.

„Pagal šiuo metu turimus duomenis matome, kad tai yra prekybos, gamybos, taip pat statybos sektoriai ir elektroninė erdvė, elektroninės platformos, kur taip pat matome, labai yra išpopuliarėjęs įvairių prekių ir paslaugų teikimas“, – teigė M. Endrijaitis.

VMI vadovas pabrėžė, kad institucijos tikslas nėra vien didinti patikrinimų skaičių. Daug dėmesio ketinama skirti prevencijai, verslo konsultavimui ir pagalbai, kad mokesčių mokėtojai galėtų laiku pastebėti bei ištaisyti deklaracijose esančius netikslumus.

Vis dėlto įmonės, kurių pateikiami duomenys neatitiks kitose deklaracijose ar VMI sistemose turimos informacijos, gali sulaukti papildomų paklausimų. Tokiu būdu inspekcija sieks išsiaiškinti, ar neatitikimai atsirado dėl apskaitos ypatumų, ar gali rodyti slepiamas pajamas.

Įmonių deklaracijas lygins tarpusavyje

Viena iš VMI taikomų priemonių – skirtingų mokesčių deklaracijų duomenų palyginimas. Inspekcija gali vertinti, ar įmonės deklaruojamos pajamos sutampa su kitose jos pateiktose ataskaitose nurodytais duomenimis.

Pasak M. Endrijaičio, pavyzdžiui, gali būti lyginamos pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijos. Nustačius reikšmingų skirtumų, įmonės gali būti paprašyta paaiškinti jų priežastis.

„Versle būna įvairių situacijų, gali ir tokie atvejai būti, kad skiriasi, bet dauguma atvejų galimai yra rodomos ne visos pajamos“, – sakė VMI vadovas.

Svarbu tai, kad vien deklaracijų duomenų skirtumas savaime nereiškia mokestinio pažeidimo. Tačiau toks neatitikimas gali tapti pagrindu papildomam vertinimui ar kreipimuisi į mokesčių mokėtoją.

Dirbtinis intelektas jau ieško galimo PVM sukčiavimo

VMI vis aktyviau taiko technologinius sprendimus, kurie leidžia analizuoti didelius duomenų kiekius ir nustatyti galimas mokestines rizikas.

M. Endrijaičio teigimu, inspekcija jau yra įdiegusi Europos Komisijos priemonę, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas ir kuri padeda atrinkti įmones, galimai dalyvaujančias PVM sukčiavimo schemose.

„Mes jau dabar esame įsidiegę dirbtinio intelekto panaudojimą rizikingų įmonių atrankoje. Tai yra EK tokia priemonė. Ji konkrečiai dirba su PVM sukčiavimu“, – aiškino VMI viršininkas.

Pasak jo, sistema analizuoja turimus duomenis ir identifikuoja bendroves, kurios galimai slepia pajamas arba nesumoka viso priklausančio PVM. Vis dėlto dirbtinio intelekto nustatyta rizika nėra automatinis įrodymas, kad įmonė pažeidė įstatymus.

Apie galimas klaidas įspėtų dar pildant deklaracijas

VMI siekia, kad ateityje dalį galimų neatitikimų verslas galėtų pastebėti dar prieš pateikdamas mokesčių deklaracijas.

Pasak inspekcijos vadovo, kuriami sprendimai, kurie deklaracijos pildymo metu parodytų galimas rizikas ir atkreiptų dėmesį į duomenis, kuriuos vertėtų patikslinti.

„Dirbame, kad įmonė jau pildant deklaraciją iš karto rodytų tam tikrus atvejus, kada matome rizikas. Jau deklaracijos pateikimo metu įmonėms būtų aišku, kokios vietos gali būti tikslinamos“, – sakė M. Endrijaitis.

Tokiu būdu VMI siekia mažinti klaidų skaičių ir paskatinti savanorišką mokestinių prievolių vykdymą, kad ne visais atvejais prireiktų papildomų paklausimų ar kontrolės veiksmų.

Kasmet tikrins didžiausios rizikos sektorius

Pristatydamas ateinančių penkerių metų veiklos prioritetus, VMI vadovas yra nurodęs, kad inspekcija ketina kasmet išskirti ir peržiūrėti nuo trijų iki penkių didžiausią mokestinę riziką keliančių sektorių.

Šiose srityse numatoma vykdyti tikslinę kontrolę, daugiau dėmesio skiriant ne atsitiktiniams patikrinimams, o pagal turimus duomenis nustatytoms rizikoms.

Pirmaisiais metais VMI siekia 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą. Tai yra institucijos išsikeltas tikslas, o ne jau pasiektas rezultatas.

Tarp papildomo dėmesio sulauksiančių sričių minimos skaitmeninės prekybos platformos, kriptoturto sektorius, statybos ir nekilnojamojo turto veikla.

Didesnis dėmesys – ir mažą apyvartą deklaruojančioms įmonėms

VMI akiratyje atsidurs ne tik tam tikrų sektorių įmonės, bet ir juridiniai asmenys, kurių veikloje nustatomi specifiniai mokestinės rizikos požymiai.

Didesnis dėmesys numatomas įmonėms, kurių vadovai anksčiau buvo susiję su PVM grobstymo schemomis. Tokie ryšiai gali būti vertinami kaip papildomas rizikos veiksnys, tačiau savaime nereiškia, kad naujoje veikloje daromi pažeidimai.

Taip pat bus stebimi juridiniai asmenys, kurių apyvarta nesiekia 45 tūkst. eurų PVM registracijos ribos. Inspekcija sieks nustatyti atvejus, kai galimai slepiama dalis pajamų arba dirbtinai ribojama deklaruojama apyvarta.

VMI pabrėžia, kad pagrindinis numatomų priemonių tikslas – mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti, kad verslas tinkamai vykdytų mokestines prievoles.

LRT. VMI didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką mato prekybos, gamybos ir statybos sektoriuose. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3087049/vmi-didziausia-seselines-ekonomikos-rizika-mato-prekybos-gamybos-ir-statybos-sektoriuose